Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Penktas šansas“, ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą V. S. įmonei ir nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį V. S. turėjo perduoti bankroto administratorei MB „Penktas šansas“ visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus bei viso turimo turto sąrašą (b. l. 9-10). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 16 d. Įmonės vadovas V. S. per teismo nustatytą terminą ir jam pasibaigus neįvykdė pareigos perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus (b. l. 14-15). Iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos pavedimo sutarties matyti, jog bankrutuojanti V. S. įmonė ir ieškovė susitarė, jog atsakovas administravimo išlaidos sudarys 4000 Eur visai bankroto procedūrai (b. l. 18-20). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimis V. S. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (b.l. 21-22). Šia nutartimi ieškovei pavesta vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 31 straipsnyje, 32 straipsnio 2 dalyje numatytus. Atsakovui 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo siųstas prašymas sumokėti bankroto išlaidas, tačiau atsakovas to nepadarė (b. l. 23).

Įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų ir apmokėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą.

Atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir žinodamas, jog įmonė yra nemokumo būsenoje, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovas neperdavė įmonės turto bankroto administratoriui, todėl nėra galimybės patenkinti kreditorių reikalavimų bei padengti administravimo išlaidų. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, ir administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (neapmokėtų administravimo išlaidų) yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratorei jai priklausančio atlyginimo ir jos patirtų bankroto administravimo išlaidų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistina 4000 Eur ieškovės patirtų bankroto administravimo išlaidų (CK 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. sausio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 120 Eur, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 3,50 Eur (CPK 96 straipsnis).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nespręstinas, kadangi 2018-01-19 d. teisme gauti duomenys iš VĮ Registrų centro apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro bei jos nustojo galioti (CPK 150 straipsnio 3 dalis, CPK 147 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės MB „Penktas šansas“, įmonės kodas 304099424, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) žyminio mokesčio bei 3,50 Eur (tris eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.