Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-05-16 · Administracinė byla Nr. I-87-428/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-05-16
Bylos Nr.
I-87-428/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Jolanta Medvedevienė, Kęstutis Gudynas
Pareiškėjas
J. T., S. J. Veprauskienei, Stefanijos J
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 11.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-87-428/08.Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino ir Kęstučio Gudyno,

sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

dalyvaujant pareiškėjams J. T. , S. J. Veprauskienei ir jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Marikai Nalivaikienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ atstovei Aldonai Tatariūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. T. ir Stefanijos J. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai Jonas Tamaševičius ir S. J. Veprauskienė kreipėsi į teismą patikslintu skundu, prašydami: įpareigoti atsakovę pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę 1,63 ha, valdytą nuosavybės teise iki nacionalizacijos M. R. , esančią Kaune (buvusio Rokų kaime); parengti šio laisvo (neužstatyto) 1,63 ha žemės sklypo, numatomo grąžinti natūra, planą bei šį planą patvirtinti, per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat įpareigoti atsakovę pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę 0,84 ha, valdytą nuosavybės teise iki nacionalizacijos A. G. , esančią Kaune (buvusio Rokų kaime); parengti šio laisvo (neužstatyto) 0,84 ha žemės sklypo, numatomo grąžinti natūra, planą bei įpareigoti šį planą patvirtinti, per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ( b.l.104-106).

Pareiškėjai ir jų atstovė advokatė panašiai paaiškino, kad J. T. mama, T. M. Magdalena, 1991 metais padavė prašymą atkurti nuosavybės teisę natūra į senelio M. R. iki 1940 metų Rokų kaime turėtą 11,69 ha žemės sklypą. Kauno apskrities viršininko administracija 2000-06-30 įsakymu Nr.02-01-5163 ir sprendimu M.M. T. atkūrė nuosavybės teisę perduodant jai neatlygintinai 6 a naują žemės sklypą. Nuosavybės teisė M.M. T. liko neatkurta į 1,63 ha žemės. Pareiškėjos S.J. V. sutuoktinis - A. V. , taip pat buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į mamos A. G. iki 1940 metų Rokų kaime valdytą žemės sklypą, tačiau nuosavybės teisės iki šiol nebuvo atkurtos. Raštu buvo kreiptasi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašant atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytus nurodytus žemės sklypus. Iš pateiktų atsakymų paaiškėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2005-02-08 , 2006-01-12 raštais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę parengti laisvo neužstatyto žemės sklypo planą, tačiau planas nustatytais terminais nebuvo parengtas. Vėliau pakartotinai prašė atsakovą atkurti nuosavybės teises bei parengti laisvo žemės sklypo planą, tačiau gavę atsakymus suprato, kad gera valia nuosavybės teisę į žemę natūra nebus atkurtos. Raštuose nurodyta, kad nuosavybės teisių atkurti natūra negali, nes žemė yra Jiesios valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribose. Tačiau Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Įstatymas) 12 straipsnyje, labai aiškiai detalizuoja, kas yra valstybės išperkama žemė. Būtent šios normos 12 punktas numato, kad valstybės išperkama žemė yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato Vyriausybė. Vyriausybė yra priėmusi 2004-05-14 nutarimą Nr.583, kuris detalizuoja draustinių teritorijas ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Tačiau Jiesios kraštovaizdžio draustinis į šį Vyriausybės nutarimą nėra įtrauktas. Tai reiškia, kad nuosavybės teisė turi būti atkurta. Tiek Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmai, neatkuriant mums nuosavybės teisės, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai, nepatvirtinant nustatyta tvarka laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, kuris turi būti grąžintas natūra, yra neteisėti, prieštaraujantys įstatymams.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė skundo netenkinti ir paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2005-02-08 raštu Nr. 02-03-257 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių prašydamas pagal galimybes parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą, kuri pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta išperkamai žemei. SĮ "Kauno planas", kuri pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija teikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, išnagrinėjo Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus preliminariai pažymėtą teritoriją ir 2007-03-19 raštu Nr. 07-102 informavo, kad "Stasio ir A. G. ir M. R. iki 1940 m. Kauno apsk. Rokų kaime (Jiesios kraštovaizdžio draustinio ribose) turėtos laisvos (neužstatytos) žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai, nėra". Įstatymo 12 str. 14 p. nustato, kad žemė yra valstybės išperkama, jei ji " iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir yra užimta parkų. Šių parkų ribas ir plotus nustato Vyriausybė". Šiuo metu Vyriausybė dar nėra parengusi parkų ribų ir plotų sąrašo. Vienas iš Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų bendrojo teritorijų planavimo uždavinių yra numatyti priemones bendrojo naudojimo želdynų sistemai formuoti (Teritorijų planavimo įstatymo 7 str. 2 d. 4 p.). Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr. T-242, sprendinius, ginčo teritorija yra bendro naudojimo teritorijoje - parkų, skverų, aikščių teritorijos, žaliosios jungtys. Pagal Valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto hidrotechnikos skyriaus parengtus priešprojektinius pasiūlymus "Nemuno ir Neries upių bei jų intakų pakrančių Kauno m. ribose apsaugos juostų ir zonų parengimas bei tvarkymas", patvirtintus Kauno miesto valdybos 1993-05-18 potvarkiu Nr. 582-v, ginčo teritorija patenka į parkų teritoriją, taip pat į Jiesios upės užliejamos teritorijos ribas. Pažymėtina, kad patvirtinus Jiesios kraštovaizdžio draustinio ribas, šie priešprojektiniai pasiūlymai nenustojo galioti. Taigi, ginčo teritorija, pagal Įstatymo 12 str. 14 p. nuostatas yra priskirtina valstybės išperkamai ir už ją turės būti atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį. Ginčo teritorija, pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, pažymėta kaip bendro naudojimo (parkų, skverų, aikščių teritorijos, žaliosios jungtys) teritorija. Be to, 2008-01-09 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-13 patvirtinto valstybinio Jiesios kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad "Jiesios kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas nustato teritorijos naudojimo pobūdį ir apsaugos reglamentą tvarkymo priemones gamtos vertybių, biologinės įvairovės, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui, pateikia pasiūlymus pažintinio turizmo plėtrai“ (1 punktas). Vienas iš draustinio tvarkymo plano tikslų yra numatyti reikiamą infrastruktūrą pažintiniam turizmui organizuoti (2.3 punktas). Jiesios kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano aiškinamajame rašte taip pat numatyta, kad „siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, tvarkymo plano brėžinyje nustatytose vietose numatoma įrengti šiuos infrastruktūros objektus: automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio aikšteles, apžvalgos aikštelę, pastatyti informacinius stendus, kelio ženklus, informuojančius apie draustinio pradžią ir pabaigą, įrengti pažintinį ir pėsčiųjų takus" (4 punktas). Pagal Jiesios kraštovaizdžio tvarkymo planą, skersai ginčo teritorijos pažymėti numatomi pažintiniai takai. Taip pat pažymėtina, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 - 2010-ųjų metų strateginiame veiklos plane numatoma, kad "iki 2015 metų sutvarkytų ir parengtų lankymui teritorijų ir objektų valstybiniuose parkuose ir draustiniuose, lyginant su 2007 metais, turi padidėti 25% (po 20-40 kasmet)". Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra akivaizdus visuomenės poreikis suplanuotai teritorijai. Taigi, ši žemė pagal Įstatymo 12 str. nuostatas yra priskirtina valstybės išperkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš pareiškėjų skundo pagrindo ir dalyko, pareiškėjai gina savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą, pretenduodami atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, iki nacionalizacijos valdytą buvusių žemės savininkų M. R. bei Stasio ir A. G. , Rokų kaime, šiuo metu esančią Kauno mieste. Ginčas iš esmės kilo dėl žemės, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, priskirimo valstybės išperkamai žemei, atsakovei neteikiant informacijos kartografinėje medžiagoje apie ginčo žemę, kaip laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau nurodant, kad žemė iš pareiškėjų yra išperkama, kaip patenkanti į Jiesios valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribas.

Bylos duomenys patvirtino, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2005-02-08 raštu Nr. 02-03-257 bei pakartotinai 2006-01-12 raštu Nr. S2-90 kreipėsi į atsakovą, pateikdama kartografinėje medžiagoje pažymėtas buvusių savininkų M. R. , Stasio ir A. G. žemės sklypų ribas, prašydama atlikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - tvarka) 106 punkte numatytus veiksmus, t.y. išnagrinėti ir parengti išlikusios laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planus nuosavybės teisių atkūrimui natūra (b.l. 29, 61, 62). Atsakovas 2007-03-26 raštu Nr. 40-2-486 informavo Kauno apskrities viršininko administracija, kad buvusių savininkų M. R. , Stasio ir A. G. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei nėra, kadangi buvusi savininkų žemė patenka į Jiesios valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribas (b.l. 64, 65).

Byloje nenustatyta aplinkybių ir atsakovas tokių aplinkybių nepagrindė jokiais pagrįstais įrodymais, kad ginčo žemė yra išperkama iš pareiškėjų, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą pagal Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio nuostatas.

Nepagrįsta atsakovės nurodyta priežastis, kad M. R. , Stasio ir A. G. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės, nėra, kadangi ginčo žemė patenka į Jiesios valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribas. Jiesios valstybinio kraštovaizdžio draustinio teritorijos žemė pagal Įstatymo 12 straipsnio 12 punkto nuostatas nėra priskirta valstybės išperkamai žemei, kaip ypač vertinga ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais valstybinio draustinio teritorija, patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Jiesios valstybinio kraštovaizdžio draustinio teritorijos žemė nepatenka į Vyriausybės 2004-05-14 nutarimu Nr. 583 patvirtintą ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose sąrašą. Jiesios kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas, patvirtintas Aplinkos ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-13, taip pat nėra kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui. Minėtas planas, iš esmės, reglamentuoja draustinio tvarkymo pagrindines kryptis ir priemones, bei įtakos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimui neturi. Žemė pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatas saugomose teritorijose grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui. Jiesios kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano tikslai, susiję su reikiamos infrastruktūros pažintiniam turizmui organizavimu, negali būti priežastimi ginčo žemę laikyti valstybės išperkama žeme pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą. Taip pat, nenustatyta aplinkybių, nurodytų Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, tai, kad ginčo žemė, atsakovės teigimu, yra užimta rekreacijai, turizmui, bendroms gyventojų reikmėms ir bendram viešam naudojimui skirta teritorija. Minėtoms aplinkybėms konstatuoti būtinas patvirtintas tokios teritorijos detalus planas, kuriame turi būti aiškiai išreikštas konkretus visuomenės poreikis, arba teritorijos planavimo procesas turėtų būti pradėtas rengti teisės aktų nustatyta tvarka, jame aiškiai išreiškiant aplinkybės, išvardintos Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Jeigu tokia informacija neteikiama, kaip šio ginčo atveju ir buvo nustatyta, tai reiškia, kad žemė yra laisva ( neužstatyta) ir grąžintina natūra. Be to, realus ir pagrįstas visuomenės poreikis turi būti nustatomas ir pagrindžiamas, būtent, atsakovui formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad be realaus pagrįsto visuomenės poreikio savininko interesų sąskaita negali būti tenkinami kitų asmenų interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A11-263/2003, Nr. A5-711/2006).

Įstatymo 12 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad žemė yra valstybės išperkama, jei ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir yra užimta parkų, kurių ribas ir plotus nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į šią Įstatymo nuostatą, nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ginčo žemė iš pareiškėjų yra išperkama valstybės, kaip bendro naudojimo (parkų, skverų, aikščių teritorijos, žaliosios jungtys) teritorija, pažymėta Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane (b.l. 66). Visų pirma, Įstatymo 12 straipsnio 14 punkte nurodytų parkų ribas tvirtina Vyriausybė. Šio ginčo atveju, nėra jokių duomenų, kad ginčo teritorija būtų patekusi į Vyriausybės patvirtinto parko ribas, todėl minėtos Įstatymo nuostatos ginčo žemei negalėjo būti taikomos. Taip pat nenustatyta, kad ginčo teritorija patenka į Jiesios upės užliejamos teritorijos ribas. Šios aplinkybės nepatvirtino teismo posėdyje ištirtos planinės medžiagos duomenys, taip pat nepagrindė atsakovės atstovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimai (b.l. 110).

Konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai, taikydama Įstatymo 12 straipsnio nuostatas, priskyrė ginčo žemę valstybės išperkamai žemei, bei pažeisdama Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, neatliko Tvarkos 106 punkto 6 pastraipoje nurodytų veiksmų, susijusių su informacijos teikimu žemėtvarkos skyriui kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, nepriskirtą valstybės išperkamai žemei pagal Įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju, atsakovės teikiamos informacijos kartografinėje medžiagoje teisinis pagrindas - patvirtinti teritorijų detalieji planai, nesant detaliojo plano – informacija kartografinėje medžiagoje apie nesuplanuotas teritorijas. Tokiu būdu, visais atvejais informacija kartografinėje medžiagoje privalo būti teikiama. Nustatytos aplinkybės įgalina teigti, kad ginčo žemė - laisva (neužstatyta), ir grąžintina natūra, bei pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimui taikytinos taisyklės, apibrėžtos Įstatymo 106 punkte. Taip pat pripažintina, kad Savivaldybės administracijos direktorius be jokio teisinio pagrindo nevykdė Tvarkos 106 punkto 6 pastraipoje įtvirtintų funkcijų – per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo pateikti žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, atsakovė įpareigotina per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) iki nacionalizacijos valdytą M. R. 1,63 ha žemę, Rokų kaime, dabar esančią Kaune, taip pat ir iki nacionalizacijos valdytą A. G. 0,84 ha žemę, Rokų kaime, dabar esančią Kaune.

Tačiau nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę parengti ginčo žemės sklypų planus bei juos patvirtinti pagal Tvarkos 106 punkto 13-15 pastraipose įtvirtintus procedūrinius reikalavimus, susijusius su grąžintinų sklypų formavimu, kadastrinių matavimų organizavimų, planų rengimu ir tvirtinimu, kadangi šie veiksmai atliekami nustatyta eilės tvarka pagal viešojo administravimo institucijoms priskirtą kompetenciją ir tik po to, kai žemėtvarkos skyrius, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, pateiktų šią medžiagą atsakovei. Būtent, Tvarkos 106 punkto 7 pastraipoje numatyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją iš savivaldybės administracijos direktoriaus apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas ir per 20 darbo dienų pateikia šią medžiagą savivaldybės administracijos direktoriui su prašymu atlikti sekančius Tvarkoje apibrėžtus veiksmus. Šiuo atveju, atsakovė neturėjo teisės atlikti minėtų procedūrinių veiksmų, nes nebuvo faktinių aplinkybių, kurioms esant tokie veiksmai gali būti įgyvendinami. Todėl ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nerengdama ginčo sklypų planų ir jų netvirtindama, nevykdė minėtoje Tvarkoje nurodytų funkcijų, bei tenkinti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo - įpareigoti atsakovę parengti M. R. ,63 ha ir A. G. 0,84 ha žemės sklypų, esančių Kaune (buvusių Rokų kaime), grąžintinų natūra, laisvų (neužstatytų) žemės sklypų planus bei šiuos planus patvirtinti. Šis pareiškėjų skundo dalies reikalavimas, atmestina, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) iki nacionalizacijos valdytą M. R. 1,63 ha ir A. G. 0,84 ha žemę, Rokų kaime, dabar esančią Kaune.

Skundo dalį - įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M. R. ,63 ha ir A. G. 0,84 ha žemės sklypų, esančių Kaune (buvusių Rokų kaime), jų valdytų nuosavybės teise iki nacionalizacijos, grąžintinų natūra, laisvų (neužstatytų) žemės sklypų planus bei šiuos planus patvirtinti, atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

T. J. MedvedevienėGintautas KoriaginasKęstutis Gudynas