Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. G., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato, – atstovui Andžejui Radevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. G., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1972-12-28, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2014-07-04 apie 17.20 val., atėjęs nedarbo metu į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4-ojo PK patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir be leidimo užėjęs į apylinkės tyrėjos kabinetą Nr. 231, elgėsi agresyviai, rėkavo, kategoriškai atsisakė vykdyti tyrėjos reikalavimą išeiti ir pretenzijas išsakyti budėtojų poskyryje, toliau elgėsi iššaukiančiai ir agresyviai, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-07-04 užėjo į policijos komisariatą pas tyrėją A. N.. Jis praėjo pro budėtojų dalį ir pakilo į antrą aukštą, kuriame yra tyrėjos kabinetas. Kabineto durys buvo praviros, todėl jis užėjo, pasisveikino, išsakė jai šiokį tokį priekaištą. Apie darbo laiko pabaigą A. N. nepasakė nė žodžio iki tol, kol nepradėjo kalbėti telefonu. Ji, jo neįspėjusi, skambino į budėtojų dalį ir agresyviu balsu liepė budėtojams jį išsivesti, nes jos darbo laikas baigėsi. Nepraėjo nė 30 sekundžių, kai į kabinetą įėjo pareigūnas A. A. ir jo kažko paprašė (neatsimena ko). Jis (I. G.) stojosi ir paprašė A. N. parodyti pažymėjimą. Tuomet A. A. griebė jį ir vedė iš kabineto. A. A. įėjus į kabinetą tyrėja pirmą kartą jam pasakė: „prašau palikti mano kabinetą“. A. A., nenurodęs konkretaus teisinio pagrindo, nuvedė jį į budėtojų dalį. Ši byla yra piktnaudžiavimas, tai rodo joje surinkti įrodymai. Pirma, neaiškiai ir nelogiškai suformuluotas kaltinimas. Antra, yra akivaizdus melas norint pabloginti kaltinamojo padėtį. Tarnybiniame pranešime nenurodoma, kaip pasireiškė agresyvumas, tai parašoma tik norint išreikšti nepasitenkinimą. Kritinių minčių išsakymas nėra agresija. Jis įėjo pas tyrėją be leidimo, bet juk kabineto durys buvo praviros. Jis ir tyrėja sėdėjo ir kalbėjo. Jei buvo pasibaigęs darbo laikas, tyrėja neturėjo pradėti pokalbio ir jis būtų išėjęs. Išgirdusi kritiką tyrėja suirzo ir paskambino į budėtojų dalį, o, kad darbo laikas pasibaigė, ji sakė ne jam, o telefonu. Tyrėjai padėjus ragelį jis paprašė parodyti tarnybinį pažymėjimą, tačiau tuo metu atėjo A. A.. Tik tada A. N. pradėjo demonstratyviai reikšti nepasitenkinimą. Jis ir pats ruošėsi išeiti, bet pareigūnas griebė jį už skvernų ir išsivedė. Liudytojo A. A. parodymai nesutampa su jo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, yra rašybos ir logikos klaidų, o parodymuose nėra jokios logikos, todėl tokius parodymus laikyti patikimais būtų kvaila. Liudytojas meluoja. Atsisakymas eiti į budėtojų dalį ar bendrauti nėra nusikaltimas. Jei pareigūnas jam būtų sakęs eiti iš komisariato, nes darbo laikas pasibaigė, suprastų. Rašoma, kad jis nebuvo sulaikytas, bet komisariate jis praleido kelias valandas. Neteisėtai tyrimo metu atlikti veiksmai paverčia neteisėta visą bylą. Liudytojo A. A. parodymais vadovautis negalima, nes jis rinko duomenis šioje byloje. ATP protokole nenurodyti nei alkotesterio parodymai, neįrašyti liudytojai, nenurodytas teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti. Protokolas surašytas taip, kad pilietis būtų įstumtas į beviltišką padėtį, pažeidžiant administracinę teiseną, Generalinio komisaro įsakymą ir Vyriausybės direktoriaus įsakymą. Jam nebuvo išaiškintos jo teisės, neduota susipažinti su byla.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovas Andžejus Radevičius paaiškino, kad policijos pareigūnai yra vykdančiosios valdžios atstovai. Pareigūnė, viena būdama kabinete, nieko nesakė, nes sėdėjo po darbo ir tvarkė bylas, ant stalo buvo ir peiliukas pjauti virvei, ir žirklės, o asmuo buvo pakėlęs balso toną. Siekiant išvengti nesusipratimų, ji priėmė taktinį sprendimą elgtis mandagiai ir pakviesti budinčius pareigūnus. Tyrėjos pastabos ir buvo išsakytos budintiems pareigūnams, nes jie įleido asmenį, kuris laisvai užėjo pas pareigūnę. Dėl tarnybinio pažymėjimo rodymo: pareigūnai privalo parodyti pažymėjimą, kai stabdo transporto priemones, kai užeina į namus pas žmones, paprašius pateikti. Kai asmenys ateina į policijos komisariatą, užeina į kabinetą, jie žino, kad ateina pas pareigūną, todėl kabinete pareigūnas neprivalo rodyti pažymėjimo. I. G. užėjo pas A. N. žinodamas, jog eina pas pareigūnę. Tarnybinio pažymėjimo rodymas tai įrodymas, kad asmuo yra policijos pareigūnas. Policijos įstaigoje pareigūnas neprivalo rodyti tarnybinį pažymėjimą. Dėl vykusių remonto darbų antrame aukšte nebuvo vaizdo kameros, todėl incidentas nebuvo neužfiksuotas. I. G. teigia, kad nekėlė balso, bet pripažįsta, kad su tyrėja įvyko nedidelis konfliktas. Dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Teisėti policijos nurodymai – tai: kur eiti, išeiti, atsisėsti, prieiti, visi teisėti. Policijos įstaigoje žmonės vykdo policijos nurodymus. I. G. nebuvo sulaikytas, jis buvo pristatytas į budinčią dalį. Asmenys yra pristatomi į policijos įstaigą protokolo surašymui ir gali ten būti iki kol bus surašytas protokolas ir surinkta visa medžiaga. Tai gali užtrukti iki penkių valandų. Policijos registruojamų įvykių registre yra fiksuojama, kada asmuo pristatomas, kada paleidžiamas. Visi policijos pareigūnai turi teisę surašyti protokolus, o tam tikri įgalioti asmenys pagal kompetenciją ir žinybingumą turi teisę nagrinėti administracines bylas. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas ne policijos kompetencijos, todėl byla per tris dienas persiųsta į teismą. Teisme asmuo turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, daryti kopijas. Daiktai iš I. G. nebuvo paimami, todėl nebuvo surašytas protokolas. Daiktia buvo tik apžiūrėti. Asmenys, juos pristačius, turi būti apžiūrimi, ar neturi šaunamųjų ginklų ar daiktų, keliančių grėsmę sveikatai arba galinčių padaryti žalą. Surinkta pakankamai įrodymų, kad I. G. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, todėl prašo priimti sprendimą ir jį nubausti.

Liudytoja pareigūnė A. N. parodė, kad pažįsta I. G. kaip jos aptarnaujamos apylinkės gyventoją. Ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniąja tyrėja. 2014-07-04 - penktadienį, pasibaigus darbo laikui, apie 17 val., ji buvo savo kabinete, tvarkė dokumentus, nes nuo pirmadienio ruošėsi išeiti atostogų, kai nepasibeldęs ir be leidimo į kabinetą įsiveržęs I. G., iš karto atsisėdęs ant kėdės ir pradėjo sakyti, kad Ketvirtasis komisariatas labai pasikeitė į blogą pusę, reikalavo, kad jam būtų paaiškinta, kodėl jis buvo uždarytas į areštinę ir išvežtas iš komisariato priverstiniam psichinės sveikatos būklės patikrinimui. Nežinodama apie ką jis kalba, ji paprašė, kad I. G. išeitų iš kabineto, nes jos darbo laikas baigėsi, ir jeigu jam kyla kokių nors klausimų, jis gali nueiti į budinčią dalį, kur jam bus atsakyta į visus rūpimus klausimus. I. G. atsisakė tą padaryti, pasakė, kad neišeis, kol jam nebus paaiškinta, kodėl jis būtent kažkurią gruodžio mėnesio dieną buvo sulaikytas. Ji pradėjo aiškinti, kad paskutinį kartą su juo bendravo rugpjūčio mėnesį, kai I. G. buvo uždarytas jos nurodymu pagal jos turimą medžiagą. Pasakė, kad ką galėjo atsakyti, atsakė, ir vėl paprašė kreiptis į budinčią dalį, išeiti iš kabineto. I. G. kategoriškai atsisakė palikti kabinetą, pradėjo mosikuoti rankomis, kalbėjo, kad tik durnius, kai neturi ką veikti, eina dirbti į policiją, kad jis kur nori, ten būna ir neišeis, kol jam nebus paaiškinta, kodėl jis buvo uždarytas gruodžio mėnesį. Tuomet ji paskambino į budinčią dalį pagalbos, nes I. G. neklausė jos teisėto reikalavimo išeiti iš kabineto. Atėjo postinis A. A., prisistatė ir paprašė išeiti iš kabineto bei paaiškino I. G., kad dėl visų rūpimų klausimų jam bus paaiškinta budinčioje dalyje. I. G. toliau aiškino, kad niekur neis, nes gali būti kur nori ir kada nori, reikalavo, kad jam būtų paaiškinta jos kabinete, kodėl jis buvo uždarytas ir išvežtas. A. A. I. G. paaiškino apie atsakomybę už pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą, kelis kartus pakartojo, kad jeigu nevykdys reikalavimų, jam bus surašytas protokolas, bet I. G. nesiklausė. Tada A. A. paėmė I. G. už rankos ir pradėjo vestis į budinčią dalį. Ji išėjo iš paskos, kadangi I. G. pradėjo šaukti: „kodėl tu mane taip vediesi, ką tu darai?“ Pamatęs, kad ji eina iš paskos, I. G. nusiramino. I. G. įžūliai ir agresyviai elgėsi nuo pat pradžių, kai įėjo į kabinetą. Kadangi ji prieš tai jau buvo bendravusi su I. G. kelis kartus, žinojo, kad su juo galima ramiai bendrauti, nors jis agresyviai nusiteikęs. Bet kuo ramiau ji aiškino, kad I. G. gali kreiptis į budinčią dalį ir, kad ji negali jam padėti rūpimu klausimu, tuo labiau jis kėlė balsą, mosikavo rankomis ir aiškino, kad policijoje dirba tik durniai. Darbo laikas jai tą dieną buvo nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Tais atvejais, kai pareigūnas pasilieka po darbo ir nėra išsikvietęs žmonių, tai budintis pašalinių neįleidžia. Asmenys į darbuotojų kabinetus gali patekti ir ne darbo valandomis, bet tik pakvietus specialiai, šiaip patenka į budinčią dalį. Budinčioje dalyje skambinama inspektoriui ir klausiama, ar jis priims intetresantą. Kaip buvo šiuo atveju ji nematė, nes buvo savo kabinete. Jai I. G. elgesys tą dieną buvo įžeidžiantis ir agresyvus, nes jis kalbėjo pakeltu tonu, mosikavo rankomis, nežinia, kodėl būtent pas ją atėjo. I. G. nebuvo leista užeiti į kabinetą. Pokalbis tęsėsi maždaug 5 minutes, pokalbio metu ji kelis kartus pranešė, kad jos darbo laikas pasibaigęs. Teisėti reikalavimai I. G. buvo šie: išeiti iš kabineto ir eiti į budinčią dalį. Kai I. G. paprašė parodyti jos darbo pažymėjimą, norėjo parodyti, bet nespėjo, nes atėjo postinis A. A.. Balso prieš I. G. ji nekėlė, o I. G. visą laiką kalbėjo pakeltu tonu ir buvo agresyviai nusiteikęs. I. G. ją pažinojo, kaip pareigūnę.

Liudytojas pareigūnas A. A. parodė, kad I. G. pažįsta dėl tarnybos, dirba postiniu Ketvirtajame policijos komisariate. 2014-07-04, apie 17.15 val., į komisariatą užėjo vyras. Budintis specialistas M. G. jo paklausė, kur jis eina, tačiau vyras, ignoruodamas klausimą ir nekreipdamas dėmesio, nuėjo koridoriumi. Iki tos dienos jis I. G. nepažinojo. Jis ruošėsi sekti vyrui iš paskos, ėjo koridoriumi, tačiau tuo metu suskambo telefonas ir jis grįžo ė savo postą. Skambino tyrėja A. N. ir pareikalavo iš jos kabineto išvesti I. G., nes jis garsiai rėkavo, o jos darbo laikas pasibaigęs. Jis atėjo į A. N. kabinetą, prisistatė I. G., pareikalavo išeiti iš kabineto, paaiškino atsakomybę, jeigu jis nevykdys teisėto reikalavimo išeiti iš kabineto. I. G. toliau rėkė, aiškino, kad kabinete gali būti kiek nori ir kada nori, atsisakė eiti. I. G. elgesio neteisėtumas buvo tame, kad jis elgėsi įžeidžiamai, jiems neleidus įėjo į tarnybines patalpas, pasibaigus darbo laikui neišėjo iš kabineto, tai yra, nevykdė teisėto tyrėjos reikalavimo. Interesanto galimybė patekti į vidaus patalpas reglamentuota komisariato vidaus tvarkos taisyklėse. Asmuo budinčioje dalyje privalo paaiškinti, kur ir pas ką eina, o tada tyrėjas ateina ir pasikviečia jį į kabinetą. Jei ateina iš anksto neužsirašęs žmogus, budėtojų padalinys skambina tyrėjui. Budinčioje dalyje nesigirdi, kas vyksta kabinete. Jis žinojo, kad A. N. dar dirbo – tvarkėsi prieš atostogas. Kituose kabinetuose jau nebuvo darbuotojų. Kokia buvo I. G. vizito į komisariatą priežastis, jis nesuprato, girdėjo tik, kad jis prašė pasiaiškinti A. N., kodėl jis buvo žiemą sulaikytas. Jam pasirodė, kad jaučia nuo I. G. alkoholio kvapą. Iš pradžių I. G. atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu, vėliau sutiko. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas iki I. G. sutikimo pasitikrinti blaivumą. I. G. kabinete nereikalavo parodyti tarnybinį pažymėjimą, o budėtojų dalyje, kai pareikalavo, jis parodė. Administracinio teisės pažeidimo byloje jokių veiksmų neatliko, tik atvedė I. G. į budėtojų dalį ir surašė tarnybinį pranešimą. I. G. neprašė susipažinti su tarnybiniu pranešimu ir visa bylos medžiaga. Su teisėmis ir pareigomis jis buvo supažindintas. I. G. į budinčią dalį buvo pristatytas pažeidimo protokolo surašymui, jo laisvė suvaržyta nebuvo. Buvo atlikta I. G. paviršinė apžiūra, asmens krata nebuvo atliekama.

Motyvuojamoji dalis

Nors I. G. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d., įrodyta liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga.

LR ATPK 187 str. 2 d. yra numatyta atsakomybė už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Byloje nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas I. G. be leidimo, pasibaigus darbo laikui įėjo į tyrėjo A. N. darbo kabinetą. Kaip matyti iš pateikto 2014 metų liepos mėnesio darbo grafiko (b.l. 40-41), 2014-07-04 tyrėjos A. N. darbo laikas buvo nuo 8.00 iki 15.45 val., nuo sekančios darbo dienos buvo numatytos atostogos. Liudytojai parodė, kad I. G. į komisariato patalpas atėjo ir į kabinetą nuėjo po 17 val., tai patvirtina įvykių registravimo žurnalo išrašas (b.l. 3), kur nurodyta, jog I. G. į budėtojų dalį po įvykio tyrėjos kabinete pristatytas 17.20 val. To neneigia ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Paties I. G. pateiktame garso įraše (b.l. 15) aiškiai girdėti, kad asmuo nepasibeldžia, leidimo įeiti į tarnybinį kabinetą nepaprašo.

Taip pat nustatyta, kad būdamas tyrėjos kabinete I. G. elgėsi agresyviai, garsiai rėkavo, į reikalavimus išeiti ir pretenzijas reikšti budėtojų dalyje nereagavo. Liudytoja A. N. parodė, kad I. G., įėjęs į jos kabinetą, iš karto pradėjo reikšti pretenzijas dėl darbo, elgėsi agresyviai, ji bandė su juo kalbėtis, aiškinti, kad ji nieko nežino jo rūpimu klausimu, pasakė, kad baigėsi jos darbo laikas ir paprašė išeiti iš kabineto bei aiškintis budėtojų poskyryje, tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo elgėsi agresyviai, įžeidinėjo policiją, atsisakė išeiti, todėl ji paskambino budinčiam ir paprašė I. G. išvesti. Liudytojos A. N. parodymus atitinka liudytojo A. A. parodymai apie tai, kad I. G. į tyrėjos kabinetą praėjo be leidimo, neatsakęs į klausimą, kur eina, po ko paskambino tyrėja A. N. ir paprašė jį išvesti, nes šis agresyviai elgėsi. Jis nuėjo į tyrėjos kabinetą ir pasakė I. G., kad darbo laikas baigėsi ir jis išeitų iš kabineto, tačiau šis atsisakė, todėl buvo išvestas už parankių. Šiais liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie patvirtinti byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad liudytojai būtų asmeniškai pažįstami su atsakomybėn traukiamu asmeniu, turėtų su juo kokį nors konfliktą ar kitokį pagrindą jį apkalbėti. Paties I. G. pateiktame garso įraše (b.l. 15) girdėti, kaip I. G., užėjęs į tyrėjo kabinetą, pradeda šnekėti, kad Vilniaus miesto 4 PK yra „nusikaltėlių šaika“, kad „kas neturi kito darbo, tas tik ir eina dirbti į policiją“. Šitie žodžiai, vertinant juos visumoje su kalbėjimu pakeltu tonu ir reiškiamomis vienai buvusiai kabinete tyrėjai pretenzijomis apie sulaikymą, įvykusį gruodžio mėnesį ir policijos darbą apskritai, vertintinami kaip agresyvus elgesys. Nors I. G. teigia, kad tyrėja jam nieko nesakė apie darbo laiko pabaigą, tačiau įraše girdėti kaip ji jam aiškina, jog nieko nežino apie jo sulaikymą, jos darbo laikas baigėsi 16.00 val. ir prašo jį išeiti iš kabineto. I. G. minima aplinkybė, kad iš pradžių tyrėja su juo šnekėjosi ir nieko nesakė apie darbo laiką, gali būti vertinama tik kaip pareigūnės taktiškas ir mandagus elgesys su interesantu. Garso įraše taip pat girdėti, kad atėjus iškviestam budinčiam ir pareikalavus išeiti iš kabineto, I. G. reikalavimo nevykdė, pradėjo rėkti ir reikalauti nurodyti, kokiu pagrindu jis turi išeiti iš kabineto, nors jam jau buvo paaiškinta, kad tyrėjos darbo laikas baigėsi. Visi kiti atsakomybėn traukiamo asmens bylos nagrinėjimo metu eskaluoti teiginiai ir aplinkybės šios bylos kontekste nėra vertinami, kadangi jos nėra šios bylos dalykas ir išeina už kaltinimo, išdėstyto surašytame ATP protokole, ribų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės, kadangi neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos.

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad I. G. be leidimo, nedarbo metu atėjęs į tyrėjos kabinetą, elgėsi ten agresyviai, bendravo pakeltu tonu – rėkavo, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus išeiti iš kabineto nereagavo. I. G. veika pagal LR ATPK 187 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai ir jis baustinas.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į tai, kad I. G. anksčiau yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už tokio pat pobūdžio pažeidimus, jam skirtina bauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30² str., 187 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Pripažinti I. G., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1972-12-28, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 400 Lt (keturių šimtų litų) baudą.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.