Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis

2023-01-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-1138/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-05
Bylos Nr.
II-2-1138/2023
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00062-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas (pirm.)
Pažeidėjas
Č. N.
Nukentėjusysis
S. Š., UAB Renti
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Jurgita Grigaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-2-1138/2023
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00062-2022-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.3; 21.10.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 5 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei, Linai Indilienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Č. N., jo atstovei advokato padėjėjai Jurgitai Grigaitei,

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Deimantei Adomaitienei,

nukentėjusiajam S. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – Č. N. – skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2022 m. rugsėjo 7 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Č. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 101 ir 112 punktų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2022 m. gegužės 8 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas sau priklausantį automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas greitėjimo juostoje ir įsiliedamas į transporto priemonių srautą, tai yra įvažiuodamas į pirmą eismo juostą, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio pirmoje eismo juostoje tiesiai važiuojančiam automobiliui „M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl automobilio „M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. Š. atsitrenkė į automobilio „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Č. N. paskirta 75,00 Eur bauda.

Šalies argumentai

2. Č. N. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

2.1. Skunde nurodo, kad buvo klaidingai nustatytos įvykio aplinkybės, todėl neteisingai administracinėn atsakomybėn patrauktas Č. N.. Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, jame tik formaliai nurodoma, kad buvo įvertinti byloje surinkti įrodymai, tačiau plačiau nepaaiškinama ir nedetalizuojama apie tai, kokias aplinkybes įrodo kiekvienas iš dokumentų, bei kuriomis aplinkybėmis buvo remtasi priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nepasisakyta, kuriais liudytojų paaiškinimais vadovautasi ir pan. Nėra vienareikšmių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl eismo įvykio kaltas jis. Priimant nutarimą, buvo selektyviai atrinkti įrodymai, kuriais remiantis padaryta nepagrįsta išvada dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, neteisingai identifikuotas asmuo, trauktinas administracinėn atsakomybėn. Manytina, kad institucija, vedusi administracinės teisenos bylą, atsižvelgus į surinktų įrodymų prieštaringumą ir nevienareikšmiškumą, turėjo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nutarime visiškai nepasisakyta dėl ekspertizės akte padarytos išvados patikimumo ir įrodymų prieštaringumo, nors šis klausimas ne karta bylos nagrinėjimo metu buvo keltas ir atkreiptas dėmesys į tai, kad atliekant ekspertizę buvo vadovautasi visiškai nepatikimais duomenimis ir į bylą surinktais įrodymais. Skundžiamame nutarime nėra nuosekliai aprašyta pati įvykio eiga, nors į bylos medžiagą yra pateikta ir filmuota policijos pareigūnų medžiaga, kurioje užfiksuota, kokius paaiškinimus apie įvykį nurodė Č. N., t. y. kad jis neišvažiavo iš greitėjimo juostos, o važiavo pirmąja eismo juosta. Vaizdo įraše girdėti, kaip patys pareigūnai teigia, kad greitėjimo juosta, iš kurios išvažinėjo Č. N., nuo įvykio vietos yra apie 500 m. Pabrėžtina, kad Č. N. viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jos nekeitė, kas patvirtina, kad Č. N. duotais paaiškinimais nėra pagrindo abejoti. Priimant nutarimą buvo neatsižvelgta į tai, kad įrodymai (vaizdo medžiaga, nuotraukos) buvo surinkti praėjus daugiau nei 3 val. nuo įvykio, taigi pateiktos nuotraukos yra abejotinos reikšmės. Visos šios aplinkybės tyrimo metu nebuvo tinkamai įvertintos, todėl darytina išvada, kad tyrėja pažeidė ANK nuostatas tirdama administracinio nusižengimo bylą ir nepagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn Č. N. bei skyrė jam nuobaudą.

2.2. Nagrinėjamu atveju, pateikti įrodymai patvirtina, kad Č. N. yra nekaltas. Bylos medžiagoje yra pateiktas degalinės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „N.“ 2022 m. gegužės 8 d. čekis, iš kurio matyti, kad Č. N. pylė degalus nurodytoje degalinėje 13.37.12 val. Tuomet Č. N., užsipylęs degalų, išvažiavo į automagistralę ir toliau važiavo tiesiai pirmąja kelio eismo juosta. Pravažiavus apie 500 m, Č. N. pajuto smūgi į galinę automobilio dalį, ir kaip nurodė, iš pradžių pagalvojo, kad sprogo jo automobilio padanga. Po to automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo „nešti“ į šalikelę, t. y. į šalia smūgio vietos buvusią greitėjimo juostą, kur pavažiavus dar kelias dešimtis metrų, Č. N. sustojo. Iš karto po įvykio, Č. N. paskambino sūnui, A. N., ir šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti tiek Č. N., tiek A. N., telefonų skambučių išrašai. Iš jų matyti, kad Č. N. pirmą kartą sūnui skambino 13.53 val. Taigi, nuo to momento, kai Č. N. pylėsi degalus degalinėje UAB „N.“ (13.37 val.), iki įvykio praėjo apytiksliai apie 13 min. Išlipus iš automobilio, už Č. N. vairuoto automobilio „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir kitas eismo įvykio dalyvis, S. Š., su jo vairuotu automobiliu „M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmas klausimas, ko Č. N. paklausė S. Š. buvo: „Ar turi mašinoje vaizdo registratorių?“. Č. N. pasakius, kad ne, S. Š. nurodė, kad jis užpildys eismo įvykio deklaraciją, kadangi Č. N. nurodė, kad nemoka deklaracijos pildyti, nes niekada to nebuvo daręs. Č. N. sutiko, kad eismo įvykio deklaraciją užpildytų S. Š.. Kadangi Č. N. manė, kad ginčo nėra, ir pavyks situaciją išsispręsti taikiai, be to, net nekilo klausimas dėl S. Š. kaltės, jis tuoj pat po įvykio neskambino policijai. S. Š. eismo įvykio deklaracijoje, 12 punkte „Aplinkybės“ pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko „Atsitrenkiant į ta pačia kryptimi ir ta pačia kelio juosta važiuojančios transporto priemonės galinę dalį“. Taigi, pats S. Š. patvirtino, kad jo automobilis „M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į ta pačia kryptimi ir ta pačia kelio juosta važiuojančią transporto priemonę, t. y. Č. N. vairuojamą automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jei S. Š. būtų manęs, kad eismo įvykio aplinkybės yra kitokios, t. y., kad Č. N. neva važiavo iš greitėjimo juostos, eismo įvykio deklaracijoje nebūtų žymėjęs tokio punkto. Be to, eismo įvykio deklaracijos 13 punkte „Eismo įvykio schema susidūrimo metu“, S. Š. iš pradžių buvo nubraižęs įvykio schemą, kurioje buvo pavaizduota viena kelio eismo juosta, o joje automobilis A (S. Š.) ir automobilis B (Č. N.). Būtent tuo momentu, Č. N., sutikdamas su tokiomis nubraižytomis įvykio aplinkybėmis, pasirašė eismo įvykio deklaracijoje 15 punkte. Bet tada, S. Š. papildė eismo įvykio schemą ir papildomai nubrėžė dar ir greitėjimo juostą, taip pat nupiešė ir Č. N. automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad automobilis B važiavo iš greitėjimo juostos ir pats pasirašė brėžinio kairės pusės viršuje. Su tokia nubraižyta įvykio schema Č. N. niekuomet nesutiko ir todėl 14 punkte nepasirašė, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Tuo tarpu, tiek skundžiamame nutarime, tiek ir į bylą pateiktame ekspertizės akte nurodyta, kad vienas iš įrodymų, kuriuo remiantis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas Č. N., buvo būtent 2022 m. gegužės 8 d. eismo įvykio deklaracija. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio deklaraciją užpildė S. Š., o Č. N. jos netgi nepasirašė, nes nesutiko su papildomai schemoje nupiešta aplinkybe, tokiu, visų eismo įvykio dalyvių parašais nepatvirtintu dokumentu, apskritai negalima remtis. Tačiau priimant nutarimą buvo remtasi išskirtinai S. Š. pateikta pozicija dėl eismo įvykio bei visiškai neatsižvelgta į Č. N. nurodytas aplinkybes.

2.3. Kad eismo įvykis įvyko ne greitėjimo juostoje, kurioje Č. N. išvažinėjo užsipylęs degalų iš degalinės UAB „N.“, o pirmojoje kelio eismo juostoje, patvirtina ir laiko tarpas, nuo to momento, kai Č. N. pylėsi degalus degalinėje UAB „N.“ iki įvykusio įvykio. Č. N. degalus pylėsi 13.37.12 val., o sūnui iš karto po eismo įvykio skambino 13.53.09 val. Manytina, kad pats eismo įvykis įvyko apie 13.50 val., t. y. praėjus apie 13 min. nuo apsilankymo degalinėje. Kadangi Č. N. važiavo apie 80 – 90 km/val. greičiu, smūgis negalėjo įvykti greitėjimo juostoje prie degalinės, o įvyko jau pravažiavus apie 500 m nuo greitėjimo juostos, iš kurios išvažinėjo Č. N., pirmoje kelio eismo juostoje. Atvykus pareigūnams į įvykio vietą (po 3 val. nuo įvykio), S. Š. su jo automobiliu jau nebuvo. Pareigūnai neturėjo jokių galimybių įvertinti abiejų automobilių apgadinimų, jų padėties, išklausyti įvykio dalyvių paaiškinimų. S. Š. elgesys apskritai kelia didelių abejonių, kadangi kai Č. N. nesutiko dėl jo kaltės, jis policijos pareigūnų nekvietė, o išsikvietė autovežį ir skubiai pasišalino iš įvykio vietos. S. Š. nurodė Č. N., kad labai skuba, neturi laiko, todėl tegul aiškinasi draudimas ir teismas. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko tik 17.08 val., t. y. po 3 val. nuo įvykio. Juos iškvietė Č. N. sūnus, atvykęs pagelbėti tėvui. Pareigūnų padarytose nuotraukose užfiksuotos Č. N. automobilio „V.“ žibinto raudonos detalės. Ekspertizės išvadoje pabrėžta, kad atsižvelgiant į tai, kad raudonos spalvos šukės yra pabirusios greitėjimo juostoje, todėl neva smūgis ir įvyko greitėjimo juostoje, iš kurios tariamai išvažinėjo Č. N.. Nuotraukose raudonos spalvos šukės buvo pabirusios ne tik greitėjimo juostoje, tačiau ir šalikelėje, todėl vienareikšmiškai teigti, kad šukės yra tik greitėjimo juostoje, todėl neva ir smūgio vieta buvo greitėjimo juostoje, negalima. Nuotraukos, kuriose užfiksuotos raudonos spalvos šukės, padarytos tik po daugiau nei 3 val. nuo įvykio pradžios, todėl atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko automagistralėje, eismas yra intensyvus, yra didelė tikimybė, kad raudonos spalvos šukės nuo pirmos eismo juostos buvo vėjo nuneštos į šalia buvusią greitėjimo juostą. Be to, S. Š. buvo išsikvietęs autovežį jo automobilio išvežimui, todėl ir pakraunant automobilį šukės galėjo atsidurti kitoje vietoje, nei buvo pradinėje padėtyje. S. Š. tyrimo metu yra nurodęs, kad „Po eismo įvykio kito automobilio vairuotojas pradėjo rinkti nuo asfalto savo išdužusio žibinto šukes“. Kadangi Č. N. po įvykio buvo labai sukrėstas, manytina, kad pats Č. N., pasimetęs po įvykio, raudonos spalvos šukes pats ir rinko. Todėl akcentuotina, kad jokių nuotraukų, darytų iš karto po įvykio, nėra.

Motyvuojamoji dalis

2.4. Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl eismo įvykio kaltas S. Š.. S. Š. elgesys po įvykio patvirtina, kad buvo siekiama nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, kadangi S. Š. skubiai pasišalino iš įvykio vietos, nekvietė pareigūnų, eismo įvykio deklaraciją užpildė savo nuožiūra, pasinaudodamas aplinkybe, kad Č. N. yra vyresnio amžiaus žmogus, po įvykio išsigandęs, nemokėjo ir nežinojo, kaip pildyti įvykio deklaraciją. 2022 m. birželio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas vertintinas itin kritiškai, nes ekspertizė atlikta labai formaliai, išsamiai neanalizuojant ekspertizės atlikimui pateiktų duomenų ir įrodymų. Atliekant ekspertizę, nepagrįstai remtasi eismo įvykio deklaracija, S. Š. nubraižyta įvykio schema. Č. N. nevažiavo S. Š. nubrėžta greitėjimo juosta, kadangi nubrėžta greitėjimo juosta yra ne iš degalinės, kurioje buvo Č. N., o iš kavinės, kurioje Č. N. net nebuvo sustojęs, jam nebūtų užtekę laiko dar važiuoti į kavinę, nes eismo įvykis įvyko apytiksliai po 13 min. nuo degalų užpylimo. Be to, eismo įvykio deklaracijos dalyje, kur pasirašo įvykio kaltininkas, nėra pasirašęs nei Č. N., nei S. Š., todėl toks įrodymas apskritai yra laikytinas niekiniu. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nėra užfiksuota eismo įvykio pėdsakų, tačiau tuo pačiu padaroma išvada, jog tikėtina, kad Č. N. automobilis važiavo iš greitėjimo juostos į pirmą kelio eismo juostą ir ten įvyko smūgis. Išvados, kad tiksliau nustatyti automobilių susidūrimo vietos nėra galimybės, padarytos nepagrįstai ir remtasi vien prielaidomis. Nors ekspertizės akte teigiama, kad S. Š. nurodė, kad stabdė automobilį, tačiau jokių ratų stabdymo pėdsakų neužfiksuota. Akivaizdu, kad S. Š. automobilio net nestabdė. Bylos nagrinėjimo metu S. Š. nurodė, kad automobilyje buvo ir jo mažametis vaikas, taigi manytina, kad galimai prieš įvykį S. Š. buvo dėmesį sutelkęs į vaiką ir nepamatė priešais jį važiuojančio Č. N. automobilio, į kurį tiesiai ir įvažiavo. Jei S. Š. būtų stabdęs automobilį, būtų matęsi stabdymo žymės. Ekspertizės akte nenustatytas apie automobilio „M.“ važiavimo greitis, manytina, kad S. Š. galimai nesilaikė saugaus greičio ir nespėjo pastebėti priešais jį važiuojančio Č. N. automobilio, dėl ko ir įvyko įvykis. Kad S. Š. vairuojamojo automobilio greitis buvo didesnis nei Č. N., patvirtina ir ekspertizės aktas. Vien todėl, kad ekspertiniam tyrimui nepakako duomenų nustatyti, ar dėl eismo įvykio kaltas „M.“ automobilio vairuotojas, savaime nereiškia, kad tuomet eismo įvykį sukėlė automobilio „V.“ vairuotojas. Ekspertizės akte teigiama, kad tyrimo medžiagoje yra pateikti 23 skaitmeniniai atvaizdai, padaryti po automobilių susidūrimo. Skaitmeniniai vaizdai padaryti ne po automobilių susidūrimo, o praėjus net 3 val. po įvykio. Taigi, ekspertizė atlikta atmestinai, objektyviai neištyrus visų įrodymų, neįvertinus jų įrodomosios reikšmės ir patikimumo, o tik formaliai aprašius pateiktą medžiagą (b. l. 2-11).

3. Č. N. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 8 d. važiavo į (duomenys neskelbtini) – užsuko į degalinę, užsipylė degalų ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo pirma eismo juosta. Nuvažiavus apie pusę kilometro, pajuto, lyg būtų sprogusi padanga, mašiną pastatė skersą. Jis iš lėto išlygino vairą ir iš lėto sustojo. Išlipęs iš mašinos, pirma pažiūrėjo vairuotojo pusės priekinį ratą. Atsisukęs į galą pamatė, kad mašinos sparnas sulankstytas. Sustojo iš paskos važiuojantis kitas automobilis, (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie galo pamatė, kad jam buvo smūgis į automobilio galą, važiuojant pirma eismo juosta. Išlipo S., atėjo, sakė, kad nežino, kaip čia viskas buvo. Č. N. nemokėjo pildyti deklaracijos. Jis paskambino brolio sūnui D. N., nes šis gyveno artimiausiai įvykio vietos, brolio sūnus atvažiavo į įvykio vietą, bet taip pat nežinojo, kaip pildyti deklaraciją. S. užpildė deklaraciją, bet paskui apačioje papildomai papaišė, kad Č. N. išvažiavo iš greitėjimo juostos. Jis greitėjimo juostoje nebuvo. S. klausė pareiškėjo, ar pas jį yra vaizdo registratorius. Č. N. vaizdo registratoriaus neturėjo. Tada S. priėjo prie ant automobilio kapoto padėtos deklaracijos ir nupaišė greitėjimo juostą ir prirašė, kad jis važiavo iš greitėjimo juostos, kurioje pareiškėjas iš viso nebuvo. Paskui skambino sūnui A. N., o S. iš karto skambino pagalbai, kad jo automobilį išvežtų. Po maždaug valandos S. automobilį išvežė ir pats S. išvyko. Atvažiavo pareiškėjo sūnus, pamatė deklaraciją, pirmiausia paskambino S., o S. pasakė, tegul aiškinasi teismas. Sūnus pasakė, kad kvies policiją, S. atsakė, kad gerai, tegul kviečia. Tada sūnus paskambino policijai. Policija gal už valandos atvyko. Č. N. važiavo automobiliu „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu automobilis buvo draustas privalomuoju draudimu, techniškai tvarkingas. Automobilis priklauso pareiškėjui. Įvykis įvyko 2022 m. gegužės 8 d., sekmadienį, 13.37 val. Pareiškėjas važiavo iš savo tėviškės – (duomenys neskelbtini). Jis buvo sustojęs „N.“ degalinėje. Iš degalinės jis išvažiavo į greitėjimo juostą ir persirikiavo į pirmą eismo juostą, tada pavažiavo apie pusę kilometro pirmoje eismo juostoje, tuomet ir įvyko eismo įvykis. Pirmoje eismo juostoje, priekyje, buvo tuščia, jokio automobilio nesimatė ir nebuvo. Važiavo ne mažesniu nei 80 km/h greičiu. Nežino, kodėl važiavo tokiu greičiu, nebuvo jokių kliūčių. Išvažiavus iš greitėjimo juostos į pirmąją, po kokių 5 min. įvyko susidūrimas. Įvykus eismo įvykiui, S. automobilis sustojo link kelkraščio žalios vejos, o pareiškėjo automobilis sustojo „apkabinęs“ kelkraščio juostą, kairės pusės ratai buvo pirmoje eismo juostoje. Gegužės 8 d. oras buvo geras – nelijo, saulė nešvietė į akis, vėjas buvo. Mano, kad nukentėjusysis klausė, ar jis turi vaizdo registratorių, nes kai S. pildė deklaraciją, pažymėjo punktą, kad važiuojant ta pačia kryptimi, toje pačioje juostoje atsitrenkė į kito automobilio galą, o po paklausimo apie vaizdo registratorių, S. papildė deklaraciją ir nubraižė greitėjimo juostą bei parašė, kad Č. N. važiavo iš greitėjimo juostos. Kai pareiškėjas pamatė, kad S. nupiešė greitėjimo juostą, pareiškėjas paskambino sūnui. Sūnus atvyko iš (duomenys neskelbtini), kai S. jau buvo išvykęs. Po eismo įvykio pirmiausia atvyko D. N., jis atvyko gal po 10 min. po eismo įvykio. S. Š. iš eismo įvykio vietos išvyko maždaug po valandos po eismo įvykio įvykimo. Nuo išvažiavimo iš degalinės iki smūgio praėjo 13 min. Dėl deklaracijos pildymo – S. paklausė, ar pareiškėjas turi deklaraciją. Č. N. deklaraciją turėjo, nuėjo į automobilį, paėmė, atsinešė, pasakė, kad nemoka pildyti. Deklaraciją pildyti pradėjo S.. Kai S. parodė užpildytą deklaraciją, joje nebuvo nupieštos greitėjimo juostos, kuria pareiškėjas neva važiavo. S. vėliau papildė deklaraciją. Dėl šios priežasties pareiškėjas deklaracijos skiltyje dėl kaltės nepasirašė. Iš karto po įvykio nekvietė policijos, nes vizualiai viskas matėsi, kad į galą atsitrenkė, S. sakė, kad užpildytų deklaracijas ir viskas. Kai pamatė, kad deklaracijoje nupiešta greitėjimo juosta, kai S. išvažiavo, tada nusprendė kvieti policiją. Išvažiavęs iš degalinės, niekur kitur nebuvo sustojęs. Pareiškėjui buvo šokas, gal jis ir lietė kokią nuo sudaužytų mašinos žibintų nukritusią detalę su ranka ar su koja, paaiškinti tiksliai negali. Draudimui siuntė nuotraukas ir deklaraciją, po to draudimas sustabdė išmokos sumokėjimą. Paskui skambino iš Raseinių rajono tyrėja, liepė pirmadienį atvykti, kad pareiškėjas pasirašytų, jog yra kaltas, ir jam skirtų 35,00 Eur minimalią baudą, ir byla būtų pabaigta. Pareiškėjas nesutiko, nes net kai policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, sakė, jog matosi, kad jis nekaltas. Automobilis įvažiavo jam į galą, pareigūnai aiškino, kad jeigu jis būtų išvažiavęs iš greitėjimo juostos, jam būtų kliudęs šoną, o čia grynai atsitrenkta į Č. N. automobilio galą. Išvažiavęs iš greitėjimo juostos, pareiškėjas pirmąja juosta važiavo galbūt 5 min., tiksliai pasakyti negali. Iš degalinės pareiškėjas važiavo į (duomenys neskelbtini), dar turėjo nuvažiuoti į taip vadinamą (duomenys neskelbtini). Iš degalinės turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Magistrale važiuojant, turėjo nusukti į dešinę už maždaug 3 km. Įvykus eismo įvykiui, Č. N. nufotografavo dvi nuotraukas. S. taip pat darė nuotraukas. Papildomai deklaracijoje S. pažymėjo greitėjimo juostą po to, kai paklausė, ar pas pareiškėją yra vaizdo registratorius. S. pažymėjo punktą, kad ta pačia kryptimi ir toje pačioje juostoje atsitrenkė į automobilio galą – Č. N. nekilo klausimų, kad S. kaltas. Kai S. pradėjo papildomai braižyti greitėjimo juostą, pareiškėjas jo klausė, ką jis daro, tačiau S. atsakė, kad tegul sprendžia teismas. Paskui atvyko automobilis, kuris pasikrovė S. automobilį ir išsivežė. Kai pamatė papildytą deklaraciją, pareiškėjas su ja nesutiko, paskui paskambino sūnui. Sūnus liepė jam palaukti, kol atvažiuos. Sūnus atvyko, pažiūrėjo į deklaraciją, ir pirmiausiai paskambino S.. S. pasakė, tegul aiškinasi teismas, sūnui pasakius, kad tuomet kvies policiją, S. atsakė, kad tegul kviečia. Tada sūnus iškvietė policiją. Sūnėno, kai buvo pildoma deklaracija, jau nebebuvo. Gegužės 8 d. buvo apklaustas Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus pareigūno V. P., paaiškinimą skaitė, buvo surašytas teisingai. Pirmame vaizdo įraše, pareiškėjas nurodė policijos pareigūnams, rodydamas į greitėjimo juostą: „teisingai, iš čia išvažiavau“, taip nurodė, nes buvo stresas, jis nepajuto atstumo, kiek nuvažiavo, jis išvažiavo iš degalinės. Pareiškėjas nežino, kodėl vaizdo įraše policijos pareigūnams nenurodė, kad S. Š. deklaracijoje papildomai nupiešė greitėjimo juostą.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Č. N. atstovė advokato padėjėja Jurgita Grigaitė teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais pagrindais, prašė jį tenkinti. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai nepagrįstas, Č. N. kaltė nėra įrodyta, yra likę nemažai abejonių dėl paties įvykio. Kritiškai vertina atliktą ekspertizę, kadangi ji atlikta atmestinai, formaliai, neįvertintos visos svarbios aplinkybės, neatsižvelgta į įrodymų įrodomąją reikšmę. Vaizdo įraše Č. N. iš pradžių nurodė, kad išvažiavo iš greitėjimo juostos, bet paskui ne kartą pabrėžė, kad važiavo pirma juosta, o ne greitėjimo juosta. Išklausius asmenų paaiškinimus, išanalizavus įrodymus, akivaizdu, kad Č. N. neteisingai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, neteisinga skirta bauda. Č. N. nuo eismo įvykio pradžios nekeitė pozicijos ir paaiškinimų. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad Č. N. atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad būtent S. Š. įvažiavo į jo automobilio „V.“ galinę dalį, taip pat tai, jog Č. N. aiškino, kad jis išvažiavo iš degalinės „N.“, pravažiavo apie 500 metrų pirma kelio eismo juosta ir tik tuomet įvyko eismo įvykis. Taigi jis įvyko Č. N. važiuojant pirma eismo juosta, apie 500 metrų nuo degalinės. Jokia kita greitėjimo juosta Č. N. nevažiavo. Nuotraukose užfiksuota kitų automobilių padėtis kitoje greitėjimo juostoje, šalikelėje, tik dėl to, kad šioje vietoje po eismo įvykio buvo sustojusios transporto priemonė, kaip jas pastatė automobilius vairavę Č. N. ir S. Š., kad netrukdytų intensyviam eismui. Pateiktas degalinės čekis, kur matyti, kad degalus Č. N. pylėsi 13 val. 37 min., taip pat išklotinės, iš kurių matyti, kad po įvykio sūnui skambino 13 val. 53 min. Taigi akivaizdu, kad Č. N. niekur kitur nebuvo užsukęs, smūgis įvyko pirmoje eismo juostoje. Dėl deklaracijos Č. N. detaliai pasisakė, pasakius, kad neturi registratoriaus, S. Š. pasiūlė užpildyti deklaraciją, todėl leido jam tai padaryti. Po to paaiškėjo, kad papildomai S. Š. nupiešė deklaracijoje greitėjimo juosta, kuria neva Č. N. važiavo. Kadangi su tokia schema nesutiko, deklaracijos nepasirašė. Be to, pažymėtina, kad S. Š. pažymėjo, kad eismo įvykis automobiliams susidūrus važiuojant ta pačia eismo juosta, ta pačia kryptimi, nors deklaracijos yra punktas, važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta. Logiška, kad būtų pažymėta devintas, o ne aštuntas punktas. S. Š. apskritai nekvietė pareigūnų ir jų nelaukė, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais veiksmais galimai siekė nuslėpti įvykio aplinkybes. Pareigūnus iškvietė A. N.. 2022 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime nukentėjusiuoju buvo laikomas Č. N., o ne S. Š.. Č. N. policijos pareigūnams neskambino, priešingai, nei teigė S. Š.. D. N. paaiškino, kad atvykus į eismo įvykio vietą, Č. N. pasakė, kad jam prie „N.“ į galą įvažiavo, taip pat patvirtina, kad negirdėjo, kad būtų skambinęs policijai dėl įvykio. Kritiškai vertintina ir ekspertizė, atlikta neapžiūrėjus automobilių, atlikta tik peržiūrėjus nuotraukas. Be to, neįvertina, kad nuotraukos padarytos ne iš karto po įvykio, o praėjus tam tikram laikui, dėl ko laikytinos nepatikimais įrodymais. Neįvertina, kad šukės galėjo būti nunešto žmogaus, kadangi S. Š. nurodė, kad Č. N. jas lietė, perkėlinėjo, taip pat galėjo būti pajudintos vėjo, kitų automobilių, iškviesto tralo. Šukių vieta, darytina išvada, nebuvo pirminė. Ekspertizės akte apie tai nepasisakoma. Ekspertizė atlikta formaliai, jokių kitų įrodymų patvirtinančių kaltę nėra. Logiška matyti, kad jeigu Č. N. būtų išvažiavęs iš greitėjimo juostos, būtų kliudytas automobilio šonas. Ekspertizėje nepagrįstai vertina eismo įvykio deklaracija. Toks dokumentas apskritai neturėjo būti minimas ekspertizės akte. Ekspertize remtis negalima, atlikta atmestinai. Taip pat akivaizdu, kad vienareikšmių įrodymų byloje nėra. Nei vienas liudytojas eismo įvykio nematė, ekspertizė atlikta atmestinai, paremta prielaidomis, išankstine vizija apie patį eismo įvykį. Kaltė gali būti konstatuoti nelikus jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, teismas turi vadovautis in dubio pro reo principu, todėl įvertinus tai, kad yra daug neaiškumų ir abejonių, kurių neįmanoma pašalinti, darytina išvada, kad nutarimas naikintinas ir teisina nutrauktina.

5. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo nesutinka su Č. N. skundu, bei nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų Č. N. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, konstatuoti. Prašė palikti 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir Č. N. skundo netenkinti (b. l. 16-17). Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė, teismo prašė Č. N. skundo netenkinti. Nurodė, kad institucijos priimtas sprendimas yra teisingas. Buvo keltas klausimas dėl nuotraukų darymo – iš visų paaiškinimų, iš nuotraukų matosi, kad nuotraukos buvo daryto iš karto po eismo įvykio. Vienoje nuotraukoje matosi ir Č. N. ranka, kai jis renka šukes. Iš vaizdo įrašo matosi, kad atvykus policijos pareigūnams, pats Č. N. nurodė, kad išvažiavo iš greitėjimo juostos, kuri buvo už policijos automobilio. Būtent Č. N. veiksmai lėmė eismo įvykio, tokia išvada daroma ne tiks ekspertizės aktu, tačiau ir kitų asmenų paaiškinimais. Pats D. N. nurodė, jog Č. N. nurodė, kad kvietė policiją. Dėl šukių pasisakė ekspertė, ar galėjo nupūsti vėjas, kiti pravažiuojantys automobiliai, tralas. Jeigu būtų judinę, būtų greičiausiai pervažiavę, didesnės dalys likusios nesutrupintos. Nuotraukos užfiksuotos S. Š. po eismo įvykio, tarpas pradėjęs nedidelis. Vienoje iš nuotraukų matyti, ir kurios vietos Č. N. ima šukes. Mano, kad yra pakankamai įrodymų, kad eismo įvykis kilo dėl Č. N. kaltės.

6. Nukentėjusiojo UAB „R.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

7. Nukentėjusysis S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad eismo įvykis įvyko gegužės 8 d., apie 14 val. Važiuojant iš mamos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), vyko į (duomenys neskelbtini), važiavo su vaiku, Važiuojant automagistrale nuo (duomenys neskelbtini), iš greitėjimo juostos netikėtai išvažiavo automobilis į pirmą eismo juostą. Išvengti kliūties stabdant nepavyko, norėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, tačiau ten buvo automobilių, todėl kliudė priešais išvažiavusį automobilį. Apie vaizdo registratorių niekada neuždavė jokio klausimo Č. N.. Autoįvykio deklaraciją pildė kartu, nukentėjusysis pildė savo dalį, Č. pildė savo. Schema, kuri buvo nubraižyta, kad išvažiavo iš greitėjimo juostos, jam buvo parodyta, ir įvykio deklaracijoje, dešinėje pusėje, apačioje, prie nupaišytos schemos yra Č. parašas, kad sutinka su pabraižyta schema, bet nėra parašo, kad sutinka, jog jis kaltininkas. Todėl jis ir buvo paminėjęs, kad pasiliktų tą įvykio deklaraciją, išsiųstų į draudimą. Schemą nupaišė ir parašė žodžiu tam, kad nebūtų nesusipratimų. Į policiją neskambino todėl, kad Č. pasakė, jog paskambino į policiją, jam pranešė, jog esant susidūrus tik dviem automobiliams, nesant nukentėjusiųjų, policija nevyksta į eismo įvykį. Č. giminaitis, kuris atvyko tik įvykus eismo įvykiui, buvo informuotas, kaip įvyko eismo įvykis, kad pildys eismo įvykio deklaraciją, taip pat jis girdėjo iš Č., kad šis skambino policijai ir policija neatvyks. Nukentėjusysis vairavo automobilį „M.“, išnuomotą išperkamąja nuoma iš „R.“, valstybinio numerio nepamena. Važiavo pirma eismo juosta, greitis buvo apie 120 km/h. Č. išvažiavo minimaliu greičiu, nukentėjusysis nesitikėjo, kad važiuodamas tokiu greičiu, pareiškėjas gali išvažiuoti priešais į pirmą eismo juostą iš greitėjimo juostos. Buvo netikėtumo faktorius, kad automobilis atsiras priešais, prieš kokius du metrus, važiuodamas gal 60 km/h greičiu. Paskambino į draudimo bendrovę, jam nurodė skambinti į techninę pagalbą, kuri gali užtrukti gerą valandą. Techninė pagalba atvyko gal po 1 val. ir 20 min., kol užsikėlė automobilį – nukentėjusysis įvykio vietoje prabuvo tarp 1,5 - 2 val. Atvyko S. Š. brolis, kuris pavežė jį iki (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusysis išsinuomojo automobilį. Tą dieną buvo giedra, saulėta, kiek pamena, vėjuota nebuvo. Č. giminaitis tikrai nematė pildomos ar užpildytos deklaracijos, jis jau buvo išvykęs. Č. giminaitis matė abu automobilius, kur buvo įvykęs susidūrimas, jie visi buvo prie Č. automobilio, kai giminaičiui paaiškino situaciją. Č. tam pritarė, jo giminaitis girdėjo, kaip nekartą paminėjo, kad Č. išvažiavo iš greitėjimo juostos. Su Č. giminaičiu dar buvo moteris. Č. giminaitis galėjo girdėti, kaip Č. sakė, jog išvažiavo iš greitėjimo juostos. Apart automobilio apgadinimo, daugiau žalos nepatyrė. Deklaracijoje pažymėjo, kad atsitrenkė į ta pačia kryptimi ir toje pačioje eismo juostoje važiavusį automobilį, nes jo supratimu, kai Č. išvažiavo iš greitėjimo juostos, jis jau buvo pirmoje juostoje. Jis suprato, kad nebuvo sutarimo dėl kaltės. Pats nepaskambino policijos pareigūnams, nes tikėjo Č. žodžiais, kad jis buvo skambinęs policijai, ir policija neatvyks į įvykio vietą. Jis nematė, kaip Č. skambino policijai, nes į jo telefoną nežiūrėjo, bet matė, kaip Č. ne kartą kalbėjo telefonu. Č. giminaitis taip pat girdėjo, kad Č. sakė, jog buvo skambinęs policijai, tyrimo metu tai nurodė policijai. Tai buvo žaibiškas susidūrimas, stabdyti pardėjo tik tada, kai Č. atsidūrė priešais jį, neturėjo jokios minties, kad jis galėtų iš greitėjimo juostos iššokti priešais. Automobilis turi „ABS“ sistemą, per tokį trumpą laiką galėjo nesimatyti stabdymo žymų, nes tai truko kelias sekundes. Automobilyje važiavo su sūnumi, kuriam įvykio metu buvo 3 metai. Po įvykio darė nuotraukas, jose matėsi raudonos šukės, vienoje nuotraukoje matosi, kaip Č. nurinkinėja nuo kelio raudonas automobilio šukes. Atliekant tyrimą, buvo apklaustas policijos pareigūnų, viskas vyko nuotoliniu būdu, sutiko su visais savo žodžiu duotais parodymais. Nukentėjusysis tikrai nemeluoja ir sako tiesą. Vykstant tyrimui, apie vaizdo registratorių nekalbėjo, nebuvo iškeltas klausimas, jog schemą nubraižė jau po įvykio – šis klausimas iškeltas tik teismo proceso metu. Greitėjimo juostą nupiešė tuo pačiu metu, kai užpildė savo dalį – prieš Č. pildant savo dalį ta schema jau buvo nupaišyta.

8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. N. parodė, kad Č. N. yra jo dėdė – tėvo brolis. Pakviestas liudyti, nes Č. ir S. nesutaria, kuris iš jų yra kaltas. Apie eismo įvykį žino, nes jam skambino dėdė, prašė, kad atvyktų į eismo įvykį ir padėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Dėdė telefonu sakė, kad jam prie „N.“ įvažiavo į galą. Atvykęs prie degalinės, niekur nematė eismo įvykio žymių, tik toliau privažiavo eismo įvykį. Liudytojas apžiūrėjo abu automobilius, nebuvo labai smarkaus susidūrimo. Tada liudytojas ir išvyko. Susidūrė automobiliai „V.“ ir „M.“. Įvykis įvyko gegužės mėnesį. Automobiliai stovėjo kelkraštyje, šalia pirmos eismo juostos. Č. truputį arčiau ištisinės linijos, o S. kiek toliau nuo ištisinės linijos, arčiau žolės. Su S. bendravo tik tiek, jog S. moka pildyti eismo įvykio deklaraciją, minėjo, kad yra išsikvietęs „traliuką“, kai sulauks „traliuko“, susipildys deklaraciją. Su Č. kalbėjo, kad prie „N.“ įvyko eismo įvykis, kad Č. nemoka pildyti deklaracijos. Č. jam nurodė, kad eismo įvykis įvyko nuo „N.“ degalinės, išvažiavus į automagistralę. Liudytojui būnant, Č. skambino telefonu. Jis Č. liepė skambinti 112, nes po (duomenys neskelbtini) važinėjo ekipažas, sakė Č. paprašyti, kad atvažiuotų į įvykio vietą ir nustatytų, kas kaltas. Nematė, kam tiksliai skambino Č.. Liudytojas Č. pasakė paskambinti policijai, ir paskui matė, kaip Č. toliau nuėjęs kalbėjo telefonu. Su kuo Č. kalbėjo, nežino. Č. pasakė, kad jeigu susidūrė du automobiliai ir nėra nukentėjusių, patrulis nevažiuos. Ar tai pasakė iš karto po pokalbio telefonu, ar vėliau, liudytojas pasakyti negali. Kol liudytojas buvo įvykio vietoje, nei vienas nepripažino kaltės. Kaip jie pildė deklaraciją nematė, jis jau buvo išvykęs. Liudytojo manymu, pats susidūrimas turėjo būti tarp „N.“ ir „L.“ degalinės, jau eisme, nes ten labai siaura greitėjimo juosta, būtų automobiliai atsitrenkę į bordiūrus. Atvažiuodamas niekur kelkraščiuose nematė jokių eismo įvykio žymių. Nei Č., nei S. liudytojui nenurodė, kur tiksliai buvo įvykęs smūgis, jie tarpusavyje aiškinosi, kuris yra kaltas. Č. jam nenurodė, kokiu greičiu važiavo, bet jį žinant, jis tikrai negalėjo viršyti greičio. Liudytojo manymu, jeigu Č. ir bandė įsilieti iš greitėjimo juostos, jeigu jis važiavo nedideliu greičiu, kai S. jam įvažiavo į galą, turėjo susiskersuoti mašinos, automobilis turėjo būti smarkiau nukentėjęs. Tai arba Č. jau buvo įsiliejęs į pirmą eismo juostą, arba Č. neįvertino iš galo važiuojančio automobilio greičio, S. gal nestebėjo priešais vykstančio eismo. Jam nei vienas vairuotojas neminėjo, kaip įvyko eismo įvykis, jam tik telefonu paskambinęs Č. pasakė, kad jam į galą įvažiavo mašina. Tyrimo metu jam pareigūnai neskambino, neapklausė. Įvykio vietoje su juo buvo atvykusi žmona I. N., kuri kartu su liudytoju buvo išlipusi iš automobilio ir kartu su juo grįžo.

9. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. N. parodė, kad Č. N. yra jo tėtis. Buvo sekmadienis, vieta buvo iš (duomenys neskelbtini) važiuojant į (duomenys neskelbtini), ties „L.“ degaline. Atvykęs į eismo įvykio vietą, pažiūrėjo į deklaraciją, kuri, jo nuomone, buvo neteisingai supildyta. Tada paskambino „M.“ automobilio vairuotojui, bandė su juo pasikalbėti, tačiau jis pasakė, kad neturi laiko, tegul aiškinasi draudimas. Eismo įvykio vietoje akivaizdžiai nesimatė jokių stabdymo žymių, tiesiog buvo likęs Č. apgadintas automobilis. Č. N. paaiškino, kad važiavo tiesiai automobiliu, ir jam trenkėsi į automobilio galinę dalį. Paskambinus S., jis aiškino, kad Č. jam užkišo. Liudytojas S. sakė, kad kreipsis į policiją, šis atsakė, kad darytų, kaip nori. Tada skambino policijai. Atvykę pareigūnai tikrino vairuotojo blaivumą, vairuotojas buvo blaivus. Liudytojas į įvykio vietą atvyko praėjus kiek daugiau nei valandai po eismo įvykio. Č. N. jam paaiškino, kad išvažiavo iš degalinės „N.“, įsirikiavo į pirmą eismo juostą, važiavo greičiu apie 90 km/h, jam įvažiavo automobilis į galą, ko pasėkoje, jis sustojo kelkraštyje. Č., išvažiavęs iš „N.“ degalinės, pirma juosta galėjo važiuoti kelias minutes. Automobilis „V.“ buvo techniškai tvarkingas, apdraustas, atlikta techninė apžiūra. Ar Č. pats skambino policijai, nežino. Liudytojui S. Š. pasakė, kad Č. N., išvažiuodamas iš greitėjimo juostos, įvažiavo į pirmą juostą ir jam užkišo – daugiau nieko nepaaiškino. Liudytojo manymu, jei būtų kaip S. Š. aiškino, tai būtų nukentėjęs jo automobilio dešinės pusės sparnas, o Č. – kairės pusės automobilio sparnas. Sparnas nebuvo nubrozdintas. Akivaizdžiai matosi, kad susidūrimas įvyko ne užkišimo metu. Dėl greičio – jo tėtis važiuoja taisyklėse leistinu greičiu, greitėjimo juostoje, mano, kad tokio greičio neišvystytų. S. Š. važiavo ne vienas, gal jis užsikalbėjo, nepamatė už save lėtesnio automobilio. Liudytojui atrodo, kad pats smūgis buvo išvažiavus iš degalinės, persirikiavus į pirmą eismo juostą, tarp degalinės ir „L.“, pavažiavus pirma eismo juosta. Pirmas skambutis policijai dėl įvykio buvo liudytojo. Įvykio vietoje nebuvo jokių stabdymo žymių, šukių buvo ten, kur stovėjo automobilis, buvo galinis bamperis ant žemės nukritęs. Č. po eismo įvykio susijaudino, o liudytojas atvykęs iškvietė policiją. Tą dieną oras buvo geras, matomumas geras, kelio danga ir sąlygos geros, nebuvo vėjuota. Jis deklaraciją matė tik jau supildytą, vienur vienaip parašyta, kitur – kitaip, todėl skambino S. ir iškvietė policiją. Č. jam sakė, kad susipildė deklaraciją ir tiek. Č. jam dėl to, kad S. Š. būtų papildęs deklaraciją greitėjimo juosta, nieko nesakė. Liudytojas policijai skambino, nes įvyko eismo įvykis, jam Č. nesakė, kad neteisingai supildyta deklaracija.

10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja ekspertė E. G. – G. pateiktą ekspertizės aktą pilnai palaikė. Papildomai parodė, kad tyrimas buvo atliktas pagal tai, kas buvo užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, kas buvo užfiksuota nuotraukose. Kadangi eismo įvykio schemoje nebuvo užfiksuota transporto priemonių ratų pėdsakų, jokių transporto priemonių susidūrimo vietą apibūdinančių pėdsakų, tai tiksliai atsakyti į pateiktus klausimus nėra galimybės. Tačiau iš nuotraukų matyti, kad greitėjimo juostos pabaigoje ir dešiniajame kelkraštyje yra rausvos spalvos šukės, tikėtina nuo automobilio „V.” užpakalinio kairio žibinto. Už šių šukių dešiniajame kelkraštyje buvo sustojęs automobilis „M. B.“. Šios šukės ir automobilio „M. B.“ padėtis eismo įvykio vietos plane nefiksuotos. Atsižvelgiant į šukių padėtį, jos yra visos išsibarsčiusios greitėjimo juostoje ir dešiniajame kelkraštyje šalia šios juostos. Pirmoje eismo juostoje jokių transporto priemonių susidūrimo pėdsakų (šukių) nėra užfiksuota. Daryta išvada, atsižvelgiant į šukių padėtį, įvykio vietoje, į transporto priemonių sugadinimus, kad susidūrimo metu automobilis „V“ buvo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vertinant sugadinimus, sugadinimai yra išsidėstę užpakalinės dalies kairėje pusėje, „M. B.“ sugadinimai yra išsidėstę priekinės dalies dešinėje pusėje, atsižvelgiant į šiuos sugadinimus, į šukių padėtį, buvo duota išvada, kad susidūrimo metu automobilis „V.“ tikėtina važiavo iš dalies, t. y. kairės pusės ratais pirma kelio juosta, t. y. rikiavosi iš greitėjimo juostos į pirmą kelio eismo juostą. Tiksliau nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietos nėra galimybės. Nustatyti, ar automobilio „M. B.“ vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu nėra galimybės, kadangi nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti judėjimo greitį. Eismo įvykio vietoje neužfiksuota transporto priemonių judėjimo pėdsakų, transporto priemonės yra patrauktos. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima tiksliau kažką nustatyti, nėra. Išvada duota remiantis užfiksuotomis šukėmis, užfiksuotais transporto priemonių apgadinimais, duodama išvada „tikėtinai“. Atliekant ekspertizę transporto priemonės nebuvo apžiūrėtos gyvai, buvo pateiktos nuotraukos, kurioje užfiksuoti sugadinimai. Ekspertas nevažiuoja ir neapžiūrinėja transporto priemonių, atlieką tyrimą, iš to, kas pateikta. Poreikio papildomai apžiūrėti automobilius nebuvo. Nevertino nuotraukų padarymo laiko. Duomenų apie tai, kad šukės buvo traukiamos iš užfiksuotos padėties nebuvo, vertino tai, kas yra užfiksuota. Automobilis „V.“ po smūgio judėjo į priekį ir į dešinę, šukės taip pat judėjo į priekį ir į dešinę, 8 paveikslėlyje duomenų, kad šukės užfiksuotos patrauktos nėra. Kiek pamena yra nuotraukos, kad toje vietoje stovi ir renka, tiksliai nepasakys. Pravažiuojantys automobiliai ir vėjas galėtų pajudinti priklausomai nuo to koks vėjas, transporto priemonės jeigu toje vietoje būtų judėjusios, tikėtina tos šukės būtų sutraiškytos, kelkraštyje užfiksuotos netrukdytų. Šukės lokaliai išsibarsčiusios. „M. B.“ judėjimo greitis buvo didesnis, atsiskiriant transporto priemonėmis, šukės pradeda byrėti. Atsitrenkimo metu taip pat kažkiek galėjo. Viskas įvyksta labai greitai, vos kontaktas ir atsiskyrimas. Įvyksta smūgis, transporto priemonė viena su kita susiglaudžia, jos susiglaudusios, „M. B.“ įgilėja į „V.“ galinę dalį, jos juda kartu. Didžiausia šukių koncentracija atsiskiria. Ar jos buvo nubyrėjusios, ar nebuvo nubyrėjusios pirmoje juostoje, negali atsakyti. Jeigu būtų nupūtęs vėjęs, pervažiuotos, šukės būtų išsibarsčiusios. Objektyvūs duomenys yra transporto priemonių apgadinimai, jeigu transporto priemonės būtų pastatytos į padėtį buvusią susidūrimo metu, „V.“ būtų arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Jeigu eismo juostos plotis yra 3,60 metro, automobilių plotis yra po 1,80 metro, dar kažkiek persidengiama. Jeigu automobilis „V.“ būtų važiavęs pirma eismo juosta, tada automobilis „M. B.“ turėjo kažkiek važiuoti antra eismo juosta, o tokių duomenų nėra. Toliau kas rodo, kad nebuvo pilnai persirikiavęs, t. y. sugadinimai, šukės, kadangi jų nėra nei pirmoje eismo juostoje (jeigu būtų pirmoje eismo juostoje šukės būtų ar ties viduriu, pirmoje eismo juostoje šukių nėra). Tai leidžia duoda tikėtiną išvadą, visų duomenų, kurie leistų duoti kategorišką išvadą, t. y. transporto priemonių judėjimo pėdsakų, nėra užfiksuota. Susidūrimo metu išilginės simetrinės ašys, vertinant sugadinimus, buvo artimos lygiagrečioms. Automobiliai ne šonais kontaktavo, nepraslydo. Nebuvo slystamo kontakto, buvo smūgis. Tikėtina, kad automobiliai kažkiek buvo pasisukę į kairę. Negalima nustatyti, kur buvo „M. B.“, kai „V.“ pradėjo rikiuotis į jo eismo juostą. Dar kartą pasikartoja, kad išvada yra duota tikėtina. Ekspertas neverta eismo įvykio dalyvių parodymų, remiasi objektyviais duomenimis. Nuotraukas gavo iš tyrėjos. Deklaracijoje užfiksuoti duomenys, neprieštarauja byloje užfiksuotiems duomenims, į tai atkreipė dėmesį, daugiau niekuo nesirėmė. Punktas į tai, kad važiuodamas „ta pačia eismo juosta, ta pačia kryptimi“ atsitrenkiau į kito automobilio galą labiausiai ir atitinka susidariusią situaciją. Kitokių punktų, kiek atsimena, nelabai ką ir buvo galima pažymėti, kitų punktų, kurie labiau atitiktų nurodytą situaciją, nepastebėta. Kadangi deklaracija nebuvo pasirašyta, neėmė deklaracijos kaip už pagrindą.

Skundas netenkintinas.

11. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

12. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

13. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

14. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (galiojanti redakcija) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 112 punkte nustatyta, kad jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.

15. Įvertinęs skundą pateikusio Č. N. argumentus dėl jo kaltės sukėlus eismo įvykį, nurodomas abejones, kurios, pasak pareiškėjo ir jo atstovės, turėtų būti aiškinamos Č. N. naudai, teismas sprendžia, jog skundo argumentai nėra pagrįsti.

16. Teismo vertinimu, nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas, motyvuotas, priimtas atlikus išsamų tyrimą, apklausius eismo įvykio dalyvius, liudytojus, atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas.

17. Teismas pirmiausiai pažymi, kad paties Č. N. nurodytos aplinkybės apie eismo įvykį yra nenuoseklios, prieštaraujančios anksčiau nurodytoms aplinkybėms, neatitinkančios kitų įrodymų. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad iš degalinės išvažiavo į greitėjimo juostą ir persirikiavo į pirmą eismo juostą, tada pavažiavo apie pusę kilometro pirmoje eismo juostoje, tuomet ir įvyko eismo įvykis. Pirmoje eismo juostoje, priekyje, buvo tuščia, jokio automobilio nesimatė ir nebuvo. Važiavo ne mažesniu nei 80 km/h greičiu. Nežino, kodėl važiavo tokiu greičiu, nebuvo jokių kliūčių. Išvažiavus iš greitėjimo juostos į pirmąją, po kokių 5 min. įvyko susidūrimas. Taip pat atsakydamas į klausimus nurodė ir kiek kitokias aplinkybes, t. y. jog nuo išvažiavimo iš degalinės iki smūgio praėjo 13 min. Taigi, viena vertus nurodytas laiko tarpas nuo išvažiavimo iš degalinės iki susidūrimo yra nurodomas skirtingas, kita vertus transporto priemonės „V.“ judėjimo greitis nebuvo didelis (labiau būdingas greitėjimui, nei pastoviam greičiui važiuojant automagistrale). Svarbu ir tai, kad 80 km/h greičiu per 5 minutes galima nuvažiuoti ne apie 500 metrų atstumą, kaip nurodė nuvažiavęs pareiškėjas, o daugiau nei 6,5 kilometro, šis atstumas praėjus trylikai minučių būtų dar didesnis (kas neatitinka pareiškėjo versijos)

18. Be to, teismo posėdžio metu Č. N. nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi ir nuo nurodytų policijos pareigūnams po eismo įvykio. Iš prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos pridėto vaizdo įrašo „2022_0508_170840_001“ matyti, kad vaizdo įrašas darytas 2022 m. gegužės 8 d., 17.08.39 val. Vaizdo įraše pareigūnai atvyksta į eismo įvykio vietą. Įrašo 00.22 min. Č. N. nurodė, kad važiavo apie 80 km/h greičiu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad po smūgio sustojęs kelkraštyje, pažvelgęs į veidrodėlį pamatė, kad už galo stovi kita mašina (00.50 min.) Įrašo 01.21 min., rodydamas policijos pareigūnams eismo įvykio deklaracijoje nubraižytą schemą, Č. N., rodydamas į nupieštą greitėjimo juostą, nurodė, kad „teisingai, aš iš čia išvažiavau“, toliau nurodė, kad jau buvo pravažiavęs papildomą juostą, o 01.28 įrašo min. ranka parodė, jog jau buvo nuvažiavęs prieš policijos pareigūnų mašiną. 02.25 min. įraše girdėti, kaip Č. N. pamini „N.“ degalinę. Pareigūnui ranka parodžius už policijos automobilio ir pasakius, kad čia yra „L.“ degalinė (02.30 min.), Č. N. nurodė, kad išvažiavo iš „N.“ degalinės, kuri yra netoli (už vaizdo įraše matomo posūkio). Pareigūnui pasakius, kad „N.“ degalinė yra toli, už posūkio yra ne „N.“, o „L.“ degalinė, A. N. nurodė (02.43 min.), kad Č. N. vyko iš „N.“, kada išsiskirstė keliai, tai Č. N. dar bandė pavažiuoti. Įrašo 02.48 min. Č. N. nurodė, kad važiavo pirma juosta. Policijos pareigūnas nurodė (02.55 min.), kad „N.“ degalinė yra toli, „už pusę kilometro“. Vaizdo įraše „2022_0508_171341_002“ matyti, jog 01.40 min. Č. N. parodė, jog automobilių smūgis buvo netoli pareigūnų stovinčio automobilio.

19. Svarbus ir tai, kad nei viename iš byloje esančių policijos pareigūnų nufilmuotų vaizdo įrašų iš įvykio vietos, neužfiksuota, jog Č. N. būtų nurodęs, kad S. Š. eismo įvykio deklaracijoje papildomai nubraižė greitėjimo juostą, jog Č. N. būtų nurodęs, kad būtų pagalvojęs jog sprogo padanga, kaip teigė posėdžio posėdžio metu. Nurodytos aplinkybės atsirado vėliau, atitinkamai tiriant bylą policijoje, ir teisminio nagrinėjimo metu.

20. Tuo tarpu skirtingai nei Č. N., S. Š. buvo nuoseklus, tarp jo parodytų aplinkybių esminių prieštaravimų nėra, jo nurodyta eismo įvykio kilimo versija nepakito tiek policijos įstaigoje, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Pavyzdžiui, S. Š. teigė, jog pats nepaskambino policijos pareigūnams, nes tikėjo Č. žodžiais, kad jis buvo skambinęs policijai, ir policija neatvyks į įvykio vietą. Jis nematė, kaip Č. skambino policijai, nes į jo telefoną nežiūrėjo, bet matė, kaip Č. ne kartą kalbėjo telefonu. Tuo tarpu apklausiamas liudytoju D. N. parodė, kad Č. pasakė paskambinti policijai, ir paskui matė, kaip Č. toliau nuėjęs kalbėjo telefonu. Su kuo Č. kalbėjo, nežino. Č. pasakė, kad jeigu susidūrė du automobiliai ir nėra nukentėjusių, patrulis nevažiuos. Ar tai pasakė iš karto po pokalbio telefonu, ar vėliau, liudytojas pasakyti negalėjo. Taigi S. Š. parodymai viena vertus atitinka D. N. parodymus, kita vertus, paneigia pareiškėjo ir jo atstovės argumentus, kad S. Š. sąmoningai iš eismo įvykio vietos pašalino suvokdamas, kad yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, ir jog turi eismo įvykio vietoje pasilikti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į D. N. nurodytas aplinkybes, S. Š. iš tiesų galėjo suprasti, kad pareiškėjas su policijos pareigūnais susisiekė, ir jie neatvyks.

21. Teismas taip pat negali sutikti su argumentais, kad surinkti įrodymai, nuotraukos, vaizdo įrašai yra abejotinos reikšmės, jais negalima remtis, atitinkamai negalima remtis ir ekspertizės aktu, kadangi jis surašytas remiantis surinktais įrodymais. Bylos duomenimis, vėlyvesnį policijos pareigūnų iškvietimą lėmė ir paties Č. N. veiksmai iš karto nekviečiant policijos pareigūnų, laiko tarpas nuo eismo įvykio iki įrodymų surinkimo nėra neprotingas, o dalis įrodymų – S. Š. darytos nuotraukos užfiksuotos iš karto po eismo įvykio. Be to, nuotraukoje „IMG_1330“ užfiksuota, kaip Č. N. nuo asfalto paima raudoną sudužusio automobilio žibinto šukę (matyti jo ranka, laikanti šukę), ką patvirtina ir bylos medžiaga.

22. Svarbu ir tai, kad prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos pridėtose nuotraukose taip pat nematyti raudonų šukių ant pirmosios eismo juostos, vaizdo įrašuose nematyti raudonų automobilio žibintų šukių ant automagistralės pirmosios juostos, automobilio „V.“ galinio žibinto dalys nėra sutrupintos kitų pravažiuojančių transporto priemonių. Automobilių sugadinimų lokalizacija atitinka S. Š. nurodytas aplinkybes. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas ir jo atstovė, nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti sugadintas ir visas automobilio „V.“ kairys šonas, jog to reikalauja „logika“. Automobilio „V.“ kėbulo deformacija ženkliai didesnė kairėje galinėje dalyje, kas atitinka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatytas aplinkybes, transporto priemonių judėjimą ir padėtį susidūrimo metu (kurią nurodė ir ekspertė).

23. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra ir pagrindo nesiremti 2022 m. birželio 28 d. ekspertizės aktu Nr. l lŠ-74(22), spręsti, jog ekspertizė neišsami, šališka, nemotyvuota, prieštaringa. Akte daromos tikėtinos išvados, jog šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „V.“ vairuotojas Č. N., iš greitėjimo juostos persirikiuodamas į pirmą magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) eismo juostą, nedavė kelio ir sudarė kliūtį šia eismo juosta link jo artėjusio automobilio M. B.“ judėjimui, taip pat jog „V.“ važiavo iš dalies (kairės pusės ratais) pirma kelio juosta, t. y. rikiavosi iš greitėjimo juostos į pirmą kelio juostą. Ekspertė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad išvados tikėtinos, kadangi nėra automobilių judėjimo (stabdymo) pėdsakų. Kita vertus, teismas pažymi, kad tikėtinos išvados sutampa su teismo ištirtais įrodymais. Akto išvados atitinka tiek S. Š. nurodytas aplinkybes, tiek ir eismo įvykio deklaracijoje nurodyta schemą (ekspertė nurodė, kad deklaracija nesirėmė), sugadinimų pobūdį, užfiksuotą šukių lokalizaciją, įrodymų visuma leidžia be abejonių spręsti, kad Č. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

24. Ekspertizėje aptarti automobilio „M.“ apgadinimai (priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas), nurodoma, kad automobilio „V.“ sugadinimai išsidėstę galinės dalies kairėje pusėje, veikiant jėgai nuo automobilio galinės dalies link priekinės dalies. Nurodoma, jog iš eismo įvykio vietos skaitmeninių atvaizdų matyti (žr. 8 pav.), kad kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti kryptimi link (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje yra greitėjimo juosta, o greitėjimo juostos pabaigoje bei dešiniajame kelkraštyje matyti rausvos spalvos šukės, tikėtina, nuo automobilio „V.“ užpakalinio kairio žibinto gaubto. Transporto priemonių susidūrimas įvyko prieš 8 pav. matomų šukių pradžią, žiūrint kryptimi link (duomenys neskelbtini), o atsižvelgiant į tai, kad visos šukės nuo automobilio „V.“ galinio kairės pusės žibinto yra greitėjimo juostoje ir kelkraštyje šalia šios juostos, o pirmoje eismo juostoje jų nėra, galima daryti išvadą, kad susidūrimo metu automobilis „V.“, vairuojamas Č. N., tikėtina, važiavo iš dalies (kairės pusės ratais) pirma kelio (duomenys neskelbtini) eismo juosta, t. y. rikiavosi iš greitėjimo juostos į pirmą kelio (duomenys neskelbtini) eismo juostą.

25. Teismo posėdžio metu E. G. – G. pateiktą ekspertizės aktą pilnai palaikė, liko nuosekli. Pažymėjo, jog nustatyti, ar automobilio „M. B.“ vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu nėra galimybės, kadangi nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti judėjimo greitį. Pažymėjo, jog pravažiuojantys automobiliai ir vėjas galėtų pajudinti priklausomai nuo to koks vėjas, transporto priemonės jeigu toje vietoje būtų judėjusios, tikėtina tos šukės būtų sutraiškytos, kelkraštyje užfiksuotos netrukdytų. Šukės lokaliai išsibarsčiusios. Taip pat teigė, jog jeigu automobilis „V.“ būtų važiavęs pirma eismo juosta, tada automobilis „M. B.“ turėjo kažkiek važiuoti antra eismo juosta, o tokių duomenų nėra. Toliau kas rodo, kad nebuvo pilnai persirikiavęs, t. y. sugadinimai, šukės, kadangi jų nėra nei pirmoje eismo juostoje (jeigu būtų pirmoje eismo juostoje šukės būtų ar ties viduriu, pirmoje eismo juostoje šukių nėra). Deklaracijoje užfiksuoti duomenys, neprieštarauja byloje užfiksuotiems duomenims, į tai atkreipė dėmesį, daugiau niekuo nesirėmė. Kadangi deklaracija nebuvo pasirašyta, neėmė deklaracijos kaip už pagrindą.

26. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus argumentus dėl deklaracijoje pažymėto punkto 8, neva įrodančio priešingas, nei nustatė skundžiamą nutarimą surašiusi institucija, aplinkybes. Teismas nagrinėjamu atveju sutinka su eksperte, kad punktas rodantis eismo įvykio aplinkybes „atsitrenkiant į ta pačia kryptimi ir ta pačia kelio juosta važiuojančios transporto priemonės galinę dalį“ labiausiai atitinka susiklosčiusią faktinę situaciją ir be kita ko, atsižvelgiant į įrodymų visumą, nepaneigia Č. N. kaltės.

27. Teismas taip pat pažymi, kad nors byloje pateiktas kvitas, pagal kurį Č. N. degalus degalinėje „N.“ pylėsi 13 val. 37 min., o po įvykio sūnui skambino 13 val. 53 min., tačiau negali sutikti, jog šios aplinkybes rodo, jog smūgis įvyko pirmoje eismo juostoje. Nurodyti duomenys, vertinant kitų įrodymų kontekste nei paneigia, nei patvirtina Č. N. kaltės, nei įrodo, kad eismo įvykis buvo pareiškėjui važiuojant pirma eismo juosta apie 500 metrų, nei parodo, kad iš degalinės buvo važiuojama tiesiai į magistralę, nei, kad greitėjimo juosta nebuvo važiuojama.

28. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Byloje surinktų įrodymų pakanka administracinio nusižengimo padarymo faktui ir Č. N. kaltei jį padarius patvirtinti, todėl pateiktas skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Č. N. skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas