- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-116/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- O. S.
- Advokatai
- Arvydas Montrimas
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Telktis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-661/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Telktis“ ieškinį atsakovui R. J., tretysis asmuo O. S., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojanti UAB „Telktis“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. B., kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-2), prašydamas pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą UAB „Telktis“ su R. J. pagal 2008-06-09 PVM sąskaitą faktūrą GAE Nr. 5999135, priteisti iš atsakovo R. J. 55 698,74 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tarp UAB „Telktis“ ir R. J. buvo sudaryta 2004-05-25 darbų rangos sutartis Nr. 08/0405, pagal kurią nustatytas sutarties objektas – namų, esančių Vilniuje, Gvazdikų g. 47, 48, įvairūs statybos darbai. BUAB „Telktis“ pagal šią sutartį atliko atsakovui statybos darbų už 169 198,74 Lt (pagal atliktų darbų aktą už 2008 m. 06 mėnesį) ir išrašė 2008-06-09 PVM sąskaitą faktūrą GAE Nr. 5999134, kurios 113 500 Lt dalį apmokėjo avansu ir liko skolingas 55 698,74 Lt. Ieškovo teigimu, tą pačią dieną (2008-06-09) buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra GAE Nr. 5999135, pagal kurią šalys pripažino ieškovo atsakovui mokėtinus 55 698,74 Lt delspinigius, ir pasirašė priedą prie sutarties Nr. 08/0405, kuriuo pripažino, kad šalys įvykdė visus įsipareigojimus ir neturi viena kitai jokių teisinių ir finansinių pretenzijų; be to, ieškovas taip pat atliko atsakovui statybos darbų defektų šalinimo darbų už 60 775,42 Lt. Ieškovo nuomone, delspinigių 55 698,74 Lt dydis yra neprotingas ir akivaizdžiai per didelis, o 2008-06-09 sandoris, sudarytas su R. J., pagal 2008-06-09 PVM sąskaitą - faktūrą GAE Nr. 5999135 dėl 55 698,74 Lt sumos yra priešingas įmonės veiklos tikslams ir Actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu pripažintinas negaliojančiu; minėtas sandoris yra neatlygintinis, nes UAB „Telktis“, pripažindama 55 698,74 Lt delspinigius, negavo iš R. J. tokios sumos piniginio ekvivalento.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu netenkino ieškinio. Teismas nurodė, kad 2004-05-25 tarp ieškovo UAB „Telktis“ ir atsakovo R. J. buvo sudaryta darbų rangos sutartis Nr. 08/0405 (t. 1, b. l. 4-6), pagal kurią ieškovas atliko atsakovui pastatų, esančių Vilniuje, Gvazdikų g. 47, 48, įvairius statybos darbus, o pagal sutarties priedą Nr. 1, šie darbai turėjo būti užbaigti iki 2005 m. birželio 1 d. Teismo teigimu, ieškovas, vykdydamas minėtą sutartį, atliko atsakovui statybos darbų už 169 199,29 Lt, o 2008-06-09 išrašė PVM sąskaitą faktūrą GAE Nr. 5999134 (t. 1, b. l. 21); be to, tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą - faktūrą GAE Nr. 5999135 (t. 1, b. l. 20), pagal kurią šalys pripažino 55 698,74 Lt sumos delspinigius, taip pat pasirašė 2008-06-09 priedą prie sutarties Nr. 08/0405, kuriuo pripažino, kad visus įsipareigojimus įvykdė ir neturi viena kitai jokių teisinių ir finansinių pretenzijų.
Teismas nurodė, kad, Vilniaus apygardos teismui 2008-09-22 nutartimi iškėlus UAB „Telktis“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 3), ieškovo bankroto administratorius ieškiniu iš esmės ginčija susitarimą dėl 55 698,74 Lt delspinigių CK 6.66 straipsnio pagrindu, teigdamas, jog šis sandoris pažeidė kreditorių teises, sumažindamas ieškovo turto vertę, be to, 55 698,74 Lt delspinigių dydis buvo neprotingai didelis.
Apygardos teismo teigimu, CK 6.66 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui (šiuo atveju – bankrutuojančios įmonės administratoriui, ginančiam kitų kreditorių teises) ginčyti skolininko (UAB „Telktis“) sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti neteisėtu tarp šalių sudarytą susitarimą dėl 55 698,74 Lt delspinigių ir R. J. skolos ta pačia suma sumažinimo, kad tarp šalių buvo sudaryta 2005-05-25 darbų rangos sutartis, o 2005 m. balandžio 20 d. - rangos sutarties priedas Nr. 1, kurio 2 punkte šalys nustatė, kad ieškovas (Rangovas), laiku neatlikęs Rangos darbų sutartyje Nr. 08/0405 sulygtų darbų, moka atsakovui (Užsakovui) 2000 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (t. 1, b. l. 17). Teismo nuomone, skaičiuojant delspinigius pagal šį susitarimą už įstatymo nustatytą maksimalų laikotarpį (180 dienų), delspinigiai sudarytų 360 000 Lt, bet faktiškai suderėti šalių delspinigiai sudaro tik apie 309 Lt už kiekvieną uždelstą dieną, ir tai sudaro 0,18 % sutarties vertės, o tokia delspinigių suma negali būti laikoma neprotingai didele. Be to, dėl ieškovo UAB „Telktis“ laiku neatliktų darbų atsakovas turėjo papildomų nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų – 10 478,97 Lt, negalėjo pradėti kitų apdailos darbų, kurių kaina žymiai padidėjo (t. 1, b. l. 59-79). Teismo teigimu, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), todėl, šalimis susitarus dėl netesybų, kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
Teismo nuoroda, vertindamas atsakovo įsiskolinimą UAB „Telktis“ už atliktus darbus, teismas įvertina ir atsakovo pateiktus UAB „Telktis“ buvusio direktoriaus O. S. pasirašytus pakvitavimus už 172 175 Lt sumą, tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovas atsakovui atliko statybos darbų už 169 198,74 Lt ir išrašė 2008-06-09 PVM sąskaitą faktūrą GAE Nr. 5999134, pagal kurią atsakovas mokėjo avansais 113 500 Lt (t. 1, b. l. 28-34). Teismo teigimu, įmonė, kaip juridinis asmuo, dalyvauja ūkinėje komercinėje veikloje tik per savo valdymo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o įmonės vadovas (direktorius) yra vienasmenis valdymo organas; kai įmonės vadovą sieja išoriniai santykiai su trečiaisiais asmenimis, jis veikia įmonės vardu, t. y. veikia kaip pati įmonė; todėl atsakovas yra visiškai atsiskaitęs pagal 2008-06-09 PVM sąskaitą faktūrą GAE Nr. 5999134, nes sumokėjo pinigus UAB „Telktis“ direktoriui, kaip įmonės atstovui.
Teismas taip pat nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis yra atlygintinis sandoris; pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Teismo nuomone, šalys 2005 m. balandžio 20 d. susitarė dėl 2000 Lt delspinigių skaičiavimo, o bankroto byla UAB „Telktis“ buvo iškelta 2008 m. rugsėjo 22 d., ir nėra duomenų apie tai, kad atsakovas žinotų, jog sandoris dėl 55 698,74 Lt delspinigių sukels ar sustiprins skolininko nemokumą, todėl atsakovo veiksmai negali būti vertintini kaip nesąžiningi.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 240-243) ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos apeliacinio skundo motyvus:
1. Tarp šalių buvo sudarytas įskaitymo sandoris, kuriuo UAB „Telkis“ panaikino savo teisę reikalauti iš atsakovo 55 698,74 Lt skolos už atliktus darbus pagal 2004-05-25 darbų rangos sutartį (2008-06-09 PVM sąskaita faktūra GAE Nr. 5999134), pripažinusi tokios sumos delspinigius, nurodytus 2008-06-09 PVM sąskaitoje faktūroje GAE Nr. 5999135. Atsakovo pasirašyti kasos pajamų orderiai patvirtina, kad jis sumokėjo tik dalį atliktų darbų kainos – 113 500 Lt, todėl, pripažinus nurodytą įskaitymo sandorį negaliojančiu, BUAB „Telkis“ turėtų teisę reikalauti 55 698,74 Lt skolos sumokėjimo.
2. Atsakovas laikytinas nesąžiningu, nes tik po keturių metų nuo 2004-05-25 rangos darbų sutarties sudarymo buvo pasirašytas 2008-06-09 darbų atlikimo aktas, PVM sąskaitos faktūros ir atliktas ginčijamas įskaitymo sandoris, o bankroto byla ieškovui iškelta 2008-09-22 nutartimi. Atsakovas, atlikdamas 55 698,74 Lt skolos įskaitymą, turėjo žinoti, kad šis sandoris atitinkama suma sumažins ieškovo turtą ir pažeis jo kreditorių interesus.
3. Neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs pagal 2004-05-25 rangos darbų sutartį ir 2008-06-09 PVM sąskaitą faktūrą GAE Nr. 5999134. Byloje pateikti 113 500 Lt sumos kasos pajamų orderiai, pasirašyti atsakovo, ir 172 175 Lt sumos pakvitavimai, pasirašyti O. S., nurodant jo asmens kodą, įrodo, kad šalys elgėsi nesąžiningai, ir atsakovas turėjo žinoti, jog 172 175 Lt mokėjo ne ieškovui UAB „Telkis“, o O. S., kaip fiziniam asmeniui. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas pagal kasos pajamų orderį, o priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas (Vyriausybės 2000-02-17 nutarimas Nr. 179 „Kasos darbo organizavimas ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“, 3 p.). Byloje esantys kasos pajamų orderiai patvirtina, kad atsakovas sumokėjo UAB „Telkis“ tik 113 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 1-6) atsakovas R. J. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovas savo reikalavimą grindžia iš esmės ta aplinkybe, kad dėl įskaitymo prarado galimybę reikalauti iš atsakovo 55 698,74 Lt skolos sumokėjimo, tačiau byloje pateikti 172 175 Lt pakvitavimai, pasirašyti trečiojo asmens, įrodo, jog atsakovas iš viso nėra skolingas ieškovui. Tretysis asmuo O. S. buvo įmonės direktorius ir veikė įmonės vardu, atsakovas neturėjo kitų susitarimų, kurių pagrindu galėjo būti mokami pinigai. Liudytojai taip pat pavirtino, kad O. S. buvo UAB „Telkis“ kasininku, todėl jis buvo atsakingas už pagal pakvitavimus iš atsakovo gautų pinigų įnešimą į kasą. Taigi R. J. yra netinkamas atsakovas byloje, o reikalavimas turėtų būti reiškiamas UAB „Telkis“ direktoriui O. S..
2. Byloje pateiktas 2005-12-23 Tarpusavio suderinimo aktas patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl delspinigių ir jų dydžio, o vėlesnių susitarimų dėl netesybų tarp šalių nebuvo. Šis aktas taip pat patvirtina, kad UAB „Telkis“ direktorius O. S. 2005-11-03 gavo 163 000 Lt sumą, tačiau ieškovas savo skunde šių aplinkybių nenurodo ir dėl jų nepasisako.
3. Ieškovo pateikta minusinė PVM sąskaita faktūra yra išrašyta vienašališkai ieškovo, atstovaujamo trečiojo asmens, kurios tikslas apgaulingas buhalterijos tvarkymas, nes delspinigiai neapmokestinami PVM – tai nėra PVM objektas (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnis).
4. Atsakovo R. J. sąžiningumas byloje nėra nuginčytas. Byloje pateikti pakvitavimai, 2005-12-23 Tarpusavio suderinimo aktas įrodo, kad atsakovas sumokėjo pinigus trečiajam asmeniui UAB „Telkis“ direktoriui O. S., kuris buvo ir įmonės kasininkas. Taigi atsakovas su UAB „Telkis“ buvo visiškai atsiskaitęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis žinojo apie savo pareigos mokėti nurodytą 55 698,74 Lt skolą panaikinimą įskaitymu.
5. Neturi pagrindo ieškovo argumentai, kad pagrindiniai šalių susitarimai buvo padaryti prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Byloje pateikti pakvitavimai ir 2005-12-23 Tarpusavio suderinimo aktas patvirtina, kad su ieškovo įmone buvo atsiskaityta ir kad buvo vėluojama atlikti darbus.
6. Rangos sutartis buvo sudaryta su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu, t. y. vartotoju, todėl jis nėra atsakingas už tinkamą pinigų gavimo įforminimą įmonės vidaus apskaitoje ir ieškovo įmonės tinkamą piniginių srautų forminimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė aukščiau nurodytų proceso įstatymo nuostatų ir kitų civilinio proceso taisyklių, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, bei turėjo pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovui, dėl teismo sprendime nurodytų motyvų (CPK 178 str., 185 str., 329 str., 330 str.).
CK 6.66 straipsnis nustato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose, susijusios su CK 6.66 straipsnio taikymu, yra išaiškinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010). Beje, pasisakydamas dėl actio Pauliana taikymo bankroto bylose, kasacinis teismas išaiškino, kad privalu spręsti, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, be to, actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės, nors skolininko mokumas nesumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005, 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).
Apygardos teismas, spręsdamas dėl bankrutuojančios įmonės ieškinio reikalavimo, susijusio su sandorio pripažinimu negaliojančiu, pagrįstumo, tinkamai įvertino paminėtas Pauliano ieškinio instituto taikymo sąlygas.
Byloje nustatyta, kad tarp bylos šalių ieškovo - juridinio asmens UAB „Telktis“ ir atsakovo – fizinio asmens R. J. iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo buvo susiklostę statybų rangos sutartiniai teisiniai santykiai. CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta statybos rangos sutarties samprata, 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta 2005-05-25 rangos darbų sutartis Nr. 08/0405, kuri yra atlygintinis sandoris, o 2005 m. balandžio 20 d. - rangos sutarties priedas Nr. 1, kuriame šalys nustatė, kad sutartimi nustatyti darbai turėjo būti užbaigti iki 2005 m. birželio 1 d., kad Rangovas (ieškovas), laiku neatlikęs rangos sutartyje sulygtų darbų, moka Užsakovui (atsakovui) 2000 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (t. 1, b. l. 17), o ieškovo UAB „Telktis“ bankroto byla iškelta 2008 m. rugsėjo 22 d. (t. 1, b. l. 3); kad ieškovas laiku neįvykdė sutarties, o faktiškai šalių suderėti delspinigiai sudaro apie 309 Lt už kiekvieną uždelstą dieną (0,18 % sutarties vertės), ir tokia delspinigių suma negali būti laikoma neprotingai didele (CK 6.71 str., 1.5. str.). Juo labiau kad dėl ieškovo laiku neatliktų darbų atsakovas turėjo papildomų nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų (10 478,97 Lt), negalėjo pradėti kitų apdailos darbų, kurių kaina dėl to žymiai padidėjo (t. 1, b. l. 59-79; CK 6.261 str.). Be to, nagrinėjamu atveju yra pagrindo teigti, jog nurodyto rangos sutarties priedo dėl delspinigių (kuris yra rangos sutarties dalis) pasirašymo metu nebuvo duomenų apie ieškovo nemokumą, ir byloje nenustatyta, kad atsakovas žinojo (ar turėjo žinoti), jog sandoris dėl delspinigių (55 698,74 Lt) sukels ar sustiprins skolininko nemokumą, ar kitaip pažeis kitų ieškovo kreditorių teises, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti nesąžiningais (CK 6.66 str. 2 d., 1.5 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Be to, Rangos sutartis buvo sudaryta su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu, kuris nėra atsakingas už tinkamą įforminimą ieškovo UAB „Telktis“ (juridinio asmens) piniginių srautų ar pinigų gavimo ieškovo įmonės apskaitoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose yra išaiškinta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės – vadovas dalyvauja dvejopo pobūdžio teisiniuose santykiuose; kai įmonės vadovą sieja išoriniai santykiai su trečiaisiais asmenimis, jis veikia įmonės vardu, t. y. veikia kaip pati įmonė; tuo tarpu vidiniai santykiai su pačia įmone vadovą sieja kaip fizinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2008; CK 2.81 str.).
Apygardos teismas, įvertindamas atsakovo (užsakovo) prievolę atsiskaityti su rangovu (ieškovu), už rangos darbus, atliktus pagal rangos sutartį, teisingai nurodė, jog atsakovas galutinai atsiskaitė su ieškovu (2008-06-09 PVM sąskaita faktūra GAE Nr. 5999134), pinigus perduodamas UAB „Telktis“ tuometiniam direktoriui O. S., kaip įmonės atstovui (CK 2.81 str. 1 d.). Nurodytą išvadą teismas grindė ir trečiojo asmens O. S. pasirašytais bei nenuginčytais pakvitavimais (b. t. 1, l. 56-58, b. t. 2, l. 33-34; kurių suma iš viso 172 175 Lt), trečiojo asmens paaiškinimu teisme, kad jis yra gavęs šią pinigų sumą iš atsakovo, be to, atsakovo nuoroda, kad, mokėdamas pinigus už atliktus rangos darbus O. S., jis suprato, jog pinigus perduoda įgaliotam įmonės (rangovo) atstovui. Nurodytos teismo išvados ir motyvų nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų dokumentų duomenys bei apelianto ir trečiojo asmens paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme; juolab kad byloje nėra įrodymų apie kitus (išskyrus ginčo) atsakovo ir trečiojo asmens (kaip fizinio asmens) santykius ar įsipareigojimus, dėl kurių atsakovo ir teismo nurodytas pinigų sumas (pagal teismo įvertintus pakvitavimus) atsakovas būtų mokėjęs trečiajam asmeniui - UAB „Telktis“ direktoriui (CPK 314 str., 178 str., 185 str.). Beje, minėta, kad atsakovas nėra atsakingas už pinigų, jo sumokėtų ieškovo UAB „Telktis“ direktoriui, tinkamą įforminimą ieškovo vidaus apskaitoje.
Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, turėjo pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimų, pareikštų ieškinyje nurodytais pagrindais atsakovui, o teismo sprendimo išvados ir motyvai atitinka ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šios kategorijos bylose.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą.