Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobus.lt“ atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. M. ir J. V.-M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobus.lt“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad per facebook paskelbė, kad ieško automobilio ir atsiliepė įmonė autobus.lt atstovas J. S., kuris yra ilgametis jų šeimos draugas, kuris ir sudaro ginčo automobilį. Ginčo sutartį suprato ir vertina kaip pirkimo-pardavimo sutartį, nes jie aiškiai p. J. nurodė, kad nori pirkti automobilį, o ne pavedimą kam nors duoti dėl automobilio nupirkimo. Nesutinka su atsakovės atstovo paaiškinimu, kad automobilis buvo surastas ir parduotas per aukcioną, nes jokio aukciono, jų žiniomis, nebuvo. Pripažįsta faktą, kad pačios sutarties teksto atidžiai neskaitė ir į jį nesigilino, nes pasitikėjo p. J., kuris yra dalyvavęs ir jų vestuvėse. Dėl to nesigilino, kodėl sutartyje nurodyta ne galutinė, o „planuojama kaina“. Automobilis ieškovams nebuvo perduotas. Jokie dokumentai perduoti taip pat nebuvo (sutarties 3.9. punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

7.1. 2022 m. vasario 22 d. ieškovas P. M. ir atsakovė, atstovaujama J. S., sudarė Automobilio pirkimo aukciono būdu tarpininkavimo sutartį Nr. 13056; sutarties 1 punkte nurodyta, kad sutartis objektas yra Vokietijoje parduodamas turtas – automobilis Audi Q5, (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2018 -12 (e/b t. 1, b. l. 4-5);

7.2. Į bylą taip pat pateiktas atsakovės, naudojančios logotipą „Vilnius Auto, prekyba automobiliais“ 2022 m. vasario 22 d. pasirašytas raštas Nr. P13052, kuriame skiltyje „Transporto priemonės pardavėjas“ nurodyta „UAB Autobus.lt“, automobilis – Audi Q5, variklio tūris 1968, galia 140 kW, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), rida 92000 km, pirmosios registracijos data 2018-12-15, techninės apžiūros galiojimo data – negalioja, spalva – balta, transporto priemonės kategorija – lengvasis keleivinis (M1), automatinė pavarų dėžė, kuro tipas – dyzelinas, kėbulo tipas – visureigis, durų skaičius 4/5 (e/b t. 1, b. l. 6);

7.3. Atsakovė 2022 m. vasario 22 d. išrašė pinigų priėmimo kvitą Serija/Numeris Nr. 2022-02-22/VA00474, kuriame nurodyta, kad už automobilį Audi Q5, VIN (duomenys neskelbtini), P. M. sumokėjo 38500 Eur, taip pat nurodyta, kad 38500 Eur yra galutinė automobilio kaina (e/b t. 1, b. l. 8);

7.4. Vokietijos įmonės Autoarena Salzgitter 2022 m. vasario 21 d. išduotame dokumente „Įpareigojantis transporto priemonės užsakymas“, adresuotame Vilnius Auto UAB „Autobus.lt“, J. S., nurodytas ginčo automobilis, taip pat nurodyta „<Gerbiamas pone S., sveikiname Jus apsisprendus įsigyti šią transporto priemonę...>“, pirkimo kaina su PVM – 36500 Eur (e/b t. 1, b. l. 41-46);

7.5. Iš į bylą pateiktos carVertical sistemos ataskaitos dėl ginčo automobilio matyti, kad dėl transporto priemonės vagysčių fakto automobilis Vokietijos nebuvo tikrintas (e/b t. 1, b. l. 50-51);

7.6. Abiejų šalių paaiškinimai, kad ginčo automobilis buvo pirktas ne aukcione, t. y. teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovui paaiškinus, kad automobilis buvo pirktas naudojantis mobiliąja programėle mobile.de (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186, 187 straipsniai);

7.7. Mažoji bendrija „Ratneta“, prekiaujanti padangomis, 2022 m. kovo 3 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RAT000021473 800 Eur sumai už prekes Bridgestone Blizzak DM-V3 255/45 R20 101T (e/b t. 1, b. l. 9).

Dėl ieškinio reikalavimų

8. Ieškovai nurodė, kad ginčija su atsakove sudarytą sandorį, nes ieškovai suprato, kad sudaro ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, o ne pavedimo sutartį, vėliau paaiškėjo, kad ginčo automobilio pardavimo ieškovams momentu atsakovė nebuvo automobilio savininkė, todėl negalėjo automobilio parduoti, be to, paaiškėjo, kad automobilis yra pavogtas. Nurodyti ieškovų paaiškinimai ir aplinkybės vertinami kaip ieškovų nurodytas ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisinį vertinimą atlieka teismas.

9. Teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad šalių paaiškinimai, kokį sandorį šalys tarėsi sudaryti ir kokį sudarė 2022 m. vasario 22 d. (ginčo automobilio pirkimo-pardavimo ar pavedimo sandorį dėl ginčo automobilio nupirkimo), išsiskyrė, todėl teismas šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus vertina vadovaudamasis CK 6.193-6.196 straipsniuose nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

10. Analizuojant į bylą pateiktos 2022 m. vasario 22 d. Automobilio pirkimo aukciono būdu tarpininkavimo sutarties turinį, nustatyta, kad sutarties objektas yra ginčo automobilis – Audi Q5, turto kaina nurodyta preliminari įvardijant ją „planuojama turto kaina, įskaičiuojant transportavimo ir tarpininkavimo mokesčius – 38500 Eur su PVM“ (sutarties 1, 2 punktai). Vertindamas sutarties 3 punkte nurodytas atsiskaitymo tvarkos sąlygas, įsipareigojimus ir turto pristatymo sąlygas, teismas atkreipia dėmesį į sutarties sąlygų konstrukciją ir jų turinį ir daro išvadą, kad sąlygos, nurodytos sutarties 3.4. punkte, kad pirkėjas aiškiai ir vienareikšmiškai supranta, kad pardavėjas yra prekybos įmonė / tarpininkas, įsigyjantis turtą su tikslu parduoti jį pirkėjui, prieštarauja sutarties 3.5. punkte nurodytoms, t. y. kad pirkėjui pareiškus pretenziją dėl turto kokybės trūkumų, pardavėjas už turto kokybę atsakovo prieš pirkėją tokia apimtimi, kokia bus patenkinta iš pirminio pardavėjo Vokietijoje, kur pardavėjas pirko turtą atstovaujant pirkėjo interesus, kurios esmei (sutarties 3.5. punkto sąlyga) prieštarauja sutarties 3.8. punkto sąlyga, kurioje nurodyta, kad pardavėjui pristačius turtą ir pirkėjui pilnai atsiskaičius už paslaugas, nedelsiant perleidžia nuosavybės teisę pirkėjui ir/ar pirkėjo pasirinktai finansavimo bendrovei (e/b t. 1, b. l. 4). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tame pačiame 3 sutarties punkte nurodytos sąlygos savo esme ir formuluote prieštarauja viena kitai – sutarties 3.4, 3.8 papunkčiuose kaip ir 3.5. papunktyje, nurodyta, kad atsakovė yra pardavėja, tačiau 3.4., 3.8. papunkčiuose nurodyta, kad atsakovė perka automobilį ir jį parduoda ieškovui ir nuosavybės teisę ieškovui perleidžia tik pastarajam visiškai atsiskaičius už automobilį, o sutarties 3.5. papunktyje nurodoma, kad ji perka automobilį atstovaudama pirkėją.

11. Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011, 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012).

12. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (sprendimo 7.2-7.4 punktai) bei šalių paaiškinimai posėdyje sąlygoja išvadą, kad atsakovės veiksmų vertinti CK 6.756 straipsnio, numatančio, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, pagrindu, t. y. kaip veikusios kaip ieškovo atstovas (CK 2.132 straipsnio 1 dalis), negalima, nes to nepatvirtinta pačios atsakovės po ginčo sutarties atlikti veiksmai – į bylą pateiktas Vokietijos įmonės raštas, adresuotas atsakovei ne kaip pirkėjo atstovei, o kaip pačiam pirkėjui (sprendimo 7.4 punktas), pačios atsakovės 2022 m. vasario 22 d. išduotas patvirtinimas, kad ji yra ginčo automobilio pardavėja. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės dėstomą poziciją, kad ji ginčo automobilio pirkimo-pardavimo santykiuose veikė kaip ieškovo atstovė, nėra, kas sąlygoja pagrįstą išvadą, kad ginčijama sutartis negali būti vertinama kaip pavedimo sutartis, nes pačios sutarties nuostatų formuluotėse nurodoma, kad atsakovė (pardavėja) perleidžia automobilio nuosavybės teisę pirkėjui (ieškovui) po to, kai šis atsiskaitys už turtą su pardavėja (CPK 12, 178, 179 straipsniai).

13. Ieškovai teisme nurodė, kad jų tikslas ir valia buvo sudaryti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašytą sutartį jie taip ir suprato, o atidžiai sutarties neskaitė, nes sutartį sudarė su šeimai pažįstamu asmeniu, kuriuo pasitikėjo, todėl į sutarties tekstą nesigilino. Abu ieškovai neigė aplinkybę, kad jie pavedė atsakovei surasti automobilį ir pargabenti jį į Lietuvą, nes aplinkybės, kad atsakovė derino su ieškovais automobilio modelį ir kitus parametrus, nepaneigia ieškovų valios nupirkti ginčo automobilį ir atitinkamai nesąlygoja išvados dėl pavedimo CK 2.132 straipsnio prasme. Ieškovai tvirtino, kad nesiekė sudaryti pavedimo sutarties, nes automobilis 2022 m. vasario 22 d. sudarant ginčo sutartį jau buvo surastas, o į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė pirkimo-pardavimo santykiuose veikė ieškovo vardu.

14. Teismo vertinimu, atsakovė, kaip savo srities profesionalė, pateikė ieškovams pačios parengtą ginčijamos sutarties tekstą, todėl vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, darytina išvada, kad sutarties sąlygos nebuvo aiškios ir konkrečios, be to, jos prieštarauja viena kitai, dėl ko ieškovai kaip vartotojai buvo suklaidinti.

15. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas teigė, kad ginčo sutartis vertintina kaip pavedimo sutartis ir laikytina, kad ji yra visiškai įvykdyta, nes automobilis nupirktas ir atgabentas į Lietuvą, tačiau sutarties sąlygų aiškinimas tokios pozicijos nepatvirtina, nes sutartyje yra aiškiai nurodoma, kad pardavėjas nuosavybės teisę perleis tik pirkėjui visiškai atsiskaičius (sutarties 3.8. punktas), kas sukėlė pagrįstus lūkesčius ieškovams, kad automobilio savininkas yra atsakovė, be to, atsakovės pozicijos nepatvirtina ir pačios atsakovės veiksmai – automobilį ji pirko ir į Lietuvą transportavo savo vardu. Aplinkybė, kad automobilį atgabenus į Lietuvą, ieškovė išdavė įgaliojimą atsakovei įregistruoti transporto priemonę ir deklaruoti nuosavybę nekeičia teismo išvados dėl sutarties esmės, nes šie veiksmai atskirai aptarti atsakovei išduotame įgaliojime (e/b t. 1, b. l. 10, CK 2.132 straipsnio 1 dalis).

16. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014).

17. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, kad atsakovės pasiūlytos sutarties sąlygos suklaidino ieškovą iš esmės, ir jos nebuvo tinkamai (aiškiai ir suprantamai) atskleistos ieškovui, dėl ko tokia sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes ieškovo suklydimas turi esminės reikšmės, kadangi teismas vertina, kad nustatyta, kad buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kadangi atsakovei atskleidus/paaiškinus sutarties sąlygas, ieškovas panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 1, 4 dalys). Aplinkybė, kad atsakovė galimai neturėjo tikslo suklaidinti ieškovą, ar turėjo suprasti ar įvertinti, kad kita šalis (ieškovas) suklydo, nekeičia teismo padarytos išvados dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

18. Be to, byloje nebuvo ginčo, kad ieškovai yra vartotojai, o atsakovės veikla susijusi su prekyba automobiliais (CPK 186, 187 straipsniai). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse.

19. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

20. Įstatyme nurodyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Ši taisyklė netaikoma kolektyvinio vartotojų interesų gynimo atvejais, kai siekiama parengtas standartines sutarčių sąlygas uždrausti toliau naudoti (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).

21. CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

22. Nustatytos aplinkybės ir nurodyti argumentai sąlygoja išvadą, kad ginčo sutarties sąlygos, nurodytos sutarties 3.4., 3.5, 3.8. punktuose, iš esmės yra neaiškios, dėl ko jos vertinamos kaip nesąžiningos ir negalioja nuo sutarties sudarymo. Tai sąlygoja išvadą, kad pripažinus nurodytas sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis, toliau vykdyti sutartį panaikinus nesąžiningas sąlygas yra negalima (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Tokiu atveju visa ginčo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

23. Sutartį pripažinus negaliojančia taikytina restitucija. Atsakovė privalo grąžinti ieškovams gautą 38500 Eur sumą ir atlyginti 800 Eur dydžio nuotolius, patirtus ieškovams įsijus naujas padangas, skirtas ginčo automobiliui, kurios buvo pakeistos (uždėtos), įvertinus, kad atsakovė neginčijo nei nuostolių fakto, nei jų dydžio, o ieškovai paaiškino, kad automobilį atgabenus į Lietuvą, nupirko naujas padangas automobiliui, t. y. tai vertinant kaip nuostolių faktą, atsakovės kaltus veiksmus patvirtina teismo padarytos išvados dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų ir atsakovės kaltę teismas konstatavo pripažindamas sandorį negaliojančiu (sprendimo 7.7. punktas, CK 1.80, 1.90, 6.228⁴ straipsniai, 6.245-6.249 straipsniai).

24. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

25. Reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, procesines palūkanas priteisiant nuo 2022 m. lapkričio 24 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį iš esmės tenkinus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės, t. y. 815 Eur žyminio mokesčio, 69 Eur už vertimo paslaugas, 5000 Eur advokato atstovavimo išlaidų byloje, kurios vertinamos kaip adekvačios, protingos ir pagrįstos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8 punktas, CPK 93, 98 straipsniai, e/b t. 1, b. l. 22, 39, 106, 153-154, 187). Viso ieškovui priteistina 5884 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Byloje patirta 13,28 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, teismo patirtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš atsakovės (LR CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia tarp ieškovo P. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobus.lt“ 2022 m. vasario 22 d. sudarytą Automobilio pirkimo aukciono būdu tarpininkavimo sutartį Nr. 13056 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovui P. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobus.lt“ 38 500 Eur sumą, priteisti 800 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobus.lt“, j. a. k. 304398871, 5884 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobus.lt“, j. a. k. 304398871, į valstybės biudžetą 13,28 Eur teismo pašto, įmokos kodas 5662, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.