Telšių apylinkės teismo nutarimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠABylos Nr. A2.6.-449-875/2013m.Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00426-2013-80b4be575e3e75c42b4e161abf0013aa6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.

2013 m. gruodžio 9 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui advokatui Albertui Kruminui, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovui Nerijui Grigorevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį traukiamas J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka už vienarūšį pažeidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas Vytautas Pakalniškis 2013-07-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad J. F. 2013-07-25 apie 9.33 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas lengvas 0,51 (±5%) promilių girtumas, vairavo nuosavą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl baustinas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatyto draudimo vairuoti esant neblaiviam pažeidimą.

Teismo posėdyje J. F. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2013-07-25 ryte, likus kiek daugiau nei pusvalandžiui iki važiavimo, pusryčiaudamas išgėrė vieną 0,5 l talpos butelį 5% stiprumo alaus. Sustabdę pareigūnai nustatė 0,51 promilių girtumą. Tačiau vairuotojas nesijautė apsvaigęs, jautėsi gerai, nesvirduliavo, todėl manydamas, kad nėra toks girtas, kaip rodė alkotesteris, su prietaiso parodymais nesutiko ir kreipėsi į gydymo įstaigą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nuomone, J. F. laiku kreipėsi į gydymo įstaigą, kur iš jo tyrimui buvo paimtas kraujas. Vertinant asmens blaivumą šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi kraujo tyrimu, kuris parodė, kad J. F. yra blaivus, o ne alkotesterio rodmenimis. Teismo paskirta ekspertizė, advokato vertinimu, prieštaravimų tarp alkoholio kiekio matuokliu iškvepiamame ore užfiksuoto rezultato (0,51‰) ir atlikus kraujo tyrimą nustatyto rezultato (0,00‰) nepašalino, o tik atskleidė medikų padarytus pažeidimus ar aplaidumą.

Institucijos atstovas Nerijus Grigorevičius teismo posėdyje pažymėjo, kad J. F. buvo nustatytas girtumas, šiek tiek viršijantis leistiną normą, ir paaiškino, kad apsvaigimas priklauso nuo kūno masės, išgerto alkoholio stiprumo ir kiekio. Girtumas nuo 0,2 iki 0,5 promilių apsunkina vairuotojo gebėjimą tiksliai įvertinti judančius šviesos šaltinius, vairuotojas negali nustatyti tikslaus atstumo iki judančios iš priekio mašinos, jam sunkiau nustatyti kelyje esančių transporto priemonių gabaritus, todėl sunkiau jas aplenkti, vairuotojai nebesilaiko saugaus atstumo, be to, norisi vairuoti rizikingiau. Institucijos nuomone, pažeidimas pilnai įrodytas, ekspertizės aktu pašalinti visi prieštaravimai. Institucijos atstovo nuomone, J. F. negerbia bendro gyvenimo taisyklių, nes anksčiau jau buvo baustas už vairavimą neblaiviame stovyje, taip už vairavimą, kai ši teisė iš jo buvo atimta. Nors šios nuobaudos nebegaliojančios, bet administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuoja neigiamai.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam. Analogiškas draudimas pakartotas KET 14 punkte. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Neblaivumas (girtumas), kaip teisinė sąvoka, apibrėžtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte, pagal kurį neblaivumas (girtumas) – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą.

Taigi, pagal pateiktą apibrėžimą, asmuo gali būti pripažintas neblaiviu (girtu) tik tuomet, kai yra abi šios sąlygos: a) asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio ir b) to asmens biologinėse organizmo terpėse yra nustatoma tam tikrą įstatymuose numatytą ribą viršijanti alkoholio koncentracija. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio, kaip ir apsvaigimas nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra jo psichinės ir emocinės būklės bei elgesio sutrikimas, todėl apie asmens apsvaigimą negali būti sprendžiama vien pagal alkoholio koncentraciją tiriamo asmens organizmo terpėse. Savo ruožtu, asmens neblaivumas, kaip ATPK 126 straipsnyje naudojama juridinė kategorija, negali būti konstatuojamas vien dėl apsvaigimo nuo alkoholio, jei nėra viršyta tam tikra įstatyme numatyta alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse.

Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas) policijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) 1 punkte nustatyta, kad bendros asmens būklės įvertinimo metodika – procedūra, nurodanti atliekamų veiksmų eigą, siekiant nustatyti, ar transporto priemones vairuojantys asmenys blaivūs ar neblaivūs (girti), neapsvaigę ar apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Taigi bet koks rezultatas, gautas nesilaikant Metodikoje nustatytos veiksmų eigos, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir patikimas. Metodikos 2 punkte įvardintas baigtinis sąrašas keturių požymių, kurių bent vieną nustačius galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Pagal Metodikos 3 punktą tik esant bent vienam iš nurodytų požymių, vertinama bendra asmens būklė, išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančiojo sveikatos būklės. Metodikos 3 punkte numatytas bendros asmens būklės vertinimas atliekamas abiem šiais būdais: 1) nustatant, ar asmuo gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“; 2) nustatant, ar asmuo stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs).

Pažymėtina, kad Metodikoje nenumatytas alkotesterio, kaip specialiosios techninės priemonės, naudojimas policininkams vertinant bendrą asmens būklę arba vietoje jos vertinimo. Tokių specialiųjų technikos priemonių naudojimą numatančiame Taisyklių 2 punkte tikrinimas apibrėžtas, be kita ko, kaip policijos veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Pagal Metodikos 4 punktą, tik esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad įtarimas dėl neblaivumo pagal Metodikos nuostatas yra pagrįstas tik tuomet, kai nustačius bent vieną iš keturių Metodikos 2 punkte nurodytų požymių asmuo, kuriam tas požymis nustatytas, nesugeba atlikti abiejų Metodikos 3 punkte numatytų testų. Jei asmuo atlieka abu nurodytus testus, įtarimas dėl neblaivumo yra nepagrįstas, o tolimesniam tikrinimui pagal Metodikos 4 punktą, nukreipiantį į Taisykles, numatančias specialiųjų techninių priemonių (alkotesterių) panaudojimą, nelieka teisinio pagrindo.

Taisyklių 6.2 punkte nustatyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas) policijos pareigūnai, atlikę anksčiau aprašytas procedūras, privalomas pagal Taisyklių 6.1 punktą, kiek tai taikytina nagrinėjamu atveju, transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą, apibrėžtą Taisyklių 2 punkte, žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis teisinius padarinius.

Taisyklių 6.3 punkte nustatyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas) policijos pareigūnai, atlikę anksčiau aprašytas procedūras, privalomas pagal Taisyklių 6.1 ir 6.2 punktus, kiek tai taikytina nagrinėjamu atveju, nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją, jei tam yra gautas jo sutikimas. Taigi Taisyklėse policijos pareigūnui nesuteikta teisė atlikti vairuotojo neblaivumo (girtumo) tikrinimą panaudojant specialiąsias technines priemones (alkotesterį), prieš tai nenustačius bent vieno iš keturių Metodikos 2 punkte nurodytų neblaivumo požymių, neįvertinus bendros vairuotojo būklės abiem Metodikos 3 punkte nurodytais būdais, neišaiškinus vairuotojui nesutikimo tikrintis teisinių padarinių, kaip to reikalaujama Taisyklių 6.2 punkte, ir negavus asmens sutikimo pagal Taisyklių 6.3 punktą.

Iš liudytojo policijos pareigūno Vytauto Pakalniškio teisme duotų parodymų ir iš šio pareigūno tarnybinio pranešimo, kuris klaidingai datuotas 2013-04-06 (3 b.l.), matyti, kad pareigūnui įtarimas dėl J. F. neblaivumo kilo nustačius vienintelį Metodikos 2.1 punkte numatytą požymį – iš vairuotojo burnos sklindantį alkoholio kvapą. Teismo posėdyje pareigūnas pažymėjo, kad šiaip vairuotojas neatrodė neblaivus, jo judesių koordinacija nebuvo sutrikusi, tik atrodė kiek išsigandęs. Iš minėto tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad iškart po to, kai nustatė vieną iš galimo neblaivumo požymių – iš vairuotojo burnos sklindantį alkoholio kvapą – pareigūnas, neatlikęs privalomo bendros asmens būklės vertinimo ir neišaiškinęs vairuotojui nesutikimo tikrintis neblaivumą teisinių padarinių, pasiūlė vairuotojui pasitikrinti girtumą alkoholio kiekio matuokliu, t.y. atlikti Taisyklių 2 punkte apibrėžtą tikrinimą, pažeidžiant Taisyklių 6 punkto bei Metodikos 3 ir 4 punktų reikalavimus.

J. F. patikrinimo alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 19017, testo Nr. (duomenys neskelbtini) kvite 2013-07-25 9.46 val. užfiksuotas 0,51 promilių girtumas (5 b.l.). J. F. pasirašyti alkotesterio kvite atsisakė, nes nesutiko su prietaiso parodymais. Tai užfiksuota ir tikrinusio pareigūno tarnybiniame pranešime (3 b.l.). Kaip minėta, alkotesteriu biologinėje organizmo terpėje (šiuo atveju – iškvėpiamame ore) nustatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 3 punkte numatytą 0,4 promilių ribą viršijanti alkoholio koncentracija pagal Taisyklių 2 punktą yra tik viena iš dviejų neblaivumo konstatavimo sąlygų, kuri dėl anksčiau nurodytų priežasčių nustatyta pažeidžiant ATPK 7 straipsnyje įtvirtintą teisėtumo reikalavimą. Alkotesteriu užfiksuoti duomenys negali būti absoliutinami, suteikiant įrodomąją reikšmę tik jiems vieniems, ir dėl toliau nurodytų aplinkybių.

Antroji Taisyklių 2 punkte numatyta neblaivumo konstatavimo sąlyga – asmens apsvaigimas nuo alkoholio – nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai aiškino, kad alaus buvo išgėręs nedaug ir nestipraus, o apsvaigęs nesijautė. Pareigūnas, nors ir nustatė vieną iš galimo neblaivumo požymių – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, bendros asmens būklės Metodikoje nustatyta tvarka nevertino, be to, teisme parodė, kad vairuotojas neatrodė neblaivus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnas taip pat nenurodė jokių pavojingų manevrų ar KET pažeidimų, kurie būtų buvę transporto priemonės stabdymo priežastimi.

Nesutikdamas su jo neblaivumo tikrinimo rezultatais, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasinaudojo Taisyklių 27 punkte numatyta teise ir 2013-07-25 apie 10.45 val. pats kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą – Naujosios Akmenės ligoninę, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą ir paimti kraujo tyrimus neblaivumo nustatymui dėl nesutikimo su pirminiais tyrimo rezultatais (13 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad į sveikatos priežiūros įstaigą buvo kreiptasi nedelsiant, t.y. neviršijant Taisyklių 10 punkte nustatyto vienos valandos termino, skaičiuojamo nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo. J. F. apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo buvo pranešta 2013-07-25 10.10 val. (4 b.l.), į VšĮ Naujosios Akmenės ligoninę jis kreipėsi po 35 min., t.y. tą pačią dieną apie 10.45 val. (13 b.l.), o kraujas tyrimui iš jo buvo paimtas tą pačią dieną apie 11.00 val. (14 b.l.), t.y. nuo pranešimo apie transporto priemonės vairavimą praėjus 45 minutėms. Darytina išvada, kad savo teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, J. F. įgyvendino tinkamai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus J. F. kraujo, paimto 2013-07-25 11.00 val., tyrimą, J. F. kraujyje etilo alkoholio nerasta (21 b.l.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai prašant, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-09-23 nutartimi buvo paskirta ekspertizė, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp alkoholio kiekio matuokliu nustatytų duomenų ir minėtos specialisto išvados, ekspertams užduodant klausimą, ar J. F. automobilį vairavo blaivus, kai jį sustabdė policijos pareigūnai (26 b.l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2013-07-25 9.33 val. J. F. vairavo automobilį būdamas neblaivus (29, 30 b.l.), tačiau teismas šia ekspertizės išvada nesivadovauja, nes iškilusios abejonės iš esmės nebuvo pašalintos – ekspertizės išvada pateikta remiantis vien tik alkotesterio rodmenimis, visiškai neinterpretuojant jų specialisto išvados dėl kraujo tyrimo rezultatų kontekste.

Ekspertizės išvadoje nurodytas mėgintuvėlio, į kurį paimtas kraujas, ir mėgintuvėlio, kuriame kraujas pateiktas tirti specialistui, aukščių ir tūrių galimas neatitikimas ar mėgintuvėlio netinkamas antspaudavimas nebuvo pakankamas pagrindas nevertinti etilo alkoholio tyrimo kraujyje duomenų, nes neaišku, kaip, kur ir kada galėjo atsirasti ekspertizės išvadoje minimi neatitikimai. Jie nebūtinai reiškia kraujo mėginio sukeitimą (ekspertizės išvadoje tai tiesiogiai neteigiama, bet tokia galimybė iš jos numanoma), o gali būti vertinami kaip neatidumas ar aplaidumas pildant dokumentus. Kraujo mėginį dalyvaujant gydytojui V. R. 11.00 val. paėmė bendrosios praktikos slaugytoja A. K.. Jau po valandos šį mėginį A. G. iš ligoninės išgabeno į Šiauliuose esančią Valstybinės teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kur tą pačią dieną 12.50 val. tyrimo objektų priimamajame kraujo mėginį priėmė vyresnioji teismo medicinos laborantė L. S. (14, 31-33 b.l.). Taigi nuo mėginio paėmimo VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje iki jo pridavimo tyrimo objektų priimamajame praėjo tik 1 val. 50 min. Kraujo mėginio pakeitimas per šį trumpą laikotarpį, teismo vertinimu, yra mažai tikėtinas dėl tokiais atvejais neišvengiamų organizacinių sunkumų, be to, kadangi toks pakeitimas neįmanomas nedalyvaujant ligoninės personalui, dar mažiau tikėtina, kad pakeitimo atveju būtų panaudotas kitoks mėgintuvėlis, nei nurodytas siuntime. Jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo kokiais nors savo veiksmais būtų prisidėjęs prie painiavos su mėgintuvėliais, byloje nėra.

Nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo alkoholio objektyvių duomenų, be to, nesilaikant nustatytos tvarkos alkotesteriu užfiksuotus duomenis, rodančius 0,51‰ alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, iš esmės paneigiant laiku paimto kraujo tyrimo duomenims, pagal kuriuos etilo alkoholio kraujyje iš viso nerasta, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai įgyvendinus savo teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, visos išlikusios abejonės, kurių pašalinti nebėra galimybės, vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darant išvadą, kad institucija neįrodė, jog J. F. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Atitinkamai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutaria:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.