Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-984-990/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-28
Bylos Nr.
1-984-990/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
L. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-984-990/2022
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-01030-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei-Liobienei,kaltinamajam L. K. (L. K.),prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2022 m. sausio 8 d. apie 17.42 val. Antakalnio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 79 L. K. vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo išgėręs 200 gramų degtinės. Pritrūkęs degtinės jis mamos automobiliu „Opel Meriva“ nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės „Iki“. Iki parduotuvės jis galėjo eiti pėsčias, tačiau gerai nepagalvojęs nusprendė iki parduotuvės važiuoti automobiliu. Jis yra nuteistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, teismas jam uždraudė penkerius metus vairuoti transporto priemones. Jis taip pat yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau skirtų baudų jis nesumokėjo. Teisės vairuoti transporto priemones jis niekada neturėjo, nuo šiol jis tikrai nebevairuos. Jis ketina įsidarbinti kurjeriu (važinės dviračiu), o dirbdamas pradės mokėti baudas. Jis minėjo, kad minėtas automobilis „Opel Meriva“ yra jo mamos. Nors mama neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau mamos draugas vairuoja minėtą automobilį ir vežioja mamą. Mama gyvena (duomenys neskelbtini), o raktai buvo palikti pas jį namuose. Jis ir jo sutuoktinė registruojasi užimtumo tarnyboje, apie 900 eurų gauna už vaikus, taigi jie gyvena tik iš pašalpų. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu L. K., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. parodė, kad alkoholinius gėrimus jis geria maždaug kartą per du mėnesius. Nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. sausio 8 d. jis gėrė degtinę dėl to, kad pykosi su sutuoktine. Tomis dienomis jis vienas išgerdavo po pusę 200 ml talpos butelio degtinės. 2022 m. sausio 8 d. vakare jis kartu su broliu S. K. (S. K.) iš namų važiavo į parduotuvę „Iki“, esančią Antakalnio g. 73, Vilniuje. Jis vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jo mamai, o šalia sėdėjo jo brolis. Jam važiuojant pagrindiniu keliu iš automobilių stovėjimo aikštelės vietos automobiliu „BMW“ išvažiavo mergina, kuri jo nepraleido ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Išlipusi mergina nurodė, kad jis yra kaltas, ir reikalavo iš jo 300 eurų, tačiau jis nesutiko, nes, jo nuomone, įvykį sukėlė pati mergina, ir pasiūlė jai iškviesti policiją. Atvykę policijos pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą. Iki policijos pareigūnų atvykimo jo brolis pasišalino. Jis supranta pasielgęs labai netinkamai, labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi (b. l. 106-108).

5. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad 2022 m. sausio 8 d. apie 17.40 val. ji kartu su drauge M. U. važiavo šios vairuojamu automobiliu Švyturio gatve, Vilniuje, Antakalnio gatvės link. Sustojusios sankirtoje prie parduotuvės „Iki“ jos norėjo sukti į kairę – į Antakalnio gatvę. Tuo metu iš Antakalnio gatvės į Švyturio gatvę įvažinėjo automobilis „Opel“, kurio vairuotojas, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į M. U. vairuojamo automobilio galinio bamperio kairę pusę ir nesustojęs nuvažiavo į parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelę. Jos nuvažiavo minėtam automobiliui iš paskos į parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelę. Iš minėto automobilio išlipo du keleiviai, kurių vienas nuėjo į šalį, o kitas liko prie automobilio. Automobilio vairuotojas liko sėdėti automobilyje prie vairo, taigi prie minėto automobilio nuėjo M. U. ir su šio vairuotoju kažką kalbėjo. Maždaug po 3-4 minučių M. U. su minėto automobilio vairuotoju ir keleiviu atėjo prie savo automobilio. Minėto automobilio „Opel“ vairuotojas pradėjo siūlyti pinigus, kad nebūtų kviečiama policija, aiškino, kad jis yra blaivus, tačiau buvo akivaizdžiai matyti, kad minėto automobilio vairuotojas yra neblaivus, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Maždaug po 20-25 minučių prie jų atvyko policijos pareigūnai ir automobilio „Opel“ vairuotoją bei keleivį išsivežė. Ji matė, kad minėtą automobilį „Opel“ vairavo apie 30-40 metų amžiaus vyras, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs lyg ir raudonos spalvos sportiniu kostiumu, ant kažkurios kojos turėjo juodos spalvos įtvarą, buvo apsirengęs liemenę ir užsidėjęs kepurę su snapeliu (b. l. 63-65).

6. Ikiteisminio tyrimo metu M. U. parodė, kad 2022 m. sausio 8 d. apie 18 val. ji kartu su drauge M. M. važiavo savo tėčio R. U. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ji. Jos važiavo Švyturio gatve, Vilniuje, Antakalnio gatvės link. Norėdamos pasukti į kairę jos sustojo. Tuomet pagrindiniu keliu važiavęs automobilis „Opel“, sukdamas į dešinę, atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio kairę pusę, po ko įsuko į aikštelę. Pavažiavusi atgal ji išlipo iš vairuojamo automobilio ir pamatė, kad minėtame automobilyje „Opel“ sėdi trys vyrai (du priekyje, vienas gale). Ji aiškiai matė automobilį „Opel“ vairavusį vyrą, kuris buvo liekno kūno sudėjimo, tamsaus gymio (panašus į romą), vilkėjo treningus. Išslipęs iš automobilio minėtas vyras šlubavo. Gale sėdėjęs vyras buvo apie 60 metų amžiaus, žilų plaukų, stambaus kūno sudėjimo (šis vyras iš karto kažkur pasišalino). Kitas vyras, sėdėjęs priekinėje automobilio keleivio pusėje, buvo tamsių akių ir plaukų, su ūsais, vidutinio kūno sudėjimo. Pirmiausiai abu vyrai siūlė jai pinigų dėl eismo įvykio, sakydami galintys atlyginti žalą, tačiau ji matė, kad abu vyrai buvo neblaivūs, nes nuo automobilį vairavusio vyriškio buvo juntamas alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, taigi ji nesutiko dėl žalos atlyginimo ir iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai patikrino minėtų vyrų girtumą ir šiuos išsivežė (b. l. 58-60).

7. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. (L. K.) parodė, kad L. K. yra jos sūnus. Automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, šį automobilį ji įsigijo 2021 m. spalio 27 d. iš R. A. Šis automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), aikštelėje. Minėtu automobiliu niekas nevažinėja, tačiau jai atvykus į miestą jos pažįstamas šiuo automobiliu ją nuveža susitvarkyti reikalų. L. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonės; kiek jai yra žinoma, L. K. jos automobiliu nevažinėja. Apie 2022 m. sausio 8 d. įvykį jai niekas detaliai nepasakojo ir ji nežino, ar tądien jos sūnus vairavo jos automobilį; sūnus jai tiesiog nurodė, kad policijos pareigūnai nuvežė jos automobilį į saugojimo aikštelę (b. l. 67-69).

8. 2022 m. sausio 8 d. 18.11 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0152, L. K. iškvepiamame ore nustatyta 2,48 promilių alkoholio, o 2022 m. sausio 8 d. 18.27 val. – 2,23 promilių alkoholio (b. l. 13-14).

9. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0152, patikrintas 2021 m. rugpjūčio 31 d., patikra galioja iki 2022 m. kovo 3 d. (b. l. 152).

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas pažymi, kad L. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat M. M. ir M. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. sausio 8 d. apie 17.42 val. Antakalnio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 79 L. K. vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. Minėta, kad L. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, taigi L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

13. Spręsdamas dėl L. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. L. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad L. K., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. L. K. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. L. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. K. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (b. l. 140-146), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad L. K. yra recidyvistas, o tai yra L. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). L. K. nedirba (b. l. 120), daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, be kita ko, ir už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka (b. l. 123-139), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad L. K. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, L. K. jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Teismas taip pat įvertina tai, kad L. K. už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio, t. y. už veiką, analogišką nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, jam buvo skirta arešto bausmė, kuri jokios teigiamos įtakos nepadarė ir L. K. nusikalto vėl, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant L. K. griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant šiek tiek trumpesnį už BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį – šešis mėnesius.

14. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, L. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, L. K. skirtinos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – dviem mėnesiais, ir L. K. skirtina galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

15. Šią nusikalstamą veiką L. K. padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu jam skirtos trisdešimt devynių parų arešto bausmės, taigi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu L. K. skirtina keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu L. K. skirta ir neatlikta trisdešimt devynių parų arešto bausme: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu L. K. skirta trisdešimt devynių parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje įtvirtinta taisykle, keistina į vieno mėnesio ir devynių dienų laisvės atėmimo bausmę, kuri su šiuo nuosprendžiu L. K. skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme bendrintina jas visiškai sudedant ir L. K. skirtina galutinė subendrinta penkių mėnesių ir devynių dienų laisvės atėmimo bausmė.

16. L. K. nuo 2022 m. sausio 8 d. 18.11 val. iki 2022 m. sausio 9 d. 11.03 val., t. y. vieną parą buvo laikinai sulaikytas (b. l. 97-99, 109), taigi L. K. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

17. Minėta, kad L. K. transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

18. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

19. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors L. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga L. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

20. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs L. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija L. K. iškvepiamame ore (2,23 promilių) daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Teismas pakartoja, kad L. K. neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą: jis yra keturis kartus (paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimu) baustas administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (b. l. 164-174), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, analogišką nagrinėjamam šio baudžiamojo proceso metu, taigi L. K. yra ne kartą tiek baustas administracinėmis nuobaudomis, tiek teistas, tačiau vairuoja toliau, nepaisydamas to, kad tokios teisės jis neturi, taigi nustatytinas maksimalus L. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – penkeri metai, šį terminą skaičiuojant nuo jam skirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

21. Teismas taip pat pažymi, kad L. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio L. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. K. (b. l. 17, 153-154), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo pagrindų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš L. K. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su pridėtinės vertės mokesčiu yra 1 460 eurų (b. l. 16), taigi iš L. K. išieškotina (konfiskuotina) automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma – 1 460 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

22. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 110-111), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti L. K. (L. K.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir L. K. (L. K.) skirti galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu L. K. (L. K.) skirta ir neatlikta trisdešimt devynių parų arešto bausme, bausmes visiškai sudedant: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu L. K. (L. K.) skirtą trisdešimt devynių parų arešto bausmę pakeisti į vieno mėnesio ir devynių dienų laisvės atėmimo bausmę, prie kurios pridėti šiuo nuosprendžiu L. K. (L. K.) skirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir L. K. (L. K.) skirti galutinę subendrintą penkių mėnesių ir devynių dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti L. K. (L. K.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Skirti L. K. (L. K.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo L. K. (L. K.) skirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos, ir išieškoti (konfiskuoti) iš L. K. (L. K.) 1 460 eurų.

L. K. (L. K.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas