- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-1367-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01480-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- SIA „UniCredit Leasing“
- Išvadą teikia
- Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui, institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalinimo ir atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei D. M., tretiesiems asmenims SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui, AB „Citadele“, P. F., UAB „Agroteka“, UniCredit dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje ieškovės D. M. ir atsakovo R. M. santuokos nutraukimo byloje, ieškovė D. M. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaikais M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiomis sąlygomis:
Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį ieškovė pasiima vaikus iš jų laikinosios gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), 18 val. ir parveža į jų laikinąją gyvenamąją vietą 20 valandą.Kas antrą mėnesio penktadienį ieškovė vaikus pasiima iš jų laikinosios gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), 19 val. ir parveža į jų laikinąją gyvenamą vietą iki 18 val., atitinkamą tos savaitės sekmadienį;Per metines šventes (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas) vaikai pusę švenčių dienų būna pas tėvą, pusę švenčių dienų pas motiną, eilės tvarka.
4. Per D. M. gimtadienį ieškovė vaikus pasiima iš jų laikinosios gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), 18 val. ir parveža į jų laikinąją gyvenamąją vietą 20 val.
5. Vaikams lankant mokyklą, po pusę rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko kartu būna pas vieną iš tėvų: (pas motiną, po to pas tėvą, eiliškumas gali keistis tėvų bendru raštišku susitarimu, atsižvelgiant į jų galimybes bei užimtumą).
6. Vasaros atostogų metu vaikai nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. būna pas vieną iš tėvų, o nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. pas kitą iš tėvų. Sūnų buvimo vasaros atostogų metu pas tėvus praleidimo eiliškumas gali keistis tėvų bendru raštišku susitarimu, atsižvelgiant į tėvams suteikiamų kasmetinių atostogų laiką, užimtumą bei galimybes būti su vaikais.
7. Atsakovas gali neduoti leidimo vaikams bendrauti su ieškove tik su tokia sąlyga, jei vaikai serga ir neina į mokyklą. Ligos atveju laikoma virusinės ligos, karščiavimas, bei kiti ligos atvejai, nustatyti gydytojo (tokie atvejai, kaip alergija, ar pan. nelaikomi priežastimi vaikams nebendrauti su ieškove pagal nustatytą tvarką).
Šalies argumentai
Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo grindė tuo, kad nuo teisminio ginčo pradžios atsakovas visiškai riboja ieškovės galimybes bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Iki ginčo teisme atsakovas išleisdavo jaunesnįjį sūnų nakvynei pas ieškovę, tačiau prasidėjus teisminiam procesui, nuo 2014 m. gruodžio mėnesio ši ieškovės teisė buvo visiškai apribota. Todėl siekiant išsaugoti vaikų ir mamos tarpusavio ryšį, kad motina ir toliau galėtų vaikais rūpintis, juos auklėti, ugdyti ir prižiūrėti, ieškovė prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaikais pagal jos nurodytą grafiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą prašymą atsakovas su juo nesutiko ir nurodė, kad ginčo dėl vaikų bendravimo su motina nėra. Atsakovas nedraudžia vaikams pasimatyti su motina, o vaikai su motina bendrauja pagal savo poreikius ir norus. Atsakovo šeima gyvena darniai, vaikų interesais yra rūpinamasi tinkamai. Anot atsakovo, ieškovė pati nerodo pakankamai pastangų bendrauti su vaikais, ką patvirtina vaikų duoti parodymai vaikų teisių apsaugos specialistams. Atsakovo nuomone, mamos ir vaikų bendravimas turėtų būti kuo minimalesnis, kol motina sugebės užtikrinti vaikams tinkamą bei saugią aplinką ir nepiktnaudžiaus alkoholiniais gėrimais. Sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą būtina išklausyti vaikų nuomonę. Ieškovės nurodyta bendravimo tvarka neatitinka berniukų interesų ir yra nepatogi, nes antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais berniukai lanko treniruotes, todėl nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką, vaikai neteks galimybės lankyti treniruotes, dėl ko bus pažeisti jų interesai.
Prienų rajono savivaldybės administracija pateikė išvadą Nr. (23.8)-IT-27, kuria palaikė ieškovės prašymą ir nurodė kad bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas neprieštaraus jų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovės ir nepilnamečių sūnų M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią D. M. su sūnumis bendrauja tokia tvarka:
1. Kas antrą mėnesio penktadienį ieškovė vaikus pasiima iš jų laikinosios gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir parveža į jų laikinąją gyvenamąją vietą iki 18 val., atitinkamą tos savaitės sekmadienį.
2. Per metines šventes (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas) vaikai pusę švenčių dienų būna pas tėvą, pusę švenčių dienų - pas motiną, eilės tvarka.
3. Per D. M. gimtadienį ieškovė vaikus pasiima iš jų laikinosios gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), 18 val. ir parveža į jų laikinąją gyvenamąją vietą 20 val.
4. Vaikams lankant mokyklą, po pusę rudens, žiemos, pavasario atostogų laiko jie kartu būna pas vieną iš tėvų: pas motiną, po to pas tėvą. Eiliškumas gali keistis tėvų bendru raštišku susitarimu atsižvelgiant į jų galimybes bei užimtumą.
5. Vasaros atostogų metu vaikai nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. būna pas vieną iš tėvų, o nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. pas kitą iš tėvų. Sūnų buvimo vasaros atostogų metu pas tėvus praleidimo eiliškumas gali keistis tėvų bendru raštišku susitarimu, atsižvelgiant į tėvams suteikiamų kasmetinių atostogų laiką, užimtumą bei galimybes būti su vaikais.
6. Atsakovas gali neduoti leidimo vaikams bendrauti su ieškove tik su tokia sąlyga, jei vaikai serga ir neina į mokyklą. Ligos atveju laikomas virusinės ligos, karščiavimas, bei kiti ligos atvejai nustatyti gydytojo (tokie atvejai, kaip alergija, ar pan. nelaikomi priežastimi vaikams nebendrauti su ieškove pagal nustatytą tvarką).
7. M. ir M. tėvas atsakovas R. M. įpareigojamas sudaryti sąlygas sūnums naudotis telefonu, kitomis komunikacijos priemonėms, bendrauti su mama.
Kitoje dalyje teismas ieškovės prašymą atmetė.
Teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta ginčas dėl santuokos nutraukimo, šalys turi du nepilnamečius vaikus, kurie abu gyvena su tėvu ir jį palaiko, t. y. vaikai įtraukti į jų santuokos nutraukimo procesą. Nors nėra duomenų, jog atsakovas draudžia mamai bendrauti su sūnumis, tačiau įvertinęs šalių tarpusavio santykius teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra būtinas laikinas santykių sureguliavimas. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės ir objektyvios priežastys, dėl ko sūnūs nenori bendrauti su mama, ir ar tokiam jų apsisprendimui nedaro įtakos tėvas, šiuo atveju nėra nustatinėjamos. Pažymėjęs, kad motinos ir vaikų ryšys turi būti puoselėjamas, skatinant vaikus bendrauti su mama, teismas sprendė, jog yra pagrindas nustatyti laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaikų užimtumo grafiką, dėl kurio teismas pakeitė ieškovės pasiūlytas bendravimo su vaikais tvarkos sąlygas. Be to, teismas sprendė tikslingu taikyti papildomas bendravimo tvarkos sąlygas, siekiant išvengti kliūčių mamai bendrauti su sūnumis telefonu ir kitomis komunikacijos priemonėms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išimtinai vadovavosi tik ieškovės interesais ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nuo vaikų su tėvu gyvenimo pradžios (2014 m. balandžio mėn.) neprisideda prie vaikų išlaikymo. Be to, nevykdo teismo nustatytos pareigos teikti vaikams išlaikymą po 90 Eur kas mėnesį.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sutuoktinių vaikai yra įtraukiami į skyrybų procesą ir yra jo paveikti. Atsakovas pats su vaikais nekalba apie skyrybų procesą ir niekada netrukdė vaikams matytis su motina, ką patvirtino Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi. Tuo tarpu pati motina nuolat neatvyksta pasiimti vaiko, kai būna nurodžiusi, kad atvyks.
3. Šalių konfliktiški santykiai susiklostė dėl ieškovės netinkamo elgesio, vaikų nepriežiūros ir galimo besaikio alkoholio vartojimo. Sprendžiant, ar nustatyti bendravimo tvarką, atsakovo nuomone, reikia įvertini, kad ieškovė nerodo vaikams tinkamo ir deramo elgesio, kaip teigia vaikai, prieš juos smurtauja ir galimai reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus. Todėl verčiant berniukus per prievartą matytis su motina, konfliktas tarp šalių gali tik aštrėti.
4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo vaikų nuomone ir neatsižvelgė į vaikų interesus. Vaikai net du kartus nurodė Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad šiuo metu su mama nenori bendrauti dėl jos elgesio, ko pasėkoje ir išėjo iš namų. Atsakovo teigimu, šiuo metu vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su mama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas, nesutikdamas su nustatyta laikina motinos su sūnumis bendravimo tvarka, siekia kuo labiau atitolinti vaikus nuo mamos, neatsižvelgdamas į vaikų interesus, ką patvirtino Prienų vaikų teisių specialistė 2015 m. balandžio 21 d. teismo parengiamojo posėdžio metu, nurodydama, kad trūksta tėvo (atsakovo) pastangų, kuriomis jis ragintų vaikus bendrauti su mama. Ieškovės nuomone, vaikų nenoras bendrauti su motina yra įtakojamas tėvo, todėl siekiant atkurti vaikų ir mamos santykius reikalingas nuolatinis, o ne epizodinis vaikų bendravimas su mama. Todėl atsakovas, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti ieškovei bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.
2. Apeliantas nepateikė įrodymų, kokiu būdu nustatytas ieškovės laikinas bendravimas su vaikais gali pakenkti jų interesams. Ieškovės teigimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apelianto negatyvius pasisakymus apie ieškovę. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė kartu su apeliantu ne kartą yra apdovanoti garbės raštais už sėkmingą ūkininkavimą, ieškovė teigiamai charakterizuojama iš darbovietės ir seniūnijos. Pažymi, kad ieškovė siekė išsaugoti šeimą, tuo tarpu atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi su kita moterimi.
3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė neprisideda prie vaikų išlaikymo, ką paneigia ieškovės pateikti rašytinai įrodymai.
4. Apeliantas nesistengia gerinti vaikų ir motinos tarpusavio ryšio, nes 2015 m. balandžio 7 d. ieškovei suderintu laiku nuvykus į Kauną psichologo konsultacijai, atsakovas R. M. su vaikais į susitikimą neatvyko. Šios aplinkybės įrodo, kad ne ji, o apeliantas vengia bendrauti ir taip skatina elgtis nepilnamečius vaikus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nustatytos skundžiama teismo nutartimi, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju ieškovė D. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką – grindė tuo, kad atsakovas, pas kurį laikinai gyvena nepilnamečiai vaikai, draudžia ieškovei bendrauti su vaikais, todėl, siekiant neprarasti ryšio su vaikais, byloje būtina taikyti laikinąsias pasaugos priemones.
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tiek tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, tiek nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir kt. Pažymėtina, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarką remdamasis maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-2014). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Pažymėtina, kad konfliktiški šalių santykiai skyrybų proceso metu gali įtakoti ir vaikų (ne)norui bendrauti su vienu iš tėvų, juolab kad vaikai laikinai gyvena pas kitą iš tėvų. Tačiau tokios priežastys negali riboti vieno iš tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti tolimesniame jo auklėjime. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), kadangi vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Nors atsakovas tvirtina, kad ieškovė nerodo vaikams tinkamo ir deramo elgesio, galimai prieš juos smurtauja ir reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – eilė padėkos raštų, ieškovės charakteristikos iš darbdavio, kaimo bendruomenės ir savivaldybės, kuriuose ji nurodoma kaip sąžininga, atsakinga, tvarkinga bei patikima visuomenės veikėja (t. 1, b. l. 169-172), paneigia tokius atsakovo teiginius. Be to, iš 2015 m. kovo 12 d. byloje pateiktos Prienų rajono savivaldybės administracijos išvados Nr. (23.8)-IT-27 matyti, kad ši institucija palaiko ieškovės prašymą ir nurodo, kad bendravimo tvarkos nustatymas neprieštaraus vaikų interesams.
Atsižvelgiat į tai, kas nurodyta, ir nesant patikimų duomenų, dėl kurių motinos ir jos vaikų bendravimas galėtų būti ribojamas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Nustatydamas bendravimo tvarką, teismas atsižvelgė į vaikų užimtumą po pamokų, t. y. lankomų treniruočių grafiką, pagrįstai nustatytiną tvarką papildė sąlyga, įpareigojančia atsakovą nesudaryti kliūčių ieškovei bendrauti su sūnumis telefonu ir kitomis komunikacijų priemonėmis. Todėl yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka ieškovės ir neprieštarauja nepilnamečių jos vaikų interesams.
Kiti atskirojo skundo argumentais nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumui.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamą klausimą, nepažeidė proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.