- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-315-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- I. S.
Procesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5, 128.11; 113.8; 113.9;
NUTARTIS
2008 m. vasario 21 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18234-717/2007, kuria antstolio R. V. patvarkymas dėl išieškojimo iš pareiškėjos I. S. atlyginimo pripažintas neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 17 d. nutartimi tenkino pareiškėjos I. S. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, pripažino 2007 m. spalio 9 d. antstolio patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0147/07/02341, 0147/07/02394 dėl išieškojimo nukreipimo į I. S. atlyginimą ar jam prilygintų išmokų neteisėtu bei priteisė iš antstolio valstybei 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos I. S. sutuoktinis K. S. VPK VP EPT 2007-04-28 ir 2007-05-04 nutarimais nubaustas 4 000 Lt baudomis (b.l. 5). Antstolis R. V. vykdydamas VPK VP EPT nutarimus Nr. 911495 ir Nr. 913215 dėl skolos išieškojimo iš K. S., patikrino skolininko turtinę padėtį, nustatė, kad jis nedirba, turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi, todėl pagal CPK 634 str. 2 d., priėmė patvarkymą skolas išieškoti iš sutuoktinių bendro turto dalies ir šių patvarkymų nuorašus 2007-08-23 išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei (b.l. 15-16, 17). Pareiškėja pateikė savo darbovietės UAB „Laiko žaismas“ pažymą, iš kurios matyti, kad ji 2007 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais galėjo atostogauti, todėl antstolio jai 2007-08-24 išsiųstų patvarkymų dėl baudų išieškojimo ji negavo. Antstolio patvarkymai UAB „Laiko žaismas“ buvo gauti 2007-10-09, o pareiškėja apie jų gavimą informuota 2007-10-15 (b.l. 41). Pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų teismui pateikė 2007-10-22, todėl laikytina, kad ji nepraleido 30 dienų termino antstolio veiksmams apskųsti.
Teismas nurodė, kad CK 3.109 str. nustato, kokios prievolės yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šios nuostatos nenumato galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto asmeninių kito sutuoktinio baudų, todėl, jeigu sutuoktinių atlyginimus laikyti kaip bendrą sutuoktinių turtą, iš jų pagal CK 3.109 str. nuostatas nebūtų galima reikalauti atlyginti asmeninių vieno iš sutuoktinių prievolių. Baudų išieškojimo teisinė prigimtis yra ne iš sutuoktinių turtinių santykių, o iš administracinių teisinių santykių, todėl ji negali būti taip pat tapatinama su CK 3.112 str. numatyta atsakomybės forma, kai pagal vieno iš sutuoktinių prievoles galima išieškoti iš bendro sutuoktinių turto dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis R. V. nesutiko su teismo nutartimi, prašė teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės-pareiškėjos skundą atmesti. Apelianto manymu teismo nutartis yra nepagrįsta dėl šių motyvų:
1) teismas netinkamai taikė ir pažeidė CPK 666 str. 1 d., nes remiantis šia teisės norma, antstolis įgyvendindamas CPK 634 str. 2 d. turi pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį jungtinėje nuosavybėje;
2) teismas pažeidė CPK 4 str., nes taikydamas teisę, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-651/2006 esantį teisės taikymo išaiškinimą, kai išieškomos skolos susidariusios už nesumokėtas nuobaudas už padarytus administracinės teisės pažeidimus. Jei išieškoma asmeninė skolininko prievolė, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1, 2 d.), už šią prievolę skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalimi;
3) teismas pažeidė CPK 265 str. 1 d., nes klaidingai konstatavo, jog antstolis vykdė išieškojimą iš sutuoktinių bendro turto, nors antstolis nukreipė išieškojimą tik į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, neviršijant tos skolininko dalies, kuri preziumuojama pagal CK 3.117 str. 1 d.;
4) pažeidė CPK 265 str. 1 d., nes netaikė įstatymo, kuris turėjo būti taikomas šioje byloje, t.y., kad remiantis CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 2 d. ir 3.117 str. 1 d., preziumuojama, jog pusė pareiškėjos pajamų, gautų po santuokos sudarymo, iš jos darbinės veiklos yra jos sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, į kurią, sutinkamai su CPK 666 str. 1 d., antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Taisyklė, kad asmeninės prievolės negali būti tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto - jos išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, turi vieną išimtį: išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto nėra ribojamas (CPK 666 str. 1 d.), jeigu iš jo išieškoma sutuoktinio dalis, nustatyta pagal vedybų sutartį ar įstatymą (pvz. CK 3.117 str. 1 d.). Tačiau tokiu atveju, pagal analogiją su CK 3.112 str. 1 d., iš bendro sutuoktinių turto gali būti išieškoma tik kai kreditorių (šiuo atveju valstybės - CK 1.1 str. 2 d., 6.1 str.) reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai atsispindi ir CK 3.115 str. 1 d., kurioje numatyta sutuoktinių teisė į kompensaciją, kai iš bendro sutuoktinių turto yra sumokamos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja I. S. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, teismo nutarties nekeisti dėl šių motyvų:
1) antstolio vykdomas išieškojimas buvo nukreiptas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, iš kurios negalima išieškoti pagal vieno iš sutuoktinių asmenines prievoles. Sprendžiant iš pateiktų vykdomųjų dokumentų - administracinio teisės pažeidimo 2007-04-28 protokolo Nr.913215 ir 2007-05-04 protokolo Nr. 911495, matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, už kuriuos jis yra nubaustas po 4 000 Lt baudos už kiekvieną teisės pažeidimą. Pagal savo teisinę prigimtį tai yra sutuoktinio asmeninė prievolė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 2 d. pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, šiuo atveju pareiškėjos darbo užmokestis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iš kurios išieškoti pagal asmeninę vieno sutuoktinio prievolę galima būtų tik iš jo dalies bendrajame turte, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str 1 d. teisės analogija). Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktinis K. S. neturi asmeninio turto, tai išieškoti galima būtų tik iš jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, šiuo atveju iš ½ -osios pareiškėjos darbo užmokesčio. Pats antstolis šių teisės normų netaikė savo patvarkyme, tuo pažeisdamas materialinės teisės nuostatas.
2) teismo motyvas, kad CK 3.109 str. 1 d. ir CK 3.112 str. 1 d. kaip teisės analogija netaikytini, nes baudų išieškojimo teisinė prigimtis kyla ne iš sutuoktinių turtinių santykių, o iš administracinių teisinių santykių, yra pagrįstas, nenukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) formuojamos teisinės praktikos. LAT 2006-01-16 nutartyje c.b. 3K-3-35/2006 nurodė, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. LAT (nutartys c.b. Nr.3K-3-383/2005, Nr. 3K-3-484/2005) pripažino, kad antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko asmeninio turto. Kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, kas nulemia išieškojimo nukreipimą į atitinkamą teisinio režimo turtą.
3) CPK 666 str. 1 d. norma taikoma vykdymo procese antstoliui, kuris įgyvendindamas CPK 634 str. 2 d. antstoliui nustatytus procesinius veiksmus privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šiuo atveju atlikdamas procesinius administracinių baudų ieškojimo veiksmus pats antstolis netaikė materialinių teisės normų priimdamas patvarkymą ir dėl to teismas teisingai ir pagrįstai pripažino antstolio patvarkymą dėl išieškojimo nukreipimo į visą pareiškėjos atlyginimą ar jam prilygintų išmokų neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėdamas bylas ypatingosios teisenos tvarka, taip pat ir skundus dėl antstolio veiksmų, teismas privalo būti aktyvus, t. y. imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tai gali būti paaiškinama būtinumu ginti viešąjį interesą. Nagrinėjama byla, kaip byla dėl antstolio veiksmų, yra nedispozityvi. Toks reikalavimas teismui yra iš esmės imperatyvus, nes skundą dėl antstolio veiksmų padavusiam asmeniui teismas turi užtikrinti, kad jo prašymas bus išspręstas išsiaiškinus visas bylos aplinkybes ir bus tinkamai apsaugotos jo teisės. Taip yra dėl to, kad tik teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Apylinkės teismas nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas. Bylos medžiaga patvirtina, kad, pareiškėja prašė pripažinti 2007 m. spalio 9 d. antstolio patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0147/07/02341, 0147/07/02394 dėl išieškojimo nukreipimo į I. S. atlyginimą ar jam prilygintų išmokų neteisėtu. Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų visi duomenys apie vykdymą paprastai yra vykdomojoje byloje. Ji nagrinėjimo metu turi būti teismo išreikalaujama ir išnagrinėjama, o joje esantys faktiniai duomenys analizuojami ir vertinami. Aplinkybės, ar buvo pažeistos skolininko teisės patikrinamos analizuojant duomenų visumą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamų dokumentų neišreikalavo ir jų neįvertino, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str.1d.2p.), tuo pažeidė CPK 183 str.3d., dėl to skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
CPK 633 str. 1d. pasakyta, kad išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimi, tačiau skolininkas K. S. nagrinėjamojoje byloje neįtrauktas dalyvaujančiu asmeniu, nors nagrinėjama byla susijusi su skolininko teisėmis ir pareigomis (CPK 443 str.3d., 667 str., CK 3.115 str. 1d.). Tai sudaro pagrindą teismo nutartį panaikinti (CPK 329 str.1d.,2d.2p.), atskirąjį skundą patenkinti iš dalies ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK337 str.1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.