- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1049-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00634-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Skolininkas
- E. E.-K.
- Kreditorius
- R. U.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės E. E.-K. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus R. U. pareiškimą skolininkei E. E.K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius R. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei E. E.-K., prašydamas priteisti iš skolininkės 175.000,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1125,00 Lt žyminio mokesčio bei 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kreditorius reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti visas skolininkės E. E.-K. pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose finansinėse institucijose, jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei lėšas ir turtą, esantį pas trečiuosius asmenis. Prašymą kreditorius grindė tuo, jog skolos suma yra labai didelė - 175.000,00 Lt, skolininkė vengia grąžinti skolą, nors jai buvo pasiūlyta gera valia skolą grąžinti, skolininkė nepateikė skolos sumokėjimo grafiko ar kitokių pasiūlymų dėl skolos ir palūkanų sumokėjimo, taip pat nėra pasiūliusi prievolės sumokėti skolą užtikrinimo priemonių. Kreditoriaus žiniomis, skolininkė yra skolinga dideles pinigų sumas ir kitiems kreditoriams, o skolos sumos gerokai viršija jos valdomą turtą, taip pat skolininkė pradėjo išpardavinėti ir perleisti tretiesiems asmenims paveldėtą pagal įstatymą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi areštavo skolininkės E. E.-K. pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, bei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininkę ir/ar trečiuosius asmenis, 175.000,00 Lt sumai kreditoriaus R. U. reikalavimui užtikrinti; areštuotais nekilnojamaisiais ir kilnojamaisiais daiktais leido skolininkei naudotis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį; iš skolininkės areštuotų sąskaitų leido atlikti atsiskaitymus su kreditoriumi R. U.. Teismas vertino, kad skolos suma yra didelė, t.y. įsiskolinimas sudaro 175.000,00 Lt, kreditorius sprendė skolos sumokėjimą taikiu būdu, tačiau skolininkė išliko pasyvi. Nesant duomenų apie skolininkės turtinę padėtį ir įvertinus paminėtus duomenis bei tai, kad skolininkė yra fizinis asmuo, darytina išvada, jog skolininkės finansinė padėtis nėra labai gera, kas suponuoja grėsmės galimai palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymo galimybę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė E. E.-K. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-717-287/2014.
1. Mano, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir LR CPK 1.5 str. įtvirtintą teisingumo principą, o kartu ir proporcingumo principą, bei prioritetinio visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo principą.
2. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones visiškai nepagrįstai, areštavo ne tik visą skolininkei priklausantį turtą, tačiau ir pinigines lėšas, taip palikdamas skolininkę be pragyvenimo šaltinio. Kreditoriaus reikalavimai priteisti 175.000,00 Lt pagal vekselį, kuriems užtikrinti taikytos laikinos apsaugos priemonės, yra nepagrįsti, nes kaip skolininkei žinoma V. J. tokios sumos nėra iš R. U. gavęs, todėl turi pagristą įtarimą, jog mėginama apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, klastojant oficialius dokumentus. Kreditorius ir kreipdamasis į teismą prie pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo nepridėjo įrodymų - vekselio originalo, kas tik sustiprina įtarimus, jog dokumentas gali būti suklastotas, todėl skolininkė kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl galimo nusikalstamų veikų įvykdymo, o būtent dėl dokumentų klastojimo bei pasikėsinimo apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą. R. U. pas skolininkę niekada nėra atvykęs ir nėra pateikęs vekselio originalo, niekada asmeniškai skolininkės neprašė apmokėti vekselį, tik atsiuntė iš pradžių dviejų vekselių kopijas, vėliau vieno vekselio 175.000,00 Lt sumai ir priminimą-raginimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
3. Jei teismas manys, jog laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina, pirmiausia turi būti areštuojamas nekilnojamas ir kilnojamas turtas ir tik jo esant nepakankamai, piniginės lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, nes areštavus pinigines lėšas sąskaitose, į kurias yra pervedamas skolininkės atlyginimas, vienintelis pajamų šaltinis, bus akivaizdžiai pažeistas teisingumo principas, kadangi skolininkė negalės patenkinti net būtinų poreikių maistui, būstui, aprangai.
Kreditorius R. U. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į skolininkės E. E.-K. atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės atžvilgiu, pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, nustatyti ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo areštuotas skolininkės E. E.-K. turtas: piniginės lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, bei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, esantys pas skolininkę ir/ar trečiuosius asmenis, 175.000,00 Lt sumai kreditoriaus R. U. reikalavimui užtikrinti; areštuotais nekilnojamaisiais ir kilnojamaisiais daiktais teismas leido skolininkei naudotis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį; iš skolininkės areštuotų sąskaitų leido atlikti atsiskaitymus su kreditoriumi R. U..
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, todėl yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Akcentuotinas teismų argumentavimas, didelės ieškinio sumos vertinimą siejant su konkrečiais byloje dalyvaujančiais asmenimis ir jų turtine padėtimi. Ar suma yra didelė, būtina vertinti atsižvelgiant į ginčo subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias su konkretaus subjekto turtine padėtimi, nes objektyvus didelės sumos slenksčio nustatymas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškinio sumą kaip didelę ir tuo pagrindu taikė laikinąsias apsaugos priemones, taigi, 175.000,00 Lt ieškinio suma laikytina pakankama aplinkybe laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėtina, kad kreditoriaus R. U. reikalavimai kildinami iš V. J. 2014 m. sausio 8 d. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio 175000,00 Lt sumai, kuris (duomenys neskelbtini) mirė, o jo palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiojo sesuo E. El-K., kuriai 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Kreditoriaus reikalavimas įpėdinei grindžiamas 175.000,00 Lt skola pagal vekselį, dėl kurios sumokėjimo kreditorius su 2014-08-08 reikalavimu bei 2014-08-19 priminimu kreipėsi į skolininkę. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkės nurodytos aplinkybės dėl galimo vekselio suklastojimo nėra įrodytos, jų nagrinėjimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo reikalavimo patenkinimo galimybė yra vertinama preliminariai.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo bei pagrįstumo. Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad apeliantė nepasinaudojo nei vienu iš šių būdų, galinčių patvirtinti laikinųjų apsaugos priemonių perteklinį pobūdį.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principo turinys CPK nuostatose neatskleidžiamas, o draudimas panaudoti daugiau priemonių, nei pareikšta ieškinio suma, yra tik vienas iš ekonomiškumo principo sudedamųjų elementų. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Nors pastarasis CPK nuostatose tiesiogiai neįtvirtintas, tačiau civiliniame procese turi būti vadovaujamasi ne tik šakiniais šios teisės šakos principais, bet ir bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi neįvertino piniginių lėšų prioritetinę svarbą skolininkės asmeninių būtinų poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi požiūrio, kad pirmiausiai turi būti areštuojas skolininko kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai areštuojamos skolinimo piniginės lėšos. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau netinkamai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro prielaidas pakeisti skundžiamą teismo nutartį iš dalies. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, priėmė nutartį, kuria netinkamai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių mastą, areštuotino turto eiliškumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Areštuoti skolininkės E. E.-K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), turtą: nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 175.000,00 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kreditoriaus R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), reikalavimui užtikrinti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.