Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-05-20 · Administracinė byla Nr. I-12-289/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-20
Bylos Nr.
I-12-289/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius (pirm.), Laisvutė Kartanaitė, Donatas Daunys
Pareiškėjas
Šiaulių apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
E. Č.
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. bylos Nr. I-12-289/2011
Teisminio proceso numeris.: 3-64-3-00501-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 4.5; 37.2.17; 55.4; 59; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Virginijaus Stankevičiaus,

kolegijos narių teisėjų Donato Daunio ir Laisvutės Kartanaitės,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei Romai Timofejavienei,

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui N. J.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens E. Č. atstovei advokato padėjėjai I. B.,nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Č.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui valstybės įmonės Šiaulių miškų urėdijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.V-1643 „Dėl Šiaulių rajono Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies dėl E. Č. suformuoto 1,08 ha žemės sklypo, šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo (pobūdžio), servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo (priedo eil. Nr.3) panaikinimo, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.V-2091 „Dėl Šiaulių rajono Bubių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies dėl E. Č. suformuoto 1,92 ha žemės sklypo, šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo (pobūdžio), servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo (priedo eil. Nr.15) panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą 2010 m. birželio 18 d. su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.V-1643 „Dėl Šiaulių rajono Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl E. Č. suformuoto 1,08 ha žemės sklypo, šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo (pobūdžio), servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo (priedo eil. Nr.3), panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.V-2091 „Dėl Šiaulių rajono Bubių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl E. Č. suformuoto 1,92 ha žemės sklypo, šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo (pobūdžio), servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo (priedo eil. Nr.15), panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimą Nr.31-20918, kuriuo E. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko P. Č. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Spičių kaime nekilnojamąjį turtą – 1,48 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam iš viso 3,00 ha žemės sklypus Dzidų ir Kurtuvėnų kaimuose, Šiaulių rajone.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu teismo prašė tenkinti pareiškimą. Atstovė nurodė, kad iš visų pateiktų duomenų matyti, kad atkuriant E. Č. nuosavybės teises į P. Č. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, žemę, buvo pažeisti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys norminiai aktai, t.y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str., 16 str. nuostatos, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 49 p. nuostatos, o taip pat Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, 2 p. reikalavimai. Atkuriant E. Č. nuosavybės teises, buvo suteikti neatlygintinai nelygiaverčiai žemės sklypai, t.y. tiek žemės sklype 1,08 ha ploto Kurtuvėnų km., tiek 1,92 ha ploto žemės sklype Dzidų kaime yra miškas. Tyrimo metu pasikeitė tik miško plotai, nes prokuratūrai atliekant tyrimą, iš Valstybinės miškų tarnybos buvo pateikti duomenys, kad 1,08 ha žemės sklype Kurtuvėnų km. yra 0,63 ha miško, o 1,92 ha žemės sklype – 0,51 ha miško, tačiau bylos nagrinėjimo metu, atlikus inventorizaciją, Miškų tarnyba pateikė pažymas, kuriose nurodyta, kad 1,08 ha žemės sklype yra 0,2 ha miško, o 1,92 ha žemės sklype yra 0,4 ha miško. Tačiau miško abiejuose žemės sklypuose yra. Kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančių dokumentų, miško žemės vertė nebuvo apskaičiuota, t.y. buvo pažeisti Žemės įvertinimo metodikos 2 p. reikalavimai ir nuosavybės teisės E. Č. buvo atkurtos į nelygiaverčius žemės sklypus. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad E. Č. iš viso negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant neatlygintinai miško žemės sklypus, kadangi buvęs savininkas P. Č., E. Č. tėvas, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė tik žemę, tai patvirtina 1931 m. lapkričio 30 d. Žemės tvarkymo departamento dokumentas, kur nurodyta, kad P. Č. sklype Nr. 54 yra 29 ha 20 arų žemės ir 38 arai netinkamos žemės, toje pačioje byloje yra Šiaulių apskrities Šiaulėnų valsčiaus Spičių kaimo 1930 m. gruodžio mėnesio rūšiavimo medžiaga, kurioje nurodyta, kad P. Č. turi 29,58 ha žemės, iš jos atitinkamos dalys – ganykla, pieva, ariama žemė. Duomenų apie tai, kad P. Č. turėjo miško, nėra, todėl E. Č. nuosavybės teisės mišku negalėjo būti atkurtos. Mano, kad nėra jokio skirtumo, koks yra miško tankumas, ar jis yra mažavertis, ar didelė jo vertė, tačiau miške augantys medžiai atitinka Miškų įstatyme nurodytus rodiklius. Tai laikoma miško žeme ir nėra jokio skirtumo, ar ten yra 0,63 ha ir 0,51 ha, ar tai yra 0,2 ha ir 0,4 ha, bet tai yra miško žemė, kurios vertė turėjo būti apskaičiuota. Miško žemės vertė yra didesnė, nei žemės ūkio veiklai skirtos žemės vertė. Tokiu atveju E. Č. turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į mažesnius žemės sklypus. E. Č. iš viso negalėjo gauti miško žemės, tie žemės plotai turėjo būti išbraukti iš jai suteikiamų neatlygintinai žemės sklypų. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs: „...žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės subjektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas ir visuomenė suinteresuota, kad gamtos objektai būtų tinkamai saugomi, racionaliai naudojami nepažeidžiant įstatymų, priimant teisėtus aktus ir laikantis nustatytų procedūrų...“. Neteisėtais administraciniais aktais atkuriant nuosavybės teises E. Č. valstybė prarado mišką. Iš Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių rajono agentūros prašymas dėl viešojo intereso gynimo Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas 2010 m. kovo 26 d. ir kartu buvo gauta miško kvartalo žemėlapių ištraukos kopija. Duomenys apie 1,08 ha sklype esantį mišką iš Valstybinės miškų tarnybos gauti 2010 m. balandžio 23 d., o apie 1,22 ha žemės sklype esantį mišką – 2010 m. gegužės 20 d., išvada iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gauta 2010 m. gegužės 24 dieną. Teigti, kad surinkta pakankamai duomenų apie pažeistą viešąjį interesą, buvo galima tik gavus išvadą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Termino skundui paduoti pradžia skaičiuotina nuo 2010 m. gegužės 24 dienos.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas N. J. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Atstovas pažymėjo, jog E. Č. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos pažeidžiant teisės aktus, buvo netinkamai nustatyta žemės sklypų paskirtis. Projekto autorius, formuodamas sklypą, neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad abiejuose sklypuose yra miško, tačiau nustatydamas paskirtį žemės sklypams, nurodė, kad žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties ir taip pažeidė Žemės paskirties nustatymo taisykles, Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo, prašymo leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, priėmimo ir sprendimo priėmimo taisykles, kurios nustato ir apibrėžia žemės sklypų nustatymo principus, pagrindines nuostatas. Atkuriant nuosavybę pažeistas teisės aktas, kuris akcentavo: „...perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą arba vandens telkinį pagal piliečių pageidavimą galima, jeigu miškas ar vandens telkinys yra priskirtas valstybės išperkamam miškui, vandens telkiniui. Miškas ar vandens telkinys neišlikęs...“. Atsižvelgiant į tai, kad E. Č. vardu išduotoje išvadoje nurodyta, kad E. Č. tenkanti atkurti 1,48 ha žemė yra grąžintina, už ją nebuvo galima grąžinti neatlygintinai lygiaverčio miško sklypo.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens E. Č. atsiliepime nurodoma, jog Šiaulių apygardos administraciniame teisme iškelta administracinė byla Nr. 1-581-289/2010 pagal Šiaulių apygardos vyr. prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl Šiaulių apskrities viršininko sprendimų, kuriais E. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į P. Č. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukta E. Č. nesutinka su šiuo pareiškimu, mano, kad jis yra visiškai nepagrįstas dėl tokių argumentų: dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę E. Č. Kurtuvėnų ir Bubių kadastrinėse vietovėse, Šiaulių rajone buvo sprendžiama remiantis Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 11 d. Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.71-1779 (pakeista 2008 m. liepos 22 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr.V-4186). Šioje Išvadoje nurodyta, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvęs savininkas P. Č. valdė nuosavybės teisėmis Šiaulių apskrityje, Radviliškio rajone, Daugėlaičių seniūnijoje, Spičių kaime 29,58 ha žemės ir E. Č. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,48 ha žemės, kuri yra priskirtina grąžintinai žemei, vertė – 1671 Lt. Minėta Išvada yra galiojanti, ginčo dėl jos nėra. Jos pagrindu buvo priimti skundžiami Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimai ir VĮ Registrų centre įregistruotos E. Č. nuosavybės teisės į 1,0800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1987-4380, kadastrinis Nr.,0002:192, Kurtuvėnų k.v., esantį Kurtuvėnų kaime, Šiaulių r. savivaldybėje ir 1,9200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1987-4390, kadastrinis Nr. 9105/0012:293 Bubių k.v., esantį Dzidų kaime, Šiaulių r. savivaldybėje. Nagrinėjamas ginčas kilo paaiškėjus, kad Bubių sen., Kurtuvėnų k. esančių žemės sklypų, priklausančių R. K., D. N., P. Š. ir E. Č., kadastrinis Nr. 9128/0002:192 Kurtuvėnų k.v., kadastro duomenys yra netikslūs, nes šiose valdose mišku apaugusi žemė yra įvardinta ne kaip „miškų ūkio paskirties", o kaip „kitos paskirties" (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta – kiti žemės paskirties sklypai). Paaiškėjus šiems netikslumams šių sklypų savininkai raštu buvo kviečiami atvykti į Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrių dėl kadastro rodiklių tikslinimo. E. Č. taip pat buvo siųstas tokio pobūdžio raštas 2010 m. birželio 9 d. Nr.S-1103(1.7.). Minėtiems asmenims R. K., D. N., P. Š. priklausančių žemės sklypų rodikliai buvo sėkmingai patikslinti, tačiau E. Č. nepavyko laiku to padaryti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. Č. yra garbaus amžiaus, neturi reikiamų teisinių žinių, todėl pati nesuvokė gauto rašto turinio bei nesugalvojo parodyti šio rašto nei vienam iš savo artimųjų. Jos giminaičiai gautą raštą pamatė tik prasidėjus teismo procesui. Nuvykus nurodytu adresu į Šiaulių žemėtvarkos skyrių E. Č. atstovams buvo paaiškinta, kad žemėtvarkininkai suklydo rengtame žemėtvarkos projekte neįvertinę miškų žemėlapio, todėl dabar reikia ištaisyti padarytas klaidas – patikslinti žemės kadastro rodiklius. Nuvykus apžiūrėti į vietą, miškas aktu buvo užfiksuotas tik viename iš E. Č. priklausančių sklypų (kadastrinis Nr. 9128/0002:192, Kurtuvėnų k.v.). E. Č. 2010-09-23 raštu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos išreiškė sutikimą patikslinti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 9128/0002:192) Kurtuvėnų kaime, Šiaulių rajone kadastro rodiklius, atsižvelgiant į šiame sklype inventorizuotą mišką, atitinkamai perskaičiuojant grąžintino sklypo vertę ir pan. Taigi dėl šių kadastro rodiklių tikslinimo nėra ginčo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukta E. Č. neprieštarauja, kad jie būtų patikslinti kaip ir kitiems gretimus sklypus turintiems savininkams. Viešasis interesas bus apgintas ir naikinti prokuroro skundžiamų individualių administracinių aktų, kuriais E. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus, nėra pagrindo. Kadangi miškas aktu buvo užfiksuotas tik viename iš E. Č. priklausančių žemės sklypų (kadastrinis Nr. 9128/0002:192, Kurtuvėnų k.v.), tai prokuroro pareiškimo dalis dėl kitame E. Č. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. 9105/0012:293 Bubių k.v.) esančio miško yra nepagrįsta. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nebuvo duomenų apie tikslią miško ribą ginčo vietoje. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo poziciją. Valstybinės miškų tarnybos 2010 gegužės 13 d. raštas Nr.837 yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemtas jokiais įrodymais, šiais dokumentais negalima remtis kaip pagrindu naikinti Šiaulių apskrities viršininko sprendimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. Č., kaip vieną iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į P. Č. valdytą žemės sklypą, nurodė B. Č. savo 1991 m. sausio 31 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo. E. Č. tik kreipėsi į atitinkamas institucijas ir, vykdydama ten dirbančių pareigūnų nurodymus, realizavo savo teises į tėvo P. Č. valdytą žemės sklypą. E. Č. pati nėra padariusi jokių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių galėtų nukentėti viešieji ar privačių asmenų interesai. Ji viską darė teisėtai, laikydamasi nustatytos tvarkos. Pabrėžtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra tęstinių ir ilgai trunkančių procedūrų rezultatas. Kol galutinai buvo sutvarkyti visi reikalingi dokumentai ir nuosavybės teisės įregistruotos viešame registre, E. Č. prarado daug laiko ir lėšų. Brangiai jai kainavo grąžintinų sklypų kadastriniai matavimai ir kiti būtini formalumai. Be to, jau ilgą laiką E. Č. šiuos sklypus prižiūri, tvarko ir jais rūpinasi kaip savo turtu. Akivaizdu, kad dėl vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, pasibaigusios nuosavybės teisių įregistravimu viešame registre, E. Č. turėjo teisėtų lūkesčių, kurie, tenkinus prokuroro pareiškimą, būtų visiškai sužlugdyti, o pastaroji patirtų didelių nuostolių. Kita vertus, generalinis prokuroras praleido pareiškimo administraciniam teismui padavimo terminą (ABTĮ 33 straipsnis) ir dėl to teismas turėtų nutraukti šią bylą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Specialiuoju prokuratūros veiklą reglamentuojančiu įstatymu prokurorams yra suteikti įgaliojimai ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, jeigu jie turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis), tačiau šis įstatymas terminų nereglamentuoja. TodėI prokurorui kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo į administracinį teismą turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėn. termino. E. Č. nuosavybės teisės buvo atkurtos į du atskirus žemės sklypus. Prokuratūra duomenis apie E. Č. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. 9128/0002:192 Kurtuvėnų k.v.) esantį mišką iš Valstybinės miškų tarnybos gavo 2010-04-20 raštu Nr.689. Gavęs informaciją prokuroras turėjo pakankamą pagrindą pareiškimui šioje byloje pareikšti, todėl būtent šios informacijos gavimo diena laikytina termino pareiškimui paduoti pradžia. Ta aplinkybė, kad prokuroras toliau rinko informaciją apie kitą E. Č. priklausantį žemės sklypą, nestabdo pareiškimo, susijusio su pirmuoju žemės sklypu, termino eigos. Kadangi pareiškimas teismui paduotas tik 2010-06-18, akivaizdu, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas pareiškimui paduoti, todėl byla dėl individualių administracinių aktų, susijusių su Kurtuvėnuose esančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. 9128/0002:192, Kurtuvėnų k.v.) nutrauktina. Prokurorui nedraudžiama dėl informacijos gavimo kreiptis į bet kurią valstybės instituciją ir tai daryti net po kelis kartus. Svarbu nustatyti dieną, kada pareiškėjas turėjo pakankamai tos informacijos įtarti galimą viešo intereso pažeidimą. Pareiškėjo gautas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-05-20 raštas Nr.4B-(9.6)-544, kuriame ji pateikia tik savo nuomonę, o ne naujus įrodymus, susijusius su viešojo intereso gynimu, negali būti vertinamas kaip momentas, nuo kurio generalinis prokuroras sužinojo apie galimus viešojo intereso pažeidimus. Todėl šis raštas vertintinas tik kaip atsakovo pozicija nagrinėjamu klausimu. Prašo Šiaulių apygardos vyr. prokuroro pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens E. Č. atstovė advokato padėjėja I. B. teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčas yra dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Č. ypač svarbaus – nuosavybės klausimo. Nuosavybės atkūrimo procedūros vyko labai ilgai, pagal specialistų nurodymus, remiantis jų priimamais dokumentais. Liu0dytoja praeitame teismo posėdyje minėjo, kad šį sklypą nuosavybei atkurti suformavo atsižvelgus į galiojusius planus, kuriuose buvo nurodyta pelkė ir krūmai. Byloje yra dokumentas, kad tuomet, kai dar 0,35 ha miško žemės įvertinti 23 litais. Dabar matyti, kad šio miško plotas gerokai sumažėjęs ir jo vertė būtų dar mažesnė. Iš šio nežinomo ploto buvo išbraukta 0,56 ha žemės, kaip neatitinkančios miško paskirties žemės reikalavimų. Neaišku, kiek iš šių 0,56 ha patenka į trečiojo suinteresuoto asmens kadastrinį sklypą. Pažymėjo, jog E. Č. yra pareiškusi savo nuomonę, kad sutinka patikslinti visus kadastrinius rodiklius, kad sutinka primokėti kiek specialistai paskaičiuos, prašo įgyvendinti teisėtų lūkesčių principą, nes jau atkūrė nuosavybę. Dėl kito žemės sklypo – jame šiek tiek daugiau yra miško, bet vietovėje yra skardis, kaip specialistas minėjo, mediena mažaverčio skalsumo, miškas retas.

Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Šiaulių miško urėdijos 2010 m. gruodžio 2 d. atsiliepime nurodoma, jog Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro A. P. 2010 m. birželio 18 d. pareiškime „Dėl administracinių aktų panaikinimo“ Nr.8-01-3375 minimi žemės sklypai, kadastrinis Nr.9128/0002:192, yra VĮ Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų girininkijos 419 kvartalo 23-ojo sklypo dalyje ir Nr.9105/0012:293 – Rėkyvos girininkijos 485 kvartalo 1-ojo sklypo dalyje. Pagal LRV 1997m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 priedą Nr.38 (LRV 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr.1409 redakcija) šie į minėtas valdas patenkantys miško sklypai nėra priskirti valstybinės reikšmės miškams ir VĮ Šiaulių miškų urėdija šių sklypų patikėjimo teise nevaldo. Pagal LR aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr.D1-464 patvirtintus Valstybinės miškų tarnybos nuostatus (II-ojo sk.6.1 ir 7.1 p.; Valstybės žinios, 2009, Nr.96-4075) ši tarnyba tvarko LR miškų valstybės kadastrą, kaupia ir sistemina miškų inventorizacijos duomenis, palaiko ryšius su šio kadastro duomenų vartotojais bei nustatyta tvarka jiems teikia informaciją apie miškų būklę, amžių, rūšinę sudėtį, miškų nepriklausomybę. Todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties Nr.I-581-289/2010 kopija dėl duomenų pateikimo apie aukščiau minėtų žemės valdų teritorijoje esančius miško plotelius yra persiųsta Valstybinei miškų tarnybai. Kadangi žemės sklypuose, kadastrinis Nr.9128/0002:192 ir Nr.9105/0012:293, esantys miško ploteliai nėra priskirti valstybinės reikšmės miškams, VĮ Šiaulių miškų urėdija šių miškų valstybės patikėjimo teise nevaldo, žemės reformos nevykdo, mano, kad miškų urėdijos dalyvavimas administracinėje byloje Nr.I-581-289/2010 trečiuoju asmeniu nėra būtinas ir prašo šią bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

Šalies argumentai

Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Šioje byloje nustatyta, kad prokuratūra apie pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2010 m. gegužės 24 d. gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gegužės 20 d. išvadą Nr.4B-(9.6)-544 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. Č. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą“ (b.l.39-45). Pareiškimas Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2010 m. birželio 18 d.(b.l.2), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 str. 6 d. nurodyta, kad „tais atvejais, kai didžioji dalis nuosavybės teise turėtos žemės ūkio naudmenų žemės pagal šio įstatymo 12 str. yra priskirta valstybės išperkamai žemei, jam pageidaujant, už likusį laisvos žemės plotą, jeigu jame žemės ūkio naudmenų lieka mažiau kaip 3 ha arba ūkį atkurti netikslinga, atlyginama šiame straipsnyje nurodytais būdais. Šiais atvejais sprendimą dėl ūkio atkūrimo tikslingumo priima apskrities viršininkas pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus duomenis. Miškas, kurio susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti grąžinamas perduodant nuosavybėn lygiavertį miško plotą iš laisvo miško fondo tik už turėtą mišką ir žemę, apaugusią mišku, ir tik tose apskrityse, kuriose gyvena šie piliečiai“. Šios normos analizė leidžia padaryti išvadą, jog lygiaverčiai miško sklypai nuosavybės teisių atkūrimui gali būti suteikiami tik už turėtą mišką ar žemę, apaugusią mišku, ir tik tose apskrityse, kuriose gyvena šie piliečiai. Nagrinėjama teisės norma yra imperatyvi, todėl jos taikymas galimas tik esant minėtų sąlygų visumai.

1999 m. gegužės 11 d. Šiaulių apskrities viršininkas priėmė Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.71-1779, kurioje nustatyta, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvęs savininkas P. Č. valdė nuosavybės teisėmis Šiaulių apskrityje, Radviliškio rajone, Daugėlaičių seniūnijoje, Spičių kaime 29,58 ha žemės ir pagal susitarimą E. Č. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,48 ha žemės, kuri yra priskirta grąžintinai žemei, vertė – 1671 Lt.

Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimu Nr.31-20918 E. Č. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. Č. nuosavybės teise valdytą 1,48 ha žemę (vertė – 1671 Lt), buvusią Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Daugėlaičių seniūnijos Spičių kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3 ha bendro ploto žemės sklypus (vertė – 1671 Lt) Šiaulių rajono Bubių seniūnijos Dzidų ir Kurtuvėnų kaimuose.

LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. pažymoje Nr.2522 (b.l.214) nurodoma, jog Rėkyvos girininkijos Bubių k.v. esančiame 1,92 ha sklype yra 0,4 miško žemės plotas. LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. pažymoje Nr.25224 (b.l.212) nurodoma, jog Kurtuvėnų girininkijos Kurtuvėnų k.v. esančiame 1,08 ha sklype yra 0,2 miško žemės plotas.

Byloje nėra duomenų ir pareiškėja neįrodinėjo fakto, kad 1,48 ha žemės Spičių kaime, Daugėlaičių seniūnijoje, Radviliškio rajone, į kurią pretendavo pareiškėja, yra miškas ar žemė, apaugusi mišku, todėl ji apskritai neturėjo teisės gauti nuosavybėn lygiavertį miško plotą Kurtuvėnų k.v., Kurtuvėnų kaime ir Bubių k.v., Dzidų kaime.

Pažymėtina, jog Įstatymo16 straipsnis įtvirtina principą, kad tais atvejais, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris nėra grąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoje jo perduodamo turto lygiavertiškumo principo. Šis principas reiškia, kad pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas nustatoma negrąžinamo turto vertė, atsižvelgiant į kurią asmenims perduodamas kitas tokios pačios vertės turtas.

LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.205 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma žemės, miškų sklypų, kurių piliečiai nepageidauja susigrąžinti buvusioje vietoje, vertės apskaičiavimui. Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog Rėkyvos girininkijos Bubių k.v. esančio 1,92 ha sklypo ir Kurtuvėnų girininkijos Kurtuvėnų k.v. esančio 1,08 ha sklypo vertės apskaičiuotos pažeidžiant Žemės įvertinimo metodikos 2 punkto, numatančio valstybės miškų ūkio paskirties žemės sklypų vertės apskaičiavimo, reikalavimus, įpareigojančius apskaičiuoti sklypuose esančio miško žemės vertę ir medynų tūrio vertę.

Taigi konstatuotina, jog ginčijamais aktais nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057, 49 punkto nuostatas, Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos respublikos Vyriausybės 199 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.205, 2 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais ir pažymi, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (LR Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos nuomone, nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į mišką, tai yra kad trečiasis suinteresuotas asmuo atgaudamas nuosavybės teises į buvusio savininko P. Č. 1,48 ha žemės sklypą neturėjo teisinio pagrindo įgyti teisės į mišką. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, todėl atsižvelgiant į ypatingą tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimo svarbą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo ginamas interesas vertintinas kaip viešasis.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje prokuratūra pagrįstai ėmėsi pažeistų viešojo intereso gynimo priemonių ir todėl trečiojo suinteresuoto asmens atstovės argumentas, susijęs su viešojo intereso nebuvimu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.V-1643 „Dėl Šiaulių rajono Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalis dėl E. Č. suformuoto 1,08 ha žemės sklypo, šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo (pobūdžio), servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo (priedo eil. Nr.3), Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.V-2091 „Dėl Šiaulių rajono Bubių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalis dėl E. Č. suformuoto 1,92 ha žemės sklypo, šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo (pobūdžio), servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo (priedo eil. Nr.15), Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimas Nr.31-20918, kuriuo E. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko P. Č. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Spičių kaime nekilnojamąjį turtą – 1,48 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam iš viso 3,00 ha žemės sklypus Dzidų ir Kurtuvėnų kaimuose, Šiaulių rajone yra nepagrįsti ir naikintini.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamų aktų priėmimas trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Č. sukūrė teisėtą lūkestį, kad teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės bus atkurtos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą Jasiūnienė prieš Lietuvą (pareišk. Nr. 41510/98); 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Kopecky prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 44912/98). Todėl teismo sprendimo, kuriuo ginčijami aktai panaikinami, priėmimas negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią įgyvendinti minėtą teisę. Priešingai, panaikinus ginčijamus aktus tam tikroje dalyje, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra toje dalyje teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis juose įtvirtintais principais bei normomis privalo būti tęsiama trečiojo suinteresuoto asmens E. Č. pasirinktu būdu ir per protingą terminą privalo būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. Č. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų aktų dalies panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str. 1 d. 1 p. nurodoma, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi įpareigojo VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr.9128/0002:192, Kurtuvėnų k., Šiaulių r.ir žemės sklypo, kadastrinis Nr.9105/0012:293, Bubių k., Šiaulių r. taksaciją bei nustatyti medynų rodiklius (amžių, rūšinę sudėtį, skalsumą ir kt.)

2011 m. balandžio 7 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas LR aplinkos ministerijos VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto raštas Nr.303 „Dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties Nr.I-12-289/2011 įvykdymo“, kuriame nurodoma, jog VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atliko žemės sklypo, kadastrinis Nr.9128/002:192, Kurtuvėnų k., Šiaulių rajone ir žemės sklypo, kadastrinis Nr.9105/0012:293 Bubių k., Šiaulių r. taksaciją ir medynų rodiklių nustatymą. Rašte nurodoma, jog kaina už atliktus darbus yra 530,53 Lt (penki šimtai trisdešimt litų ir 53 centai), tai sudaro inventorizacijos darbai 314, 08 Lt, kameriniai darbai 124,36 Lt ir PVM 92,07 Lt.

Remiantis LR ABTĮ 43 str. 7 d. nuostatomis išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas. 530,53 Lt už Valstybinio miškotvarkos instituto atliktus žemės sklypo, kadastrinis Nr.9128/002:192, Kurtuvėnų k., Šiaulių rajone ir žemės sklypo, kadastrinis Nr.9105/0012:293 Bubių k., Šiaulių r. taksaciją ir medynų rodiklių nustatymą priteistina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 43 str., 45 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.V-1643 „Dėl Šiaulių rajono Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies dėl E. Č. suformuoto 1,08 ha žemės sklypo, šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo (pobūdžio), servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo (priedo eil. Nr.3) panaikinimo, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.V-2091 „Dėl Šiaulių rajono Bubių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies dėl E. Č. suformuoto 1,92 ha žemės sklypo, šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo (pobūdžio), servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo (priedo eil. Nr.15) panaikinimo, Šiaulių apskrities viršininko administracijos spendimo Nr.31-20918, kuriuo E. Č. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko P. Č. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Spičių kaime nekilnojamąjį turtą – 1,48 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam iš viso 3,00 ha žemės sklypus Dzidų ir Kurtuvėnų kaimuose, Šiaulių rajone panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 30 d. įsakymo Nr.V-1643 „Dėl Šiaulių rajono Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl E. Č. suformuoto 1,08 ha žemės sklypo, šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo (pobūdžio), servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo (priedo eil. Nr.3), panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.V-2091 „Dėl Šiaulių rajono Bubių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl E. Č. suformuoto 1,92 ha žemės sklypo, šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo (pobūdžio), servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo (priedo eil. Nr.15), panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimą Nr.31-20918, kuriuo E. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko P. Č. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Spičių kaime nekilnojamąjį turtą – 1,48 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam iš viso 3,00 ha žemės sklypus Dzidų ir Kurtuvėnų kaimuose, Šiaulių rajone.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 530,53 Lt (penkis šimtus trisdešimt litų ir 53 centus) teismo išlaidų LR aplinkos ministerijos VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Virginijus StankevičiusDonatas DaunysLaisvutė Kartanaitė