Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės, atstovaujamos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, atstovams R. B. ir A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. G. skundą atsakovėms Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir Kaišiadorių rajono savivaldybei, atstovaujamai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, trečiasis suinteresuotas asmuo R. S., dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja G. G. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. balandžio 4 d. aktą Nr. SD-34; 2) įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išbraukti R. S. iš kapinių žurnalo, kaip asmenį, atsakingą už kapavietės priežiūrą (valdymą); 3) įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti mirusios O. S. palaikus iš (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, esančių prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kapavietės, kurioje palaidota J. G., į bet kurią kitą pasirinktą kapavietę; 4) įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, esančių prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kapavietę, kurioje palaidota J. G. į anksčiau buvusią padėtį, pastatant anksčiau buvusį granitinį paminklą; 5) priteisti iš atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės, atstovaujamos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, pareiškėjai G. G. neturtinei žalai atlyginti 8000 Eur.

Pareiškėja skunde nurodė, taip pat ji ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja G. G., pagal (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laidoti Nr. LL-41, (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse, prie (duomenys neskelbtini) gatvės, veikiančiose Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu, 2013 m. rugpjūčio 20 d. palaidojo savo sunkiai sirgusią dukrą J. G.. Visą laiką kapavietę atsakingai prižiūrėjo ir ja rūpinosi. Prieš ketverius metus persikėlė gyventi į Alytaus miestą, tačiau kapavietės priežiūros neapleido, kapavietę pavedė prižiūrėti artimam žmogui.

Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse buvo palaidotas pareiškėjos mano mažasis broliukas J. G., (duomenys neskelbtini) m. – tėvas J. G., (duomenys neskelbtini) – motina E. G.. Visi jie buvo palaidoti kitoje kapinių vietoje, jų kapaviečių niekas neprižiūrėjo. Pareiškėjos tėvai pareiškėjos ir kitų jos brolių bei seserų neaugino, neprižiūrėjo. Nepaisant tokio tėvų elgesio, pareiškėja, palaidojusi savo dukrą J. G. visiškai naujoje kapinių vietoje, netoliese senosios buvusios tėvų ir brolio kapavietės, statydama paminklą dukros atminimui, kartu įrašė tėvų bei mažojo broliuko vardus ir gimimo bei mirties datas jų atminimui. Senoji tėvų kapavietė buvo apleista ir sunykusi. Saugojant tėvų ir brolio atminimą, pareiškėja priėmė sprendimą dukros atminimui skirtame paminkle įrašyti įrašus apie tėvus ir broliuką. Tačiau faktiškai toje kapavietėje yra palaidota tik pareiškėjos dukra J. G..

Teigė, jog 2021 m. balandžio mėnesio antroje pusėje iš kapavietę prižiūrinčio asmens sužinojo, kad pareiškėjos dukros kapavietė išniekinta, kad joje palaidota kažkokia moteris vardu O. ir su rusiška pavarde. Susisiekus su seniūnu paaiškėjo, kad R. S., kuris yra pareiškėjos sesers O. S. sūnus, kreipėsi į seniūniją, prašydamas išduoti leidimą laidoti O. S. urną senoje kapavietėje, kur jis neva (duomenys neskelbtini) laidojo savo močiutę Eleonorą ir kuri yra jo mamos šeimos kapavietė, kad jis tą kapavietę prižiūri. Seniūnas pasiūlė esamą situaciją išsiaiškinti ir problemą išspręsti su R. S.. Tačiau R. S. pareiškėjos telefono numerį užblokavo ir į skambučius neatsiliepė. Vėliau sužinojo, kad pareiškėjos dukros kapavietėje pastatytas kitas paminklas, kuriame, be anksčiau buvusių pavardžių įrašyta „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėjo, kad niekada nesutiks, jog R. S. motina O. S. būtų palaidota pareiškėjos dukros kapavietėje, kurioje turi ketinimų būti palaidota ir pati. Su O. S. pareiškėja niekada nebendravo, O. S. išardė pareiškėjos šeimą, todėl niekada nesutiks būti pati palaidota šalia šios moters.

Atkreipė dėmesį į tai, kad seniūnas A. K. neteisėtai ir nepagrįstai 2021 m. balandžio 9 d. išdavė leidimą laidoti Nr. LL-19 trečiajam asmeniui R. S.. Seniūnas, neturėdamas pareiškėjos, kaip kapavietės prižiūrėtojos (valdytojos) rašytinio sutikimo, kapavietėje leido palaidoti pareiškėjai visiškai svetimą, jos santuokinį gyvenimą sugriovusį asmenį. R. S., neteisėtai kapavietėje palaidojęs savo motiną, kapavietės priežiūra visiškai nesirūpina, nesidomi. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad R. S. žurnale kapavietės prižiūrėtoju (valdytoju) įrašytas neteisėtai ir nepagrįstai išduoto leidimo laidoti pagrindu, nesilaikant įstatymo nuostatų ir poįstatyminių aktų reikalavimų. Kapavietės faktiškai neprižiūri, todėl panaikinus leidimą laidoti, R. S. turėtų būti išbrauktas iš žurnalo kaip kapavietės prižiūrėtojas (valdytojas). Remdamasi Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi mano, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija privalo imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų perlaidota O. S. urna į kitą pasirinktą kapavietę ir sutvarkyta pareiškėjos dukros kapavietė.

Dėl atsakovės neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų pareiškėja patyrė didelį dvasinį sukrėtimą bei stiprius neigiamus išgyvenimus. Atsakovė sudrumstė pareiškėjos dukros ramybę, išniekino jos atminimą, sukėlė pareiškėjai didelius pergyvenimus. Pablogėjo pareiškėjos ir taip silpna sveikatos būklė. Šias faktines aplinkybes patvirtina UAB „Pagalba ligoniui“ 2022 m. sausio mėn. 11 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, išduotas šeimos gydytojos. Įvertinus atsakovės pareiškėjai padarytą skriaudą, pažeistų interesų pobūdį, mastą ir trukmę, sveikatos pakenkimus, diskomforto dydį ir kitus neigiamus išgyvenimus, atsižvelgiant į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinė valstybės principų, prašoma iš Kaišiadorių rajono savivaldybės priteisti 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra paskiriamas administraciniu aktu, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Būtent trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. yra šiuo metu atsakingas už kapavietės priežiūrą ir įrašytas į kapų žurnalą. Vadovaujantis Aprašo 17 punkto nuostata, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. turi tarpusavyje susitarti ir atsakovei pateikti rašytinį prašymą, jeigu reikia pakeisti šiuo metu jau įrašytą asmenį.

Teigė, jog pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimas arba prokuroro nurodymu. Nepripažinus leidimo laidoti neteisėtu, nėra pagrindo perkelti palaidoto asmens palaikus į kitą kapavietę, nes jis buvo palaidotas laikantis norminių aktų reikalavimų. Urnos perlaidojimas pažeistų protingumo, proporcingumo principus, moralines vertybes, prieštarautų geriems papročiams ir pažeistų pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatas. Asmens palaikai gali būti perlaidojami tik išimtiniais atvejais ir tai yra kraštutinė priemonė, kurios taikymo būtinumą bei pagrįstumą turi įrodyti pareiškėja. Prašymas perlaidoti grindžiamas formaliomis, niekaip neįrodytomis aplinkybėmis (prašomas perlaidoti asmuo yra visiškai svetimas, sugriovęs jos santuokinį gyvenimą, ją įskaudinęs. Taip pat neįrodyta aplinkybė, kad būtent šioje kapavietėje nėra palaidoti pareiškėjos brolis ir tėvai.

Pažymėjo, jog Aprašo 10 punkte numatyta, kad žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Tiek 2013 m. pareiškėjai, tiek 2021 m. trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. išduotuose leidimuose laidoti, nurodyta, kad kapavietės dydis yra 7 kv. metrai. Vadinasi tai – šeimos kapavietė. Nesant teisės aktų pažeidimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo perkelti palaidoto asmens palaikus. Be to, pareiškėja neįrodė, kad prašomo perkelti asmens palaikai palaidoti ne šeimos kapavietėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. balandžio 4 d. administracinio akto Nr. SD-34, pareiškėjos reikalavimų išbraukti R. S. iš kapinių žurnalo, kaip asmenį, atsakingą už kapavietės priežiūrą (valdymą), perkelti mirusios O. S. palaikus iš (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, esančių prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kapavietės, kurioje palaidota J. G., į bet kurią kitą pasirinktą kapavietę, atstatyti (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, esančių prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kapavietę, kurioje palaidota J. G., į anksčiau buvusią padėtį, pastatant anksčiau buvusį granitinį paminklą, teisėtumo ir pagrįstumo, neturtinės žalos priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių bei Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. V17-273 „Dėl Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo pavirtinimo“ patvirtinto Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktą, savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcija yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosios šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Pagal šių Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 22 d.) 20 punktą, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių Taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.

Pagal Taisyklių 20 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, besąlygiškai už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu laikomas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) išduotame leidime laidoti O. S. Nr. LL-19, trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. paskirtas atsakingu už kapavietės priežiūrą, kaip laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusia 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos G. G. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. balandžio 9 d. išduotą leidimą laidoti O. S. Nr. LL-19, tačiau pareiškėja kvestionuoja šį leidimą, kartu ir R. S. paskyrimą atsakingu už kapavietės priežiūrą.

Taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu – tokio asmens įregistravimu laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą R. S. yra nurodytas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2021 m. balandžio 9 d. leidimas laidoti Nr. LL-19 išduotas pagal Taisyklių 13 ir 14 punktus (rašytinį leidimą laidoti išdavė tinkamas subjektas; leidimas laidoti išduotas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą). Pasisakydama dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad seniūnas A. K., neturėdamas pareiškėjos, kaip kapavietės prižiūrėtojos (valdytojos), rašytinio sutikimo, kapavietėje leido palaidoti pareiškėjai visiškai svetimą, jos santuokinį gyvenimą sugriovusį asmenį, teisėjų kolegija pažymi, kad aptartą situaciją reglamentuoja Taisyklių 22 punktas. Šiame punkte nurodyta, jog kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Ši situacija labiau detalizuota Aprašo 18 punkte. Jame nustatyta, jog kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Laidoti esamoje kapavietėje leidimas išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui arba esant jo rašytiniam sutikimui. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo rašytinio prašymo laidoti pats negali pateikti (dėl ligos, išvykęs, nežinoma jo buvimo ar gyvenamoji vieta) arba nėra nurodytas asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą, leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas pateikus giminystės ryšį su palaidotu asmeniu įrodančius dokumentus ir kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.

Nors skunde teigiama, kad pareiškėja savo dukrą J. G. palaidojo visiškai naujoje kapinių vietoje, su tokia aplinkybe teismas negali sutikti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse buvo palaidotas pareiškėjos mažasis broliukas J. G., (duomenys neskelbtini) – tėvas J. G., (duomenys neskelbtini) – motina E. G.. Tačiau teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės (J. G. kapo vieta buvo apie 4 metrų atstumu nuo J. G. ir E. G. palaidojimo vietos; pastatytame paminkle buvo įrašyti pareiškėjos dukros J. G., tėvų bei mažojo broliuko vardai, gimimo bei mirties datos; kapavietė užėmė 7 kv. m plotą) leidžia padaryti neginčijamą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja palaidojo savo dukrą J. G. ne naujoje kapinių vietoje, bet šeimos kapavietėje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja G. G., pagal (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laidoti Nr. LL-41, (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse, prie (duomenys neskelbtini) gatvės, veikiančiose Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu, 2013 m. rugpjūčio 20 d. palaidojusi savo dukrą J. G., visą laiką kapavietę atsakingai prižiūrėjo ir ja rūpinosi (buvo atsakinga už kapavietės priežiūrą). Tačiau pareiškėjos siekis neleisti, kad O. S., pareiškėjos sesuo, būtų palaidota kapavietėje, kurioje palaidoti tėvai, neatitiktų nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad O. S. dalyvavo savo motinos E. G. laidotuvėse – tai rodo, kad O. S. ir E. G. ryšiai nebuvo nutrūkę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, prieš ketverius metus persikėlusi gyventi į Alytaus miestą, pareiškėja nepranešė kapinių prižiūrėtojui apie atsakingo asmens adreso, telefono numerio pasikeitimą ir tokie duomenys nebuvo įrašyti laidojimo ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, kaip to reikalauja Taisyklių 20 punktas. Tai reiškia, kad, atsižvelgus į teisinį reguliavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laidoti O. S. Nr. LL-19 bei R. S. paskyrimas atsakingu už kapavietės priežiūrą, kaip laidojančio asmens, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti, buvo pagrįsti ir teisėti, atitinkantys laidojimo papročius bei moralines nuostatas, rodomos pagarbos mirusiesiems principus.

Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) leidimas laidoti O. S. Nr. LL-19, buvo išduotas artimam giminaičiui, t. y. pareiškėjos sesers sūnui (jis tampa atsakingas už kapavietės priežiūrą), kuris susijęs giminystės ryšiais su šioje kapavietėje palaidotais asmenimis. Tokia faktinė situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka Taisyklių 22 punkto bei Aprašo 18 punkto nuostatas.

Negalima sutikti su pareiškėja, jog R. S. ji nepažinojo, nebendravo, R. S., palaidojęs savo motiną, kapavietės priežiūra visiškai nesirūpina. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. S. skambino pareiškėjai, kapavietėje pastatė paminklą, kuriame įrašė savo senelių, J. G., J. G. bei savo motinos gimimo bei mirties datas.

Atsižvelgiant į ankščiau nurodytus motyvus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius skundo reikalavimus – išbraukti R. S. iš kapinių žurnalo, kaip asmenį, atsakingą už kapavietės priežiūrą (valdymą), perkelti mirusios O. S. palaikus iš (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, esančių prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kapavietės, kurioje palaidota J. G., į bet kurią kitą pasirinktą kapavietę, atstatyti (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, esančių prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kapavietę, kurioje palaidota J. G., į anksčiau buvusią padėtį, pastatant anksčiau buvusį granitinį paminklą.

Pažymėtina, kad pareiškėja, nebūdama oficiali kapavietės prižiūrėtoja, turi teisę ir galimybę rūpintis šeimos kapaviete ir tokiu būdu rodyti pagarbą mirusiesiems. Svarbu pabrėžti ir tai, kad R. S. taip pat neįgyja teisės be teisinio pagrindo varžyti ar pažeisti pareiškėjos norą rūpintis tėvų kapais, kuriuose taip pat palaidota ir pareiškėjos dukra. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalimi, pažymėtina, kad mirusių asmenų artimieji asmenys (giminaičiai), įgyvendindami norą turėti ir prižiūrėti šeimos kapavietę, spręsdami kapavietės priežiūros klausimus, turėtų tai daryti bendru sutarimu. Be to, urnos perlaidojimas pažeistų protingumo, proporcingumo principus, moralines vertybes, prieštarautų geriems papročiams ir pažeistų pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas suteikia jos prižiūrėtojui teisę ne tik vienašališkai priimti sprendimus dėl palaidojimo, bet ir spręsti kitus su kapavietėje esančiais statiniais ar joje augančiais augalais susijusius klausimus. Taigi, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo gali savarankiškai nutarti ir, nepažeisdamas teisės aktų nustatytos tvarkos, įgyvendinti savo kaip teisėto kapavietės prižiūrėtojo funkcijas. Šiuo atveju, trečiojo suinteresuoto asmens R. S. sprendimas pakeisti kapavietės paminklinius statinius ir realus to įgyvendinimas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, kadangi tokią teisę jam, kaip kapavietės prižiūrėtojui, numato galiojantys teisės aktai. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, jog po atliktų statybos darbų kapavietė buvo sumažinta, pažeistas jos vientisumas ar kitaip kapavietei pakenkta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat pateikė reikalavimą panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2022 m. balandžio 4 d. administracinį aktą Nr. SD-34 (toliau – ir Ginčijamas aktas), kuriuo atsisakyta panaikinti 2021 m. balandžio 9 d. leidimą laidoti Nr. LL-19, išbraukti R. S. iš kapinių žurnalo, kaip asmenį, atsakingą už kapavietės priežiūrą (valdymą), perkelti mirusios O. S. palaikus iš (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, esančių prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kapavietės, kurioje palaidota J. G., į bet kurią kitą pasirinktą kapavietę, atstatyti (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, esančių prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kapavietę, kurioje palaidota J. G., į anksčiau buvusią padėtį, pastatant anksčiau buvusį granitinį paminklą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginčijamas aktas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Iš jo turinio aišku, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjai, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, nurodyta apskundimo tvarka, pareiškėja teismui pateiktame skunde šių aplinkybių neginčijo. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad panaikinti Ginčijamą aktą remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kylą konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) jis neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti – neteisėtų veiksmų faktas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturi tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. kovo 8 d. pateikė prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtą 347,73 Eur išlaidų sumą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos G. G. naudai, todėl valstybei nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.