Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 25-ANR_N-140-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22156317319 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2022 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 25-ANR_N-140-2022 nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime nustatyta, kad atliekant tyrimą buvo apklausta I. B., kuri paaiškino, kad 2022 m. sausio 14 d. tarp 12.00–13.00 val. pastatė automobilį ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), ir išlipant iš automobilio, atidarant dureles, jas laikant, iš rankų išplėšė vėjo gūsis. Atsidarančios durelės kliudė automobilio ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekines keleivio dureles ir jas apgadino. I. B. neradusi automobilio savininko, už automobilio priekinio valytuvo paliko raštelį su kontaktais. Automobilio ,,Volvo“ savininkas A. J. pateikė paaiškinimą elektroniniu būdu ir nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2022 m. sausio 10–16 dienomis, buvo pastatęs jam priklausantį automobilį ,,Volvo“. 2022 m. sausio 16 d. 14.44 val., kreipėsi į policiją per elektroninę sistemą ir nurodė, kad buvo apgadinta automobilio ,,Volvo“ (2 vnt., priekinės keleivio ir vairuotojo durelės), galimas vienas iš pažeidėjų yra I. B., telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuri apgadino jo automobilį. Kada ir kokiu būdu buvo apgadintas jo automobilis nežinantis. Pažeidimus padarę asmenys iš įvykio vietos pasišalino. Prašo atlikti tyrimą pagal kelių eismo taisyklių 220 punktą, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. A. J. nurodė, kad automobilis yra draustas ,,Kasko“ draudimu „BTA“ įmonėje ir yra registruotas pranešimas (duomenys neskelbtini), atlikta automobilio apžiūra UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobiliui ,,Volvo“ padaryta žala nepateikta. Asmenų mačiusių ar galinčių kažką paaiškinti apie įvyki nustatyti nepavyko. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje nurodoma, jog eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Kadangi abejos transporto priemonės nejudėjo, buvo užgesintais automobilio varikliais, nėra pagrindo taikyti kelių eismo taisyklių 220 punkto, kuriame nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tačiau atlikus patikrinimą negauta duomenų, kad automobilis ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas tyčia, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradėtina, nenustačius teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tokio pobūdžio ginčiai priskiriami civilinės teisės sričiai (ginčai dėl asmenų turtinių santykių) gali būti sprendžiami civilinio proceso priemonėmis. Policija neturi įgaliojimų atstovauti asmenų interesus civiliniame procese. Pažeistų civilinių teisių gynimas priskiriamas teismo kompetencijai (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis) (administracinio nusižengimo bylos ROIK 22156317319 medžiagos 1–2 lapai).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. prašė skundą tenkinti ir nutarimą panaikinti.

A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo įvykį padaręs asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, jog sausio mėnesį, pareiškėjo automobilis, privataus daugiabučio namo, privačioje aikštelėje stovėjo apie 6 paras. Gyvenamojo namo pirmame aukšte yra (duomenys neskelbtini), kur atvažiuoja klubo lankytojai ir statosi automobilius. Buvo sekmadienis, kai pareiškėjas priėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad kairės pusės vairuotojo durelės ir dešinės pusės, keleivio priekinės pusės durelės yra sulankstytos. Už valytuvo rado užkišta permirkusį lapelį. Paskambino lapelyje nurodytu numeriu, atsiliepė moteris, kuri pasakė, kad buvo (duomenys neskelbtini), buvo vėjo gūsis ir išplėšė jai iš rankų automobilio dureles ir jos apgadino pareiškėjo automobilio dureles. Apgadintos automobilio abejos durelės. A. J. nežino kiek automobilių galėjo apgadinti jo transporto priemonę. Pareiškėjas klausė moters, kodėl ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau moteris teigė, kad paliko lapelį. Už kelių dienų formaliai, fiktyviai pildyti eismo įvykio vietos deklaracijos negalima, kadangi būtų dokumento klastojimas. Po kelių savaičių kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri prašė pateikti eismo įvykio deklaraciją arba policijos pažymą ir tik tokiu atveju bus sprendžiamas klausimas dėl draudimo atlyginimo. Automobilį apžiūrėjo ,, (duomenys neskelbtini)“, kur pareiškėjui iškart pasakė, kad gali jo automobilį remontuoti, tačiau bus traktuota, kaip du įvykiai ir bus išskaičiuojama frančizė. Pareiškėjui paskambino I. B. vyras, su juo susitiko, tačiau vyras taip pat siūlė supildyti eismo įvykio deklaraciją. Pareiškėjas nesutiko ir nurodė, kad pildant deklaraciją po laiko, būtų dokumentų klastojimas. Vyras kreipėsi į policiją, po ko policija iškart paskambino pareiškėjui, kas rodo, kad policija pagal automobilio numerius lengvai gali rasti savininką. I. B. galėjo paskambinti po įvykio policijai ir jai būtų nurodytas automobilio savininkas. I. B. paliko raštelį, jis permirko, be to, minėtas raštelis galėjo būti nuimtas, todėl nelaikytina, jog I. B. elgėsi tinkamai. Žaliakalnio policijos komisariatas traktavo, kad automobiliai nejudėjo, todėl nėra eismo įvykio. Be to, pareiškėjo automobilio sugadintas kitos durelės, dėl kurių apgadinimo I. B. kategoriškai neigia, tačiau jas kažkas sugadino. Pareiškėjas iškart pamatė abiejų pusių durelių apgadinimus. A. J. taip pat parašė pareiškimą bei nurodė I. B., kaip vieną įtariamąją bei nurodė, kad gali būti ir kiti asmenys. Buvo kontaktuojama su tyrėjais, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas. Vaizdo stebėjimo kameros yra prie namo. Nurodoma, kad eismo įvykis yra tik tada, kai transporto priemonės juda. Tačiau jei draudikai norės atlyginti tokius atvejus, abi šalys turi užpildyti deklaraciją ir pateikti bendrovei. Pareiškėjas policijai iškart nurodė, kad yra apgadintos dvejos durelės. Policija pati neatvyko apžiūrėti automobilio, nefotografavo.

Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl nagrinėjamo įvykio atliko tyrimą. Buvo gautas pranešimas dėl galimai įvykusio eismo įvykio, kurio metu susisiekė su A. J. ir pasiteirauta, dėl ko nebuvo supildyta eismo įvykio deklaracija. Pradėjus aiškintis situaciją buvo nustatyta, kad tai nėra eismo įvykis. Buvo bendrauta su abejomis pusėmis, buvo ieškota liudytojų, galimai mačiusių įvykį, tačiau nebuvo nustatyta. Taip pat esančiame (duomenys neskelbtini) taip pat niekas nepastebėjo. Vienas iš galimų pažeidėju, pats pranešė policijai. Kadangi pats A. J. nenurodė kaip ir kada buvo atsitikę, tyrimas buvo atliekamas tik pagal pažeidimą, kuris buvo padarytas. Dėl vaizdo kamerų nurodė, kad buvo domėtasi dėl vaizdo įrašų, tačiau jie nebuvo išlikę ir surašytas tarnybinis pranešimas. Dėl deklaracijų pildymo liudytojas buvo susisiekęs su A. J., kuris paaiškino, kad eismo įvykio deklaracijos nepildys, nes tai yra baudžiamoji atsakomybė. Moteris buvo iškviesta, pateikė paaiškinimą bei sutiko pildyti deklaraciją. Liudytojas paaiškino, kad policija nevyko pati apžiūrėti pareiškėjo automobilio, nefotografavo, kadangi užteko byloje esančių nuotraukų. Fotonuotraukos buvo pridėtos prie pirminio pranešimo, tačiau administracinio nusižengimo byloje popierinio varianto nėra. Kadangi tiek I. B., tiek A. J. pranešė apie įvykį, todėl abu pranešimai buvo susieti į vieną bei pridėtos nuotraukos, kurias pateikė I. B.. Nuotraukų autentiškumo įvykio vietai patikrinti, nebuvo atlikta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškinamos ir nustatomos visos faktinės aplinkybės, būtinos kilti administracinei atsakomybei.

Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai ir visapusiškai neištyrus administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (Kelių eismo taisyklių 2 straipsnis). Tai rodo, kad žala – vienas iš pagrindinių sudėties požymių, kad būtų galima konstatuoti, jog įvyko eismo įvykis.

Kaip matyti, 2022 m. sausio 14 d., (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilio ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. B., automobilių stovėjimo aikštelėje, atidarinėdama automobilio priekines keleivio dureles, jomis kliudė automobilio ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio priekines dureles. Automobilis ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. J.. Tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tiek teismo posėdžio metu, liudytoja I. B. nurodė analogiškas aplinkybes, kad dėl didelio vėjo gūsio, jai iš rankų išplėšė automobilio dureles, kurios atsitrenkė į pareiškėjo automobilio priekines keleivio dureles ir jas apgadino. Sutinka, jog buvo padaryta žala. I. B. neradusi apgadinto automobilio savininko, už automobilio priekinio stiklo valytuvo paliko savo kontaktinius duomenis ir parašė, kad apgadino automobilio dureles (administracinio nusižengimo bylos ROIK 22156317319 medžiagos 10 lapas). Dėl aptartų aplinkybių byloje ginčo nėra. Pareiškėjas su I. B. susisiekė 2022 m. sausio 16 d., t. y. praėjus dviem dienoms po įvykio. A. J. ir I. B. nesusitarė, bendro kompromiso ir susitarimo nepriėmė, eismo įvykio deklaracija nepasirašyta. Esant tokiai situacijai abi šalys kreipėsi į policiją, kur buvo užregistruotas įvykis ir pradėtas tyrimas. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas kreipdamasis į policiją nurodė, kad yra apgadintos jo automobilio abejos priekinės durelės (2022 m. gegužė 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 28:05 s – 30:02 s). Taip pat pareiškėjas teigia, kad I. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino, o pati liudytoja nurodo, kad pareiškėją informavo, paliko kontaktus savo užrašytus ant lapuko, nenorėjo pabėgti iš įvykio vietos, tuo metu nepagalvojo gerai, kaip turi elgtis, tačiau atsakomybės nevengė.

ANK 563 straipsnyje reglamentuota, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

ANK 567 straipsnio nuostatos teigia, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Šių teisės normų analizė leidžia teigti, jog įstatymas įpareigoja visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti faktines veikos padarymo faktines aplinkybes, nes būtent šios sąlygos ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidą realizuoti administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir tikslus – tinkamai pritaikyti įstatymą ir patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas skubotai neištyrus reikšmingų bylai aplinkybių. Pažymėtina, kad A. J. kreipėsi į policiją dėl dviejų apgadintų durelių, tačiau tyrimas buvo atliekamas tik dėl vienų durelių, nėra nustatyta, ar liudytoja I. B. apgadino tik vienas, dešinės pusės keleivio priekinio dureles, koks žalos dydis. Atkreiptinas dėmesys, kad patys pareigūnai neužfiksavo, neišmatavo apgadinimų dydžio, patys nevyko apžiūrėti transporto priemonių apgadinimų, nefotografavo, ką patvirtino ir pats Institucijos atstovas teismo posėdžio metu, teigdamas, jog užteko nuotraukų, kurios buvo pateiktos eismo įvykio dalyvių (2022 m. gegužė 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 53:02 s – 53:30 s). Pažymėtina ir tai, kad byloje pats Institucijos atstovas paaiškino, kad A. J. ir I. B. pranešė apie įvykį, todėl abu pranešimai buvo susieti į vieną, buvo gautos fotonuotraukos, kurių popierinio varianto administracinio nusižengimo byloje nėra (2022 m. gegužė 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 54:17 s – 55:00 s). Be to, byloje esančios apgadinimų nuotraukos yra atspindžiai, priartintus transporto priemonę, todėl nėra galimybės ne tik suprasti apgadinimų, bet ir identifikuoti automobilių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra galimybės konkrečiai ir aiškiai pamatyti padarytus automobilių apgadinimus, jų dydį. Nėra nustatyta, ar esantys pažeidimai konkrečiai atsirado tam tikroje vietoje ir dėl to, kad dėl didelio vėjo gūsio I. B. iš rankų buvo išplėštos automobilio durelės, kurios atsitrenkė į pareiškėjo automobilio priekines keleivio dureles ir jas apgadino. Pažymėtina ir tai, kad pati liudytoja I. B. nurodė, kad sutinka, jog buvo padaryta žala ir norėjo ją atlyginti, nevengia atsakomybės. Nėra įvertinti I. B. veiksmai dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, t. y. neaptarta, ar lapelio palikimas už automobilio valytuvo yra tinkamas pranešimas kito automobilio savininkui dėl padarytos žalos, juolab, kad nagrinėjamu atveju, A. J. lapelį rado praėjus dviem dienoms po įvykio.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija atlikdama tyrimą, siuntė pranešimą AAS BTA ,,Insurance Comapny“, kur nurodė, kad I. B. automobiliu ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio priekinėmis durelėmis kliudė automobilio ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio dureles (administracinio nusižengimo bylos ROIK 22156317319 medžiagos 17 lapas). Kaip matyti, toks pranešimas prieštarauja nurodytoms liudytojos I. B. aplinkybėms, t. y. kad ji vairuotojo pusės durelėmis, apgadino automobilio ,,Volvo“, priekines keleivio puses dureles.

Taigi, byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Todėl teismui nėra galimybės iš byloje esančių įrodymų visumos vertinti priimto administracinio nusižengimo byloje nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą. Nėra aišku, ar būtent I. B. veiksmais buvo apgadintos pareiškėjo automobilio priekinės dešinės pusės keleivio durelės, o dėl automobilio ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje esančių apgadinimų, apie kuriuos pareiškėjas pranešė iš karto, joks tyrimas neatliktas bei apie tai nepasisakyta. Darytina išvada, kad toks A. J. skundo ištyrimas policijoje dėl dviejų skirtinguose automobilio šonuose padarytų apgadinimų yra akivaizdžiai nepakankamas ir neišsamus, skundo tyrimo metu niekaip nėra detalizuotos ir patikrintos pareiškėjo skunde policijai nurodytos aplinkybės. Taigi, neatlikus aptariamų aplinkybių nustatymo, duomenų (įrodymų) rinkimo veiksmų, visiškai nepagrįstai priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aptartiems klausimams išspręsti, teismas turėtų atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, faktiškai pats turėtų atlikinėti šio įvykio tyrimą, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęstų nepateisinamai ilgai, būtų pažeidžiami efektyvumo, ekonomiškumo, operatyvumo principai, kainuotų daug laiko ir sąnaudų.

Apibendrinant visa tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2022 m. kovo 2 d. priimtas nutarimas Nr. 25-ANR_N-140-2022, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti visus būtinus ir šiame procesiniame sprendime aptartus papildomus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2022 m. kovo 2 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-140-2022 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 22156317319 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.