- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- I-5175-168/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03189-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- G. Š.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, susipažinusi su pareiškėjo G. Š. skundu dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012-12-12 gautas G. Š. skundas, kuriame jis teismo prašo:
1) pripažinti, kad nevykdydamos Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimų jungtinių partijų sąrašų registravimui, Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija, Lietuvos Liaudies Partija bei Rusų Aljansas šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą;
2) įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įvykdyti pareiškėjo 2012-12-19 prašymą ir panaikinti pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus arba kitu būdu pasiekti, kad būtų įvykdytas Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies reikalavimas pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktiems Seimo nariams;
3) nurodyti prokuratūrai ištirti, ar Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijai, Lietuvos Liaudies Partijai bei Rusų Aljansui nuslepiant akivaizdų koalicijos sudarymo faktą registruojantis 2012 m. Seimo rinkimuose, nebuvo pažeisti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, kai skundas nenagrinėtinas teismų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Įvertinus anksčiau išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).
Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012-11-21 raštu Nr. 2-1321(2S.11) „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo nebuvo tenkintas pareiškėjo 2012-11-19 prašymas. Pareiškėjas 2012-11-19 prašyme prašė nutraukti pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus ir kreiptis į prokuratūrą su prašymu ištirti, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, Lietuvos liaudies partijai bei Rusų aljansui nulepiant akivaizdų koalicijos faktą 2012 m. Seimo rinkimuose nebuvo pažeisti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012-11-21 rašte pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Šiame rašte buvo paaiškinta, kad politinė partija Rusų aljansas ir Lietuvos liaudies partija nesiregistravo dalyvauti Seimo rinkimuose kaip savarankiški subjektai ir jie rinkimuose nedalyvavo. Paaiškinta dėl Lietuvos lenkų rinkimo akcijos kandidatų sąrašo ir dalyvavimo Seimo rinkimuose, kokia tvarka sudaromas koalicijos sąrašas. Rašte nurodė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos keliamų kandidatų sąrašas, kuriame įrašyti kitų partijų ir nepartiniai kandidatai, atitiko Seimo rinkimų įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, todėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas nebuvo skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui iki rinkimų ir Konstituciniam Teismui po rinkimų.
Skundžiamu raštu Vyriausioji rinkimų komisija argumentuotai atsakė į pareiškėjo prašymą, jam suteikė informaciją. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Vyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai ir įgaliojimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai yra: 1) organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą (toliau – rinkimai) ir referendumus; 2) užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais; 3) garantuoti vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; 4) atlikti Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų mandatų komisijų funkcijas laikotarpiu tarp šių institucijų rinkimų; 5) įstatymų nustatyta tvarka ir formomis kontroliuoti politinių partijų ir politinių organizacijų (toliau – partijų), politinių kampanijų finansavimą; 6) koordinuoti Europos Sąjungos piliečių iniciatyvų įgyvendinimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijos: 3) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų, miestų, rajonų rinkimų, referendumo komisijų sprendimų, o prireikus – ir dėl apylinkių rinkimų, referendumo komisijų sprendimų, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus; 4) nustato ir skelbia rinkimų bei referendumo galutinius rezultatus; 5) pripažįsta rinkimus, referendumo rezultatus negaliojančiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų arba referendumo dokumentai ar padaryti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams; 10) rinkimų ir Referendumo įstatymų nustatyta tvarka organizuoja rinkėjų sąrašų sudarymą, nuolatinį jų tikslinimą ir tvarkymą, taip pat papildomą rinkėjų sąrašų patikslinimą iki balsavimo rinkimuose ar referendume pradžios, kad iš rinkėjų sąrašų būtų išbraukti mirę, įstatymų nustatyta tvarka netekę Lietuvos Respublikos pilietybės ar teismo pripažinti neveiksniais rinkėjai; 11) prižiūri, kaip vykdomi rinkimų ir Referendumo įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys Europos Sąjungos piliečių iniciatyvas. Taigi, Vyriausiajai rinkimų komisijai įstatymu suteikti įgaliojimai rinkimų organizavimo ir vykdymo klausimais. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ir neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai. Pagal Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalį su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos Respublikos Seimas, taip pat Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai arba Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas tiria ir vertina Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas. Taigi, atitinkamai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl kandidatų sąrašų sudarymo, pažeidžiant Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, galėjo būti skųstas Vyriausiajam administraciniam teismui arba kreiptasi į Konstitucinį teismą. Kaip nurodė Vyriausioji rinkimų komisija tokio skundo nebuvo pateikta. Įvertinus rašte pateiktą informaciją matyti, kad atsakyme pateikta informacija pareiškėjui tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o skundas, kuriame yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtinas teismų.
Pareiškėjas skunde prašo pripažinti, kad Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija, Lietuvos Liaudies Partija bei Rusų Aljansas, nevykdydamos Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimų jungtinių partijų sąrašų registravimui, šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą. Teismas tokių pareiškėjo reikalavimų negali nagrinėti, nes teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis). Teismas negali konstatuoti pažeidimų, kylančių iš vykusių Seimo rinkimų, nes jam tokia kompetencija nesuteikta. Teismas tik nagrinėja administracinius ginčus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 ir 19 straipsniuose teismui suteiktą kompetenciją ir priima sprendimus, numatytus Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Pareiškėjas be to, prašo įpareigoti įvykdyti jo 2012-11-19 prašymą ir panaikinti pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus arba kitu būdu pasiekti, kad būtų įvykdytas Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies reikalavimas pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktiems Seimo nariams. Kaip minėta anksčiau, Vyriausioji rinkimų komisija pareiškėjui motyvuotai ir argumentai atsakė į jo prašymą, paaiškindama kaip buvo sudaryti sąrašai ir kad pažeidimų, sudarant sąrašus, nebuvo nustatyta. Teismas tokio pareiškėjo prašymo negali nagrinėti, nes teismui tokia kompetencija nesuteikta.
Pareiškėjas 3 reikalavime teismo prašo nurodyti prokuratūrai ištirti, ar Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijai, Lietuvos Liaudies Partijai bei Rusų Aljansui, nuslepiant akivaizdų koalicijos sudarymo faktą registruojantis 2012 m. Seimo rinkimuose, nebuvo pažeisti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai.
Pagal Konstitucijos 5 straipsnio nuostatas Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Prokuroras nėra pavaldus teismui ir teismas negali jo įpareigoti atlikti vienokius ar kitokius veiksmus iš jo vykdomos nepriklausomos ikiteisminio tyrimo veiklos. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas pagal paties pareiškėjo kreipimąsi galėtų būti atliktas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Pareiškėjas nepaaiškino teismui, kodėl pats nesikreipė į prokuratūrą su pareiškimu dėl rinkimų pažeidimo.
Kadangi pareiškėjo ginčas iš esmės kilęs iš Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012-11-21 rašto Nr. 2-1321(2S.11) „Dėl Jūsų prašymo“, kuris pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, o yra tik informacinio pobūdžio atsakymas į jo prašymą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pareiškėjui išaiškintina, jis savo teisę skųsti realizavo, pateikdamas prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 3 dalimi, 149 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo G. Š. skundą atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.