- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- TS-27-817/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- M. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. Č., panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 24 d., 06.30 val. iki 2020 m. birželio 25 d., 12.29 val. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendyje nurodyti įskaityti laikotarpiai (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 7 d.).
M. Č. bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. balandžio 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. liepos 5 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 bausmės – bus 2022 m. balandžio 15 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 10 d. – 2 metai 3 mėnesiai 4 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam M. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir teikti šią rekomendaciją: vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Komisija, vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Komisija, motyvuodama nutarimą, atsižvelgė į tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau smurtinio elgesio rizika (šiuo metu) – aukšta. Nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, jis anksčiau teistas aštuonis kartus, yra recidyvistas. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nusikaltimams būdingas smurto panaudojimo modelis, taip pat nusikalsta būdamas alkoholio apsvaigimo būsenoje. Nusikalstamas elgesys pasižymi sunkėjančia dinamika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba. Nuteistajam būdinga smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio istorija. Nors bausmes atlikimo metu nuteistasis dalyvavo tikslinėse priemonėse, programose orientuotose į alkoholio vartojimo prevenciją įpročių valdymą, tačiau jis nesutiko dalyvauti ilgalaikės reabilitacijos programoje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas, neskatintas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis M. Č. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, jog Komisija rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas 8 kartus, tačiau bausmes už šiuos nusikaltimus yra pilnai atlikęs. Nuteistojo vertinimu, Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip teisiškai nepagrindė. Komisijos sprendimas grįstas vien psichologiniais spėjimais, pamąstymais ir prielaidomis. Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo institucija sukurta kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai. Akcentavo, kad lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos. Skirdamas griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Nurodė, kad lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų: skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę; skatinama asmens integracija į visuomenę; valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmenys elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiūrėti paleistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbą; taupomi valstybės kaštai, skiriami bausmių vykdymo sistemai, nes bausmės vykdymas uždarose institucijose kainuoja daug daugiau, nei bausmės vykdymas laisvėje; mažinamas kalinių skaičius, sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos, neišvengiamai apsunkinančios įstaigos darbą. Skunde nuteistasis taip pat analizuoja Europos tarybos Ministro komiteto Rekomendacijos Rec 2003-09-24 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo nuostatas, Probacijos įstatymo nuostatas, taip pat teismų praktiką, susijusią su lygtiniu paleidimu.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu atsiliepimų į nuteistojo M. Č. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Č. skundas atmestinas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).
Susipažinęs su nuteistojo M. Č. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais motyvais, teismas pažymi, kad nuteistasis M. Č. atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formalius kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas vertindamas M. Č. elgesio atitikimą aukščiau paminėtiems pagrindams pažymi, kad, kaip matyti iš M. Č. vertinimo pagal „OASys“ sistemą, M. Č. priklauso ne žemai, bet vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei.
Vertinant M. Č. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistajam buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos planas, jis vykdo tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu nebaustas, neskatintas, struktūruotoje aplinkoje linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių, su pataisos įstaigoje nustatyta tvarka taikstosi, drausminėmis ar administracinėmis nuobaudomis nebaustas, nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) siekia įgyti (duomenys neskelbtini), palaiko socialinius ryšius su mama, žmona, broliu, vaikais, bendraudamas telefonu, lankomas pasimatymų metu. Minėtas aplinkybes teismas laiko svarbiomis, vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje. Tačiau taip pat pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o nurodytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama, kad būtų galima konstatuoti nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam yra nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika, konstatuota daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Ypatingai pabrėžtina problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, smurtinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankami savitvardos įgūdžiai, subjektyvus savo elgesio pasekmių vertinimas. Tokie rizikos vertinimo rezultatai neleidžia teismui daryti išvados, jog M. Č. elgesys bei požiūris į jo padarytą nusikalstamą veiką, rodytų, kad nuteistasis iš esmės keičia savo elgesį teigiama linkme ir yra linkęs savo tolesnio gyvenimo nesieti su nusikalstamų veikų darymu. Atsižvelgiant į dinaminių kriminologinių veiksnių skaičių ir pobūdį, nuteistasis turi galimybę koreguoti savo elgesį ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Teismo vertinimu, nuteistojo požiūrį į jo resocializacijos procesą, nepakankamas pastangas mažinant kriminogeninius veiksnius tam tikra prasme atskleidžia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, kad, nors nuteistajam būdinga smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio istorija, nustatytos akivaizdžios piktnaudžiavimo alkoholiu ir nusikalstamumo sąsajos, jis dalyvauti ilgalaikės reabilitacijos programoje nesutiko.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant ir į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nuosprendžiu, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos. Iš esmės nuteistojo asmenybės vertinimas negali būti visiškai atsietas nuo jo elgesio, gyvenimo būdo, kuris taip pat svarbus prognozuojant jo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad M. Č. šiuo metu atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad M. Č. anksčiau teistas 8 kartus, yra recidyvistas. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas nepilnametis, t. y. tik (duomenys neskelbtini) metų, pirmą kartą arešto bausmę atliko būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, pakartotinai įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, nevykdė nustatytų draudimų. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai yra šie: teistumai (teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje); nusikalto atlikdamas bausmės vykdymo atidėjimo bausmę; nusikaltimams yra būdingas smurto panaudojimo modelis. Taigi praeityje nuteistasis turėjo galimybę keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau, kaip matyti, ankstesnės paskirtos bausmės M. Č. teigiamos įtakos nepadarė ir nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nusikaltimams būdingas smurto panaudojimo modelis, taip pat nusikalsta būdamas alkoholio apsvaigimo būsenoje. Nusikalstamas elgesys pasižymi sunkėjančia dinamika. Konstatuotina, kad nusikalstamas nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, pasikartojantis nusikalstamumas rodo nevisuomeninių vertybių susiformavimą, nihilistinį požiūrį į priimtas visuomenėje gyvenimo taisykles, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Taip pat teismas mano, kad šiuo metu nuteistojo atliktas bausmės laikas yra pernelyg trumpas, kad būtų galima neabejotinai konstatuoti jam padarius akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu dar nėra pagrindo, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teigti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo požiūrį ir savikritiškai vertina ankstesnį netinkamą savo elgesį, padarė atitinkamas išvadas ir gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog M. Č. stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir negebėjimą keistis pozityvia linkme, be kita ko, tai parodo nuteistojo skeptišką požiūrį į ne visų Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi esant tokiai situacijai, vertinant nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl M. Č. galimybių adaptuotis laisvėje bei laikytis konstruktyvios veiksmų krypties, tuo pačiu kyla realus pavojus, jog nuteistasis gali kartoti savo priešingą teisei elgesį.
Savo skunde nuteistasis kėlė klausimą dėl jam Komisijos nutarimu siūlomos rekomendacijos – vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, nekonkretumo bei netikslingumo. Tokios rekomendacijos nuteistajam buvo nustatytos, atsižvelgiant į jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei aktualius kriminogeninius veiksnius, taip pat anksčiau taikytų priemonių efektyvumą ir nuteistojo įsitraukimą į jas. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių tolesnis vykdymas (tęsimas) gali padėti labiau įvertinti savo veiksmų pasekmes, lavinti problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžius, pakeisti požiūrį į savo elgesį bei mažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog ši pateikta Komisijos rekomendacija yra aiškiai netinkama ar neatitinkanti nuteistojo asmenybės.
Be to, nuteistojo nurodyti teisės aktai bei teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šioje teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti M. Č. lygtinio paleidimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (įskaitant ir kriminogeninius veiksnius), kuri šiuo metu negali būti laikoma akivaizdžia, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Komisijos nutarimo turinį, nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nuteistojo M. Č. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. Č. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. Č..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.