- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- II-200-843/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-03682-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 10N-1870805-12,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis D. J. 2012 m. rugpjūčio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-1858713-12, kuriame nurodė, kad D. D. 2012 m. rugpjūčio 3 d. 18.05 val. Vilniuje, Laisvės pr. ir Eigulių gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį Chrysler 300M, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę iš trečios eismo juostos, kirto siaurą ištisinę liniją, nepraleido gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, priversdamas jį staigiai stabdyti ir vengti susidūrimo, sukeldamas grėsmę eismo saugumui, taip pat vežė vaiką vyresnį nei trys metai ant galinės sėdynės be specialios kėdutės, neprisegtą saugos diržu, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 109, 202, 206 punktų ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinė 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 10N-1870805-12 konstatavo, kad D. D. protokole nurodyta veika padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, už kuriuos skirta bendra 400 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
D. D. dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 10N-1870805-12 pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti jam skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą ir skirti mažesnę baudą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d., apie 18 val. jis automobiliu CHRYSLER 300M, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į Gerosios Vilties žiedą iš Savanorių pr. ir pasuko į Laisvės prospektą. Į Laisvės pr. jis įvažiavo antra eismo juosta lygiagrečiai su autobusu, važiuojančiu pirma eismo juosta. Autobusui įsukus į autobusų stotelę ir nebelikus kliūties, jis persirikiavo į pirmą eismo juostą, įjungęs dešinį posūkio signalą. Sumažinęs greitį, neišjungęs posūkio signalo, pradėjo atlikinėti manevrą į dešinę, į šalutinę Eigulių gatvę, į kurią įvažiavimas buvo susiaurėjęs dėl iki pat kelių sankirtos sustojusių autobusų grūsties. Tuo metu stotelėje stovėjo trys autobusai, iš už kurių eilės galo nemažu greičiu iš pirmosios eismo juostos į antrąją ir atgal manevravo raudonas „Mazda“ automobilis, nerodydamas jokių posūkio ženklų bei nesumažindamas greičio. Stengiantis išvengti eismo įvykio, jam teko atlikti staigų manevrą į kairę ir šiek tiek padidinti greitį. Vos automobilis atsidūrė saugioje zonoje, jis vėl sumažino greitį. Šalutiniame kelyje, priešpriešinės eismo juostos kelkraštyje stovėjęs kelių policijos ekipažas, pastebėjęs staigų manevrą, apsisuko ir sustabdė jo automobilį, privažiavę iš galo. Tuo metu, kol vienas iš pareigūnų priėjo patikrinti dokumentų, mažametis vaikas, sėdėjęs ant galinės sėdynės, spėjo atsisegti saugos diržą. Pareiškėjo manymu, nutarimą surašę pareigūnai neįsigilino į įvykio aplinkybes, nubraižė schemą, kuri ne visiškai atitiko patį įvykį. Įvykio metu jis neviršijo leistino maksimalaus greičio, nepadarė jokios žalos eismo dalyviams ir aplinkai. Taip pat pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai negalėjo matyti įvykio dėl nepatogios stebėjimui padėties ir vaizdą užstojančių kliūčių. Tuo tarpu minėto „Mazda“ automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 ir 132 punktų reikalavimus ir išprovokavo jį pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė savo braižytas schemas, kuriose pažymėjimo, kokia trajektorija jis judėjo skunde nurodytu metu ir aplinkybėmis (b. l. 9, 10, 11).
Teismo posėdžio metu D. D. palaikė teismui pateiktą skundą bei jame išdėstytus argumentus, prašė peržiūrėti jam paskirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. D. D. paaiškino, kad jis tik bandė išvengti avarinės situacijos ir tada kirto ištisinę liniją, o policijos pareigūnai netiksliai nubraižė schemą, nes iš to taško, kuriame buvo policijos pareigūnai, jie negalėjo matyti situacijos. Tai, kad pareigūnai negalėjo matyti kaip jis važiavo įrodo ir jo pateikiamas vaizdo įrašas, darytas iš to taško, kur stovėjo policijos pareigūnų automobilis. Jiems vaizdą turėjo užstoti pastatas ir kalnas. Teismo posėdžio metu D. D. jo kartu su skundu pateiktoje schemoje parodė kryptį ir trajektoriją, kuria važiavo, kur tuo metu buvo jo minimas „Mazda“ automobilis bei autobusai, parodė vietą, kurioje stovėjo policijos pareigūnų automobilis. Paaiškino, kad susidarius automobilių spūsčiai, pirmoje juostoje, kuri skirta nusukti į dešinę, stovint autobusams, o jam iš paskos važiuojant automobiliui „Mazda“, kuris jo iki galo nepraleido į antrą juostą ir spaudė iš galo (praktiškai sukėlė avarinę situaciją), jis buvo priverstas šiek tiek (5-10 km/h) padidinti greitį ir staigiai, jau kertant ištisinę liniją, nusukti į dešinę. Jis sutinka, kad staigiai sukdamas sukėlė grėsmę eismo saugumui. Teismo posėdžio metu D. D. patikslino, kad kartu važiavęs vaikas yra keturių metų, apie 1,16 m ūgio.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. G. paaiškino, kad ji su D. D. važiavo Gerosios Vilties žiedu antroje juostoje ir kartu su autobusu, kuris važiavo pirma eismo juosta, įsuko į šalutinį kelią. Autobusui įvažiavus į autobusų stotelę, jie lygiagrečiai persirikiavo į pirmą juostą. Ji tuo metu buvo atsisukusi į gale sėdintį vaiką ir matė, kad už dviejų autobusų stotelėje beveik skersai atsistojo trečias autobusas ir iš už to autobuso galo išvažiavo raudonas automobilis, kuris ėmė važiuoti iš vienos juostos į kitą. Ji nesuprato, ar minėtas raudonas automobilis bando tarp autobuso ir jų pravažiuoti į posūkį, todėl jam manevruojant, ji D. D. pasakė greičiau važiuoti. D. D. padidino greitį ir tada jie staigiai nusuko į dešinę, gal kažkiek ir kirsdami ištisinę liniją. Liudytoja patvirtino, kad schemoje (b. l. 11) yra teisingai nurodyta jų automobilio važiavimo trajektorija, autobusų stovėjimo vieta. Liudytoja paaiškino, kad kartu važiavusi dukra buvo prisisegusi diržu, tačiau automobiliui sustojus, ji iš karto atsisegė. Dukros ūgis apie 1,14 m. Važiavo be kėdutės, nes kėdutė kaip tik buvo sugedusi.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. J. nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities policijos komisariato kelių policijos valdybos Patrulių rinktinėje. Jis kartu su būrio vadu J. D. buvo prie monetų kalyklos Laisvės pr. ir stebėjo eismą, kai pamatė, kaip staiga iš trečios eismo juostos (kelyje yra lėtėjimo juosta ir dvi juostos važiuoti tiesiai) į dešinę su cypiančiom padangom suka automobilis, o kitas antra juosta važiavęs automobilis, kad neatsitrenktų, staiga stabdo. Minėtas automobilis, sukdamas kirto ištisines linijas. Pasivijus ir sustabdžius automobilį, dar buvo nustatyta, kad ant galinės sėdynės sėdi vaikas, neprisegtas saugos diržu. Vairuotojui paaiškinus, kad tokiu elgesiu kelia pavojų ne tik kitiems, bet ir vaikui, vairuotojas pripažino savo kaltę, prašė nebausti, prisegė vaiką, tačiau pradėjus forminti įvykį, išlipo agresyvi keleivė, kuri kėlė triukšmą, grasino. Vairuotojas jam paaiškino, kad pirmoje juostoje išvažinėjo autobusas, dėl kurio negalėjo persirikiuoti, antra juosta važiavo automobilis, todėl Chrysler vairuotojas padidino greitį ir staigiai suko į dešinę. Liudytojas teismo pateiktose schemose (b.l. 10, 15) parodė vietą, kur stovėjo jų tarnybinis automobilis. Visą įvykį jis matė maždaug 20 m atstumu, matė, kaip Chrysler automobilis kirto ištisinę liniją, cypiančiom padangom pasuko, o kitas automobilis staigiai stabdė, kad išvengtų susidūrimo. D. D. jiems sakė, kad „Mazda“ kėlė grėsmę, darė avarinę situaciją, tačiau jis (D. J.) matė, kad „Mazda“ automobilis važiavo savo eismo juosta, nekeičiant nei krypties, nei eismo juostų. Po automobilio sustabdymo jis prie automobilio priėjo per maždaug 20 sekundžių ir tuo metu vaikas buvo neprisegtas saugos diržu.
Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes policijos pareigūnas D. J. nurodė ir įvykio dieną rašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 14).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. D. nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdyboje būrio vadu. Kiek prisimena, įvykio dieną jis dirbo su patruliu D. J.. Jie su tarnybiniu automobiliu stovėjo Eigulių gatvėje, stebėjo eismą netoli Eigulių g. – Laisvės pr. sankryžos. Išgirdęs padangų cypimo garsą pamatė, kad automobilis, važiuojantis Laisvės pr., iš kairės kraštinės eismo juostos suko į Eigulių gatvę, prieš tai užkirsdamas eismą pirma eismo juosta važiuojančiam automobiliui, taip pat kirsdamas ištisinę juostą ir vos pats neužvažiavo ant saugumo salelės. Automobilis, kuriam buvo sutrukdyta, važiavo ta pačia kryptimi, tik dešinėje pusėje. Iš tos vietos, kurioje jie buvo (apie 10 metrų nuo sankryžos), visa situacija matėsi. Prieš tai nesimatė jokių staigių manevrų ar garsų. Pastebėję minėtą manevrą, jie Giraitės gatvėje sustabdė minėtą automobilį. Su vairuotoju bendravo jo kolega D. J., o jis šiek tiek girdėjo jų pokalbį. Kiek girdėjo, vairuotojas iš dalies sutiko su pažeidimu, prašė, kad nebaustų, tik įspėtų. Liudytojas teismo posėdžio metu, jam parodžius įvykio vietos schemą (b.l. 15), patvirtino, kad jų automobilis buvo toje vietoje, kuri pažymėta schemoje.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas D. D. pateiktas vaizdo įrašas ir nuotraukos, kuriose užfiksuota vieta, kurioje galimai buvo padarytas pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal jų pagrindu suformuotą vidinį įsitikinimą, sprendžia, kad ginčijamu nutarimu D. D. veikoje 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis buvo konstatuota teisėtai ir pagrįstai. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, o būtent liudytojų D. J. ir J. D. parodymai, D. J. 2012 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinis pranešimas, schema su joje fiksuota informacija, iš dalies ir paties D. D. paaiškinimai.
Teismas, remdamasis minėtais įrodymais, laiko nustatytu, kad D. D., staigiai sukdamas iš kraštutinės kairės eismo juostos į dešinę ir tokiu būdu priversdamas greta važiavusį automobilį, siekiant išvengti susidūrimo, staigiai stabdyti, bei kirsdamas ploną ištisinę liniją, pavojingai vairavo. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto, nustatančio, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, reikalavimus, 109 punkto, nustatančio, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, reikalavimus, bei nesilaikė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nustatyto kelio ženklinimo (siauros ištisinės linijos) reikalavimų.
Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais bei D. J. tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, kad policijos pareigūnai matė, jog automobilis Chrysler, vairuojamas D. D., staigiai suko į dešinę ne iš antros eismo juostos, bet iš kraštutinės kairės juostos, taip užkirto kelią gretima antra eismo juosta važiavusiam automobiliui, kuris buvo priverstas staigiai stabdyti, ir kirto ištisinę siaurą kelio ženklinimo liniją.
D. D. teigė, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kokia trajektorija jis važiavo, tačiau ši aplinkybė yra paneigta byloje surinktais įrodymais, kadangi net ir paties D. D. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad automobilių važiavimo padėtis prieš pat sankryžą yra matoma, o policijos pareigūnai būtent ir nurodė aplinkybes apie automobilio staigų sukimą į šalutinį kelią, o ne jo prieš tai buvusį važiavimą keliu.
Pats D. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad staigiai sukdamas sukėlė grėsmę eismo saugumui, taip pat tai, kad kirto ištisinę liniją. Pareiškėjas ir liudytoja V. G. nurodė, kad D. D. važiavimą įtakojo iš galo važiavęs Mazda automobilis, kuris jiems važiuojant antrąja eismo juosta prieš sankryžą su Eigulių gatve pavojingai manevravo. Tačiau policijos pareigūnai nurodė, kad pareiškėjo automobilis važiavo ne antrąja, o trečiąja eismo juosta, iš kurios ir manevravo užkirsdamas automobiliui Mazda kelią, o tuo tarpu pastarasis automobilis važiavo savo eismo juosta, nekeičiant nei važiavimo krypties, nei eismo juostos. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad net ir automobilio Mazda pavojingo vairavimo iš galo atveju D. D. kaltė dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nebūtų paneigta, nes D. D. avarinės situacijos būtų galėjęs išvengti važiuodamas nekeisdamas eismo krypties, kai tuo tarpu jis pasirinko tokį savo veiksmų variantą (staigų sukimą, kertant ištisinę liniją, užkertant kelią kitam automobiliui), kuris sukėlė pavojų eismo saugumui.
Vertindamas nustatytų veiksmų teisinio kvalifikavimo pagrįstumą teismas pažymi, kad ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
D. D. veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą.
Teismo vertinimu D. D. veikos kvalifikavimas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį yra perteklinis, kadangi nustačius, kad asmuo paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pavojingą vairavimą, t. y. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, o ne atskirai už konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie būtent ir sudaro pavojingo vairavimo pažeidimo sudėtį, todėl D. D. veiksmai kvalifikuotini ir jis trauktinas administracinėn atsakomybėn tik pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, o administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina nesant pažeidimo sudėties.
Sprendžiant klausimą dėl D. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už naudojimosi saugos diržais pažeidimus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutarime pripažinta, jog D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 202 punkto, kuriame nustatyta, kad, važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti, reikalavimus ir 206 punkto, kuriame nustatyta, kad vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad D. D. automobilyje važiavęs vaikas yra ketverių metų, jis buvo vežtas ant galinės sėdynės, todėl turėjo būti laikomasi Kelių eismo taisyklių 206 punkto reikalavimų ir vaikas turėjo būti prisegtas saugos diržu. Byloje surinktais įrodymais nėra paneigta D. D. versija, kurią patvirtina liudytojos V. G. parodymai, kad vaikas, automobiliui važiuojant, buvo prisegtas saugos diržu, tačiau jį atsisegė, kai automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai nepatvirtino, kad automobilio judėjimo metu matė ant galinės sėdynės sėdintį vaiką. Vaikas buvo pamatytas tik policijos pareigūnui D. J. jau priėjus prie stovinčio automobilio. Kaip nurodė liudytojas D. J., nuo to momento, kai stabdomas automobilis Chrysler sustojo, iki tada, kai prie automobilio priėjo jis (D. J.), praėjo apie 20 sekundžių. Teismo vertinimu šis laikas yra pakankamas, kad vaikas pats sugebėtų atsisegti saugos diržą. Visos kylančios abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl laikytina, kad byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad D. D. vairuojamo automobilio judėjimo metu ant galinės sėdynės vežtas ketverių metų vaikas nebuvo prisegtas saugos diržu, laikytina, kad D. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnyje, sudėties ir administracinio teisės pažeidimo teisena šioje dalyje nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
D. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, t.y. paskirtos minimalios sankcijoje nustatytos nuobaudos. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas skiriamos nuobaudos individualizavimui, į tai, kad D. D. metų laikotarpyje yra baustas už tos pačios rūšies (Kelių eismo taisyklių) pažeidimo padarymą, nemato pagrindo D. D. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir jam skirti švelnesnes nuobaudas nei sankcijoje nustatytos minimalios.
D. D. pateiktas kompaktinis diskas paliktinas saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
D. D. skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 10N-1870805-12 pakeisti.
Nutarimo dalį, kuria D. D. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Nutarimo dalį, kuria D. D. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, palikti nepakeistą ir palikti paskirtą 400 (keturių šimtų) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
D. D. pateiktą kompaktinį diską palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.