Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvutės Kartanaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. raštą Nr. (1.51E) DV_S-9308 „Dėl valstybės tarnautojo stažo perskaičiavimo ir žalos atlyginimo“; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių perskaičiuoti R. K. valstybės tarnautojos priedus už priskaičiuotą paslaugų valstybės tarnautojo stažą ir kasmetinių atostogų papildomas dienas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nuo 2012 m. liepos 3 d. Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, tai yra nuo 2012 m. liepos 5 d.

Nurodė, kad Mažeikių skyrius 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. (2.2E)PV_PE-9, atsižvelgiant į pareiškėjos 2021 m. sausio 27 d. prašymą, patvirtino R. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir priedo dydį, kasmetinių papildomų atostogų dienų skaičių, įskaičiuodamas laikotarpį nuo 1993 m. vasario 12 d. iki 2002 m. liepos 1 d. į tarnybos Lietuvos valstybei stažą nuo pareiškėjos kreipimosi raštu dienos, tai yra nuo 2021 m. sausio 27 d. Pareiškėjai Mažeikių skyriaus sprendimas nepalankus, nes ji siekė tarnybos Lietuvos valstybei stažo ir priedo dydžio, kasmetinių papildomų atostogų dienų skaičiaus perskaičiavimo nuo 2012 m. liepos 3 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, tai yra nuo 2012 m. liepos 5 d. Mažeikių skyrius pateikė pareiškėjai 2021 m. balandžio 29 d. raštą Nr. (1.51E)DV_S-9308 „Dėl valstybės tarnautojo stažo perskaičiavimo ir žalos atlyginimo“, kuriuo, atsakydamas į pareiškėjos 2021 m. balandžio 14 d. prašymą dėl valstybės tarnautojo stažo perskaičiavimo ir žalos atlyginimo, atsisakė derinti interesus taikiai, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų duomenų ir „stažas trečią kartą perskaičiuotas nebus“.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (buvęs Mažeikių skyrius) atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdybos) Mažeikių skyriaus Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo komisija 2006 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. V-4968 (toliau – Komisijos sprendimas), kuriuo nusprendė neįskaityti R. K. darbo stažo laikotarpiu nuo 1993 m vasario 12 d. iki 2002 m liepos 1 d. į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nes „R. K. neturėjo vyresniojo pašalpų specialisto pareigybės aprašyme nustatyto aukštesniojo išsilavinimo, nors tuo metu galiojusi vyresniojo pašalpų specialisto pareiginė instrukcija patvirtina, jog VSDFV teritorinių skyrių vyresnieji pašalpų specialistai privalėjo turėti aukštesnįjį išsilavinimą“. Su Komisijos sprendimu R. K. buvo supažindinta 2006 m. spalio 6 d. Pareiškėja šio sprendimo neskundė. 2021 m. sausio 27 d. VSDFV Mažeikių skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė R. K. pateikė Mažeikių skyriaus direktoriaus pavaduotojai, laikinai einančiai direktoriaus pareigas, prašymą Nr. (2.6E)PV_PR1-29 „Dėl valstybės tarnautojo stažo perskaičiavimo“ (toliau - Prašymas), kuriuo pareiškėja prašė peržiūrėti 2006 m. spalio 3 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimą Nr. V-4968, perskaičiuoti tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei sumokėti darbo užmokesčio dalies nepriemoką už perskaičiuotą tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kompensacijos nepriemoką už nepanaudotas atostogas. 2021 m. vasario 1 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas pateikė įstaigos vadovui išvadą „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo įskaitymo/neįskaitymo R. K.“ Nr. (2.10E)PV_VD-3 (toliau - Išvada), kuria siūloma įstaigos vadovui, vadovaujantis protingumo kriterijumi, įskaityti R. K. stažą laikotarpiu nuo 1993 m. vasario 12 d. iki 2002 m. liepos 1 d. į stažą Lietuvos valstybei, nustatyti 24 procentų priedą prie pareiginės algos už stažą Lietuvos valstybei nuo prašymo pateikimo dienos, nustatyti, kad bendra atostogų norma nuo 2021 m. sausio 27 d. (prašymo pateikimo dienos) R. K. yra 34 darbo dienos ir, atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad R. K. neskundė Fondo valdybos Mažeikių skyriaus komisijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 4968, kuriuo buvo neįskaityti darbo laikotarpiai į R. K. stažą valstybės tarnyboje, nustatyti, kad visos su stažo nustatymu susijusios garantijos būtų pradėtos taikyti nuo 2021 m. sausio 27 d., tai yra nebūtų mokamos jokios kompensacijos už nesuteiktas ir neapmokėtas kasmetines atostogas bei priedas už stažą. 2021 m. vasario 2 d., Fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktorius, vadovaudamasis Prašymu ir Išvada priėmė įsakymą Nr. (2.2E)PV_PE-9 (toliau - Įsakymas), kuriuo patvirtino R. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą 2021 m. sausio 27 dienai - 24 metus ir 4 mėnesius bei nustatė 24 procentų priedo už valstybės tarnybos stažą dydį nuo 2021 m. sausio 27 d. 2021 m. kovo 29 d., praėjus beveik 2 mėnesiams nuo Įsakymo priėmimo, Fondo valdybos Mažeikių skyrius gavo pareiškėjos atstovės advokatės I. K. paklausimą dėl R. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimo. 2021 m. balandžio 8 d. atsakymu Nr. (2.20E)DV_S-7612 „Dėl R. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažo paskaičiavimo“, atsakovas pateikė prašomų dokumentų išrašus bei priminė, kad R. K. buvo pateikta Išvada DVS priemonėmis kartu su 2021 m. vasario 2 d. Įsakymu. Pažymėjo, kad Išvadoje nurodyti visi Pareiškėjos stažo laikotarpiai, teisiniai argumentai dėl stažo Lietuvos valstybei įskaitymo/neįskaitymo. Atsakymu taip pat pranešta, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius jokio teisminio ginčo su pareiškėja neturi, todėl teisminė mediacija nėra aktuali. 2021 m. balandžio 14 d. pareiškėja DVS priemonėmis pateikė Fondo valdybos Mažeikių skyriaus vadovui prašymą „Dėl valstybės tarnautojo stažo perskaičiavimo ir žalos atlyginimo“ Nr. (2.6E)PV_PR1-197, kuriuo nurodė, kad jai padaryta 7451,65 eurų turtinė žala, neišmokant pinigų už stažą laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2021 m. sausio 27 d. ir paprašė padarytą materialinę žalą ir/ar jos dalį sumokėti. Tuo pačiu prašymu pareiškėja uždavė klausimą dėl stažo valstybės tarnybai dydžio bei 1 metų, 4 mėnesių ir 27 dienų neįskaitymo. 2021 m. balandžio 29 d. buvo parengtas atsakymas Nr. (1.51 E)DV_S-9308 (toliau - Skundžiamas raštas) pareiškėjai. Atsakymu Fondo valdybos Mažeikių skyrius dar kartą pranešė, kad visi duomenys, argumentai bei teisiniai pagrindai, susiję su pareiškėjos stažo valstybės tarnybai skaičiavimu buvo pateikti kartu su Įsakymu ir nurodyti Išvadoje, pateikta stažo skaičiavimo lentelė bei nurodyti (pakartotinai) visi argumentai, dėl kurių prašomas materialinės žalos, kuri anot pareiškėjos sudaro 7451,65 eurus, yra negalimas ir nepagrįstas.

Nurodė, kad teisminis ginčas dėl Skundžiamo rašto yra negalimas. Skundžiamas raštas savo esme yra tik paaiškinamasis dokumentas, nes visa atsakovo pozicija dėl pareiškėjos stažo valstybės tarnybai bei su šiuo juridiniu faktu susijusiomis garantijomis yra išreikšta Įsakyme bei Išvadoje. Atsakovo vadovas išreiškė savo poziciją Įsakyme įtvirtindamas, kad bendra atostogų norma (34 darbo dienos) ir priedas už stažą (24 procentai) yra suteikiami nuo pareiškėjos prašymo perskaičiuoti stažą valstybės tarnyboje ir sumokėti kompensacijas dienos, tai yra nuo 2021 m. sausio 27 d. Būtent Įsakymas sukėlė pareiškėjai pageidaujamas ar nepageidaujamas teises, o ne Skundžiamas raštas, kuriuo atsakovas tik patvirtino savo nuomonę, pateiktą Įsakyme. Pareiškėja nuo 2006 m. spalio 3 d. Komisijos sprendimo dėl atitinkamo stažo neįskaitymo, tai yra daugiau bei 14 metų jokių prašymų ar skundų dėl gaunamo priedo už stažą ar suteikiamų kasmetinių atostogų dydžio, Fondo valdybos Mažeikių skyriui neteikė. Jei pareiškėja manė, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius neteisingai moka jai priedą už stažą, ji turėjo teisę kreiptis į darbdavį, tačiau to nedarė per ilgą laikotarpį. Atsakovo nuomone, pareiškėja praleido visus „protingus“ terminus, siekdama apginti savo turtines teises. Apibendrinant aukščiau išdėstytą informaciją, atsakovo nuomone, byla turėtų būti nutraukta, nes Skundžiamas raštas gali būti nagrinėjamas neatsiejant jo turinio ir esmės nuo Įsakymo, dėl kurio priimta teismo nutartis atsisakyti atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjos R. K. patikslintas skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. rašto Nr. (1.51E) DV_S-9308 „Dėl valstybės tarnautojo stažo perskaičiavimo ir žalos atlyginimo“, kuriuo buvo atsisakyta perskaičiuoti pareiškėjos stažą Lietuvos valstybei bei atlyginti materialinę žalą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. K. 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į Fondo valdybos Mažeikių skyrių su prašymu „Dėl valstybės tarnautojo stažo perskaičiavimo“, kuriuo prašė peržiūrėti 2006 m. spalio 3 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimą Nr. V-4968, perskaičiuoti tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei sumokėti darbo užmokesčio dalies nepriemoką už perskaičiuotą tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kompensacijos nepriemoką už nepanaudotas atostogas. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktorius 2021 m. vasario 2 d. priėmė įsakymą Nr. (2.2E)PV_PE-9, kuriuo patvirtino R. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą 2021 m. sausio 27 dienai - 24 metus ir 4 mėnesius bei nustatė 24 procentų priedo už valstybės tarnybos stažą dydį nuo 2021 m. sausio 27 d. 2021 m. kovo 29 d. į Fondo valdybos Mažeikių skyrių kreipėsi pareiškėjos atstovė advokatė I. K., pateikdama paklausimą dėl R. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimo, buvo prašoma paaiškinti kokiu būdu ir /ar metodu skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas R. K., kokiu teisiniu reglamentavimu remiasi Mažeikių skyrius, neskaičiuodamas tarnybos Lietuvos valstybei stažo R. K. nuo jos tarnybos pradžios, tai yra nuo1993 m. vasario 12 d., taip pat prašoma pateikti dokumentus, kuriais buvo nustatytas stažas pareiškėjai. Atsakydamas į pareiškėjos atstovės paklausimą atsakovas 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (2.20E)DV_S-7612 „Dėl R. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažo paskaičiavimo“ nurodė, kad R. K. buvo pateikta 2021 m. vasario 1 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus išvada „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo įskaitymo/neįskaitymo R. K.“ Nr. (2.10E)PV_VD-3, kuria remiantis buvo priimtas 2021 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. (2.2E)PV_PE-9 bei pateikė prašomų dokumentų išrašus. 2021 m. balandžio 14 d. pareiškėja pateikė Fondo valdybos Mažeikių skyriaus vadovui prašymą „Dėl valstybės tarnautojo stažo perskaičiavimo ir žalos atlyginimo“ Nr. (2.6E)PV_PR1-197, kuriuo nurodė, kad jai padaryta 7451,65 eurų turtinė žala, neišmokant pinigų už stažą laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2021 m. sausio 27 d. ir paprašė padarytą materialinę žalą ir/ar jos dalį, sumokėti. Tuo pačiu prašymu pareiškėja uždavė klausimą dėl stažo valstybės tarnybai dydžio bei 1 metų, 4 mėnesių ir 27 dienų neįskaitymo. Atsakovas šioje byloje skundžiamu 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (1.51 E)DV_S9308 nurodė pareiškėjai, kad jos stažas trečią kartą nebus perskaičiuotas, nes pareiškėja nepateikė jokių naujų duomenų. Taip pat nurodė, kad visi duomenys, argumentai bei teisiniai pagrindai, susiję su pareiškėjos stažo valstybės tarnybai skaičiavimu buvo jai pateikti kartu su Įsakymu ir nurodyti Išvadoje, rašte taip pat pateikė stažo skaičiavimo lentelę bei nurodė argumentus, dėl kurių atsakovo nuomone pareiškėjos prašymas sumokėti materialinę žalą yra nepagrįstas.

Teismas pirmiausia pažymi, kad byloje nagrinėjant ginčą tikrinamas skundžiamas administracinis aktas tik jame apibrėžta faktine ir teisine apimtimi.

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Teismas pabrėžia, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos nustatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Pareiškėja, kreipdamasi į atsakovą 2021 m. balandžio 14 d. prašymu nurodė, kad prašo peržiūrėti stažą valstybės tarnybai ir atlyginti materialinę žalą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos stažas Lietuvos valstybei, įvertinus pareiškėjos 2021 m. sausio 27 d. prašymą ir 2021 m. vasario 1 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto išvadą „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo įskaitymo/neįskaitymo R. K.“ Nr. (2.10E)PV_VD-3, patvirtintas Fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktorius 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. (2.2E)PV_PE-9. Pareiškėja, kreipdamasi dėl stažo perskaičiavimo, nenurodė jokio naujo pagrindo ar aplinkybių, kurių nebūtų nurodžiusi 2021 m. sausio 27 d. prašyme, kodėl jos stažas turėtų būti perskaičiuotas, taip pat argumentų, jog jis minėtu įsakymu apskaičiuotas neteisingai. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė dar kartą perskaičiuoti pareiškėjos stažą valstybei. Tuo pačiu nors pareiškėja ir nenurodė, koks laikotarpis (1 metų 4 mėnesių ir 27 dienų) jai nėra įskaitytas į stažą, atsakovas papildomai skundžiamame rašte pateikė susistemintą pareiškėjos stažo valstybės tarnyboje lentelę. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Fondo valdybos Mažeikių skyrius skundžiamu raštu atsisakė išmokėti pareiškėjos nurodomą materialinę žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, su prašymu atlyginti žalą, kurią pareiškėja kildina iš neišmokėto darbo užmokesčio dalies kaip nepriemoką už perskaičiuotą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, pareiškėja jau buvo kreipusis į atsakovą 2021 m. sausio 27 d. prašymu. Atsakovas šio prašymo 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. (2.2E) PV_PE9 netenkino, nusprendęs, jog priedas už perskaičiuotą stažą pareiškėjai mokamas nuo 2021 m. sausio 27 d. Minėta, kad šis įsakymas yra galiojantis.

Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. liepos 3 d. nutarimu, kuriuo remiasi šioje byloje pareiškėja, konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis tiek, kiek joje nustačius, kad laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 33 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2001 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., nenustatyta, kad toks laikotarpis į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas ir valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju R. K. darbo laikotarpis nebuvo įskaitytas į valstybės tarnautojo stažą Lietuvos valstybei ne dėl valstybės tarnybos pradžios laikotarpio, o dėl specialistės neatitikimo B lygio valstybės tarnautojai, neturėjus reikalautino išsilavinimo užimtoms pareigoms, atsakovas tinkamai įvertino, kad pareiškėjos prašymas dėl žalos atlyginimo nėra pagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas vertina, kad atsakovas pagrįstai, motyvuotai 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (1.51 E)DV_S-9308 atsisakė perskaičiuoti pareiškėjos stažą Lietuvos valstybei bei sumokėti jos prašomą materialinę žalą, sprendimas yra teisiškai pagrįstas ir motyvuotas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti skundžiamą raštą, nėra pagrindo tenkinti išvestinį patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą perskaičiuoti R. K. valstybės tarnautojos priedus už priskaičiuotą paslaugų valstybės tarnautojo stažą ir kasmetinių atostogų papildomas dienas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nuo 2012 m. liepos 5 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti atsakovo sprendimą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.