- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 2S-638-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12728-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- VšĮ „Raganiukės teatras“
- Ieškovas
- UAB „Autopuzzle“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ „Raganiukės teatras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. nutarčių, kuriomis buvo atmesti atsakovo VšĮ „Raganiukės teatras“ prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo UAB „Autopuzzle“ atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Autopuzzle“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ „Raganiukės teatras“ (toliau - Atsakovas) 2 661,78 Lt skolą už automobilio remontą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Atsakovas kreipėsi į Ieškovą 2012 m. liepos 16 d. dėl Atsakovui priklausančio automobilio R. E., v. n. (duomenys neskelbtini) remonto. Tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta serviso paslaugų sutartis ir automobilio perdavimo priėmimo aktas Nr. 805616. Automobilis dviem etapais buvo suremontuotas pagal sutartyje nurodytas gedimų apimtis ir išrašytos sąskaitos faktūros: 2012 m. liepos 17 d. PVM sąskaita faktūra APO Nr. 00563 839, 07 Lt sumai ir 2012 m. liepos 31 d. – APO Nr. 00575 1 822, 71 Lt sumai. Atsakovas už suteiktas paslaugas nesumokėjo.
Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti Ieškovą grąžinti automobilį R. E., v. n. (duomenys neskelbtini) raktelius, transporto priemonės registracijos liudijimą, pripažinti, kad Ieškovas neteisėtai pasinaudojo automobilio R. E., v. n. (duomenys neskelbtini) sulaikymo teise bei įpareigoti Ieškovą per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Atsakovui pilnos komplektacijos, tvarkingą ir veikiantį automobilį R. E., v. n. (duomenys neskelbtini) raktelius, ir transporto priemonės registracijos liudijimą, priteisti 4 768, 00 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad automobilis R. E., v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Atsakovui. Atsakovui atsisakius sumokėti už neva tai atlikus šio automobilio remonto darbus pagal 2012 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą APO Nr. 00563 - 839, 07 Lt ir 2012 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą APO Nr. 005575 – 1 822, 71 Lt, Ieškovas atsisakė grąžinti Atsakovui priklausantį automobilį, motyvuodamas tuo, kad Atsakovas yra skolingas Ieškovui už automobilio remonto darbus. Tokie Ieškovo veiksmai nepagrįstai sulaikant Atsakovo automobilį yra neteisėti ir sukeliantys Ieškovo civilinę atsakomybę. Atsakovas priverstas reikalauti susigrąžinti automobilį iš svetimo neteisėto valdymo ir atlyginti su tuo susijusius nuostolius. Ieškovo sulaikytas automobilis yra naudojamas tiesioginėje teatro veikloje, o dėl neteisėtų Ieškovo veiksmų Atsakovas buvo priverstas sudaryti kito automobilio nuomos sutartį ir mokėti nuomos mokestį. Neteisėtais Ieškovo veiksmais padaryta žala yra 4 768, 00 Lt, tačiau tai nėra galutinė suma, nes Ieškovui tęsiant savo neteisėtus veiksmus Atsakovas yra priverstas ir toliau nuomotis automobilį savo tiesioginiai veiklai. Atsakovas priešieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Atsakovui priklausantį turtą - Ieškovo naudojamą automobilį R. E., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Ieškovą jį grąžinti Atsakovui. Nurodė, kad Ieškovas šiurkščiai pažeidžia Atsakovo teises naudoti jam priklausančią transporto priemonę ir jau keturis mėnesius jos negrąžina, be to, grąžinus automobilį bus išvengta dar didesnių nuostolių, atsiradusių dėl kito automobilio nuomos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad sutarties Nr. 12/07/16-RT pagrindu Ieškovui yra perduotas naudotis automobilis R. E., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra Atsakovas. Minėta sutartis sudaryta 2012 m. liepos 16 d., įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja vienerius metus. Pažymėjo, kad priešieškiniu Atsakovas taip pat prašo įpareigoti Ieškovą grąžinti automobilį R. E., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo nuomone, Atsakovas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalauja teismo laikinai patenkinti būsimo ieškinio dalyką. Pabrėžė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, o ne laikinam laikotarpiui vykdyti ieškinio reikalavimą. Priešingu atveju, teismui patenkinus Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinai būtų išspręstas ginčas dėl automobilio valdymo, kas jau yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Remiantis išdėstytais argumentais, taip pat, aplinkybe, kad Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių bent prielaidą manyti, kad Ieškovas gali imtis veiksmų, siekiant apgadinti automobilį arba sukelti nuostolius Atsakovui, teismas Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
2012 m. gruodžio 12 d. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė dar vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Ieškovo atžvilgiu, t. y. prašė įpareigoti Atsakovą sumokėti 2 661, 78 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą, jam sumokėjus, įpareigoti Ieškovą grąžinti automobilį R. E., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, transporto priemonės registracijos liudijimą Atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šio prašymo taip pat netenkino. 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyje teismas nurodė, kad Ieškovas pagal ieškinį neprašė teismo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių Atsakovui. Teismas padarė išvadą, kad Atsakovo pagal priešieškinį prašomas nustatyti įpareigojimas jam sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą ieškinio reikalavimų dydžio sumą, nėra tinkama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo alternatyva, kadangi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, todėl nėra pagrindo jų keisti. Nurodė, kad Atsakovas prašo įpareigoti Ieškovą grąžinti automobilį R. E., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, transporto priemonės registracijos liudijimą, tačiau šis klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir vadovaujantis operatyvumo ir koncentruotumo principais skubos tvarka išspręsti Atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Atsakovui priklausantį automobilį R. E., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavedant Atsakovo transporto priemonę aprašyti Atsakovo pasirinktam antstoliui, ir perduodant ją saugoti Atsakovui, arba įpareigoti Atsakovą sumokėti 2 661, 78 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą, jam sumokėjus, įpareigoti Ieškovą grąžinti automobilį R. E., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, transporto priemonės registracijos liudijimą Atsakovui, teismo nutartį pavedant vykdyti Atsakovo pasirinktam antstoliui. Skunde Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesusipažino su visais bylos duomenimis ir skundžiamoje nutartyje klaidingai nustatė ginčo dalyką. Jokio ginčo byloje dėl automobilio valdymo nėra, ginčas yra dėl reikalavimo sumokėti už automobilio remonto paslaugas. Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad sutarties Nr. 12/07/16-RT pagrindu Atsakovo automobilis vieneriems metams buvo perduotas naudotis Ieškovui. Susipažinus su šia sutartimi, matyti, kad tokio susitarimo tarp šalių nebuvo. Šalys susitarė tik dėl automobilio remonto. Nurodė, kad vien tai, jog Ieškovas nepasinaudojo savo teise prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę automobiliui, kurį jis nusprendė sulaikyti, nesuteikia teisės teismui toleruoti tokį Ieškovo neveikimą, dėl kurio Atsakovas kiekvieną dieną patyria papildomų nuostolių dėl kito automobilio nuomos. Atsakovas nurodė, kad remiantis CK 4.235 straipsnio 1 dalies pagrindu, skolininkas, pateikęs adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, turi teisę reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam. Atsižvelgiant į tai, sulaikytas automobilis turi būti grąžintas teisėtam savininkui – Atsakovui. Teismui tenkinus Atsakovo prašymą, būtų pilnai užtikrintas galimai palankaus Ieškovui teismo sprendimo įvykdymas, tuo pačiu nebūtų didinamos Atsakovo kito automobilio nuomos mokestis.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis. Mano, kad automobilio sulaikymas yra teisėta savigynos priemonė siekiant apginti Ieškovo turtines teises.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamų apeliacine tvarka nutarčių motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamas teismo nutartis prielaidų nesudaro.
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones Ieškovui, yra pagrįstos ir teisėtos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Ieškovas pareiškė ieškinį Atsakovui dėl 2 661, 78 Lt skolos už automobilio remontą priteisimo. Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti Ieškovą grąžinti automobilį R. E., v. n. (duomenys neskelbtini) raktelius, transporto priemonės registracijos liudijimą, pripažinti, kad Ieškovas neteisėtai pasinaudojo automobilio R. E., v. n. (duomenys neskelbtini) sulaikymo teise bei įpareigoti Ieškovą per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Atsakovui pilnos komplektacijos, tvarkingą ir veikiantį automobilį R. E., v. n. (duomenys neskelbtini) raktelius, ir transporto priemonės registracijos liudijimą, priteisti 4 768, 00 Lt nuostolių atlyginimo. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Atsakovui priklausantį turtą - Ieškovo naudojamą automobilį R. E., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti jį grąžinti Atsakovui, bei įpareigoti Atsakovą sumokėti 2 661, 78 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą, jam sumokėjus, įpareigoti Ieškovą grąžinti automobilį R. E., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, transporto priemonės registracijos liudijimą Atsakovui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimis šiuos Atsakovo prašymus atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs iš bylos išskirtą atskirojo skundo medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su Atsakovo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad patenkinus Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinai būtų išspręstas ginčas dėl automobilio valdymo, t. y. laikinai būtų patenkintas priešieškinio dalykas. Abejuose prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Atsakovas prašo grąžinti automobilį R. E., v. n. (duomenys neskelbtini) Atsakovo priešieškinio vienas iš suformuluotų reikalavimų taip pat yra įpareigoti Ieškovą grąžinti automobilį R. E., v. n. (duomenys neskelbtini) raktelius, transporto priemonės registracijos liudijimą Atsakovui. Lietuvos Apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) dalyku. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (2009 m. liepos 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-781/2009, 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1458/2009). Nagrinėjamu atveju Atsakovas nereiškia prevencinio priešieškinio, kuriuo būtų siekiama uždrausti Ieškovui atlikti veiksmus, galinčius sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnis), nes tam nėra jokio pagrindo.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Nagrinėjamu atveju Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, t. y. jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomu (CPK 12, 144, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti realios grėsmės galimai Atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjęs, jog Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių bent prielaidą įtarimui dėl Ieškovo ketinimų imtis veiksmų, galinčių apgadinti automobilį, įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės galimai Atsakovo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo Ieškovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Be to, sutiktina su 2012 m. gruodžio 14 d. ginčo nutartyje nurodytu argumentu, jog Atsakovo prašomas nustatyti jo įpareigojimas sumokėti į depozitinę sąskaitą ieškiniu prašomą priteisti sumą, yra netinkama automobilio sulaikymo alternatyva. Atsakovui priklausantis automobilis sulaikytas paties Ieškovo, jam pasivadovavus CK 4.229 straipsnio 1 dalimi, o ne teismo priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl išspręsti klausimą dėl šio turto grąžinimo nagrinėjant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalima.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstomis ir neteisėtomis, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo VšĮ „Raganiukės teatras“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis palikti nepakeistas.