- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- 1S-101-885/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Nuteistasis
- J. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atmestas J. D. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 58-26 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J. D.“ (toliau – ir Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu J. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas – panaikintas J. D. išteisinimas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir jis pripažintas kaltu pagal šį straipsnį bei jam paskirta 40 parų arešto bausmė; bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, sušvelnintos ir J. D. buvo paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu J. D. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, su 3 677 eurų (100 MGL) dydžio bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas: J. D. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė ir J. D. buvo paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, J. D. prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirtos subendrintos 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.
4. Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus du trečdalius laisvės atėmimo bausmės – 2022 m. sausio 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. sausio 28 d. – 5 metai 3 mėnesiai ir 2 savaitės.
5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 58-26 nutarė netaikyti nuteistajam J. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir pakartotinio smurtinio elgesio rizikos yra vidutinės, taip pat J. D. elgesyje vis dar išlieka kontroliuojančio, manipuliuojančio elgesio elementai. Komisija pabrėžė, jog nors nuteistasis nori dalyvauti reabilitacijos priemonėse siekdamas pagerinti savo padėtį, bet nespręsdamas iš esmės problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu, šiuo metu dar stokoja įžvalgos dėl gyvenimo būdo problemų įtakos nusikalstamam elgesiui ir motyvacijos keisti nusikalstamą gyvenimo būdą.
6. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, J. D. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. kovo 4 d. nutartimi skundą atmetė bei paliko galioti Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma ilgalaike ir esmine, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
II. Skundo prašymai ir argumentai
7. Skunde nuteistasis J. D. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį ir užtikrinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą.
7.1. Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nepagrįstai neskyrė dėmesio nuteistojo J. D. reabilitacijos pažangai ir dominuojantiems jo charakterio bruožams. Nuteistasis teigia, jog nusikaltimo pobūdis ir laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų ir buvo realizuoti ne tik paskyrus nuteistajam bausmę, tačiau ir šiam atlikus didžiąją jos dalį. Skunde nurodoma, kad teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis pripažįsta visiškai, prisiima už jį atsakomybę ir turi ganėtinai aiškiai suformuotus tikslus ir siekius.
7.2. Nuteistasis pažymi, kad teismo tuščiažodžiavimas apie nusikalstamų veikų pobūdį yra tik demagogija, o ne teisinis argumentavimas ir vertinimas. Nuteistojo nuomone, teismas savo nutartį grindė ne teisiniais, o psichologiniais motyvais apie pakartotinę vidutinę riziką, kas prieštarauja teisingumo sampratai. Taip pat skunde pabrėžiama tai, kad teismo motyvai dėl darbinės veiklos visiškai neatitinka tikrovės. Skunde akcentuojama, kad abstraktūs teismo teiginiai prieštarauja įstatymų leidėjo valiai, kadangi lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį bei nekelia pavojaus visuomenei, įrodė pasiryžimą grįžti į visuomenę, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės.
7.3. Nuteistasis nurodo, kad iš Komisijos ir teismo motyvų dar lieka neaišku, kokius neigiamus bruožus ar savybes turi pakeisti tam, kad pasiektų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikiamus kriterijus. Taip pat pabrėžia, kad 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija numato galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus.
7.4. Skunde teigiama, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi teismas savo nutartyje tik išdėstė Komisijos paminėtus faktus, tačiau nepateikė jokios šių faktų analizės. Tokie teismo veiksmai yra aiškus baigiamajam teismo aktui keliamo aiškumo reikalavimo pažeidimas bei kuria negatyvų precedentą, pažeidžiantį teisinio aiškumo reikalavimus.
7.5. Nuteistasis mano, kad laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės ir aktualesnės, negu taikomos pataisos namuose. Kaip nurodoma skunde, pritaikius J. D. lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, nes pagerės nuteistojo socialinė aplinka, sustiprės socialinis ryšys, išsilaikys ir stiprės motyvacija būti laisvėje, gerės ekonominiai reiškiniai. Taip pat nuteistasis pažymi, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose situacija yra tragiška ir todėl lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybė.
7.6. Remdamasis teismų praktika, J. D. teigia, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Taip pat akcentuoja, jog teismų praktikoje yra ir atvejų, kai lygtinis paleidimas pritaikytas net ir esant ne vienai galiojančiai nuobaudai, kai tuo tarpu, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi. Skunde nurodyti precedentai, nuteistojo vertinimu, yra galiojantys, todėl jie yra ir privalomi pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį. Nuteistasis pabrėžia, kad teismų precedentų kolizija yra neleistina, o jei tokia kolizija įvyko – turi būti taikomas tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados ir argumentai
9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai yra svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals.
10. Nuteistasis J. D. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
11. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį ir Komisijos nutarimą, įvertinęs pateikto skundo motyvus bei susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2022 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 58-26 pagrįstai bei teisėtai atsisakė J. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir J. D. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisingą sprendimą atmesti nuteistojo skundą.
12. Akcentuotina, kad pirminio nuteistojo J. D. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2017 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės pataisos namuose, nuteistasis atsisakė pateikti bet kokius duomenis, reikalingus atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą. 2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus pataisos namuose atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. birželio 3 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo nustatyti, tačiau pastaruoju vertinimu buvo nustatyti rizikos įverčių pokyčiai (sumažėjimas) gyvenimo sąlygų srityje. Tiek 2022 m. sausio 21 d., tiek 2022 m. sausio 24 d. atliktų nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų metu nustatyta, jog nuteistojo J. D. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t. y. išliko nepakitusi nuo pat pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo. Kaip matyti iš socialinių tyrimo išvadų turinio, J. D. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo pačio nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstama elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog įvertinus J. D. pakartotinio smurtinio elgesio riziką, taikant HCR-20 metodiką, buvo nustatyta, jog jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu taip pat yra vidutinė. Dėl šių priežasčių pritariama apylinkės teismo vertinimui, jog pastaruoju metu pastebimas tinkamas nuteistojo elgesys bei galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas tam tikrose užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
13. Šiame kontekste pabrėžiama, kad J. D. atveju nustatyti keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie būdingi didžiajai daliai nuteistųjų (past. – galimybių gyventi pasirinktu adresu ir įsidarbinimo po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimas, orientacija į santykių su artimaisiais puoselėjimą, išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje), kurie neatsveria trijų statinių ir net aštuonių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo J. D. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su darbinės patirties stygiumi ir smurtiniu elgesiu, susijusiu su alkoholio vartojimu, nepakankamu savo elgesio vertinimu bei kontroliuojančiu elgesiu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad J. D., būdamas laisvėje, ateityje pakartotinai nenusikals.
14. Teismo vertinimu, nuteistojo J. D. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formaliai gali rodyti jo siekį keistis teigiama linkme – nuo 2017 m. gruodžio 4 d. jis skatintas 9 kartus, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 2019-2021 m. įgijo batsiuvio, siuvėjo ir suvirintojo elektra rankiniu būdu profesijas, dabar mokosi baldžiaus profesijos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors minėtos aplinkybės iš esmės gali rodyti teigiamą laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jos iš esmės susijusios su kiekvieno nuteistojo asmens pareiga tinkamai atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismo vertinimu, jos nėra pakankamos siekiant konstatuoti, kad J. D. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nekeltų abejonių, kad jis nebus ateityje pavojingas visuomenei.
15. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad J. D. bausmės atlikimo metu buvo 2 kartus baustas už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimus – 2016 m. rugsėjo 8 d. paskirta nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, o 2016 m. lapkričio 8 d. buvo paskirtas papeikimas už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės ir režimo reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad nors 2022 m. sausio 24 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog J. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau darbinė, mąstymo, elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad jis pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikaltimų – kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžių, bylų nagrinėjimo metu nuteistasis kaltu neprisipažino, nesutiko su jam paskirtomis bausmėmis. 2022 m. sausio 24 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad tyrimo interviu metu nuteistasis linkęs tik dalinai prisiimti atsakomybę dėl jo padarytų nusikaltimų bei nebuvo linkęs akcentuoti savo veiksmais padarytos galimos žalos. Tokie nuteistojo teiginiai ir pozicija dėl padarytų nusikaltimų teismui kelia pagrįstų abejonių dėl J. D. nuoširdumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. D. yra būdinga nestabili ir nenuosekli darbinė patirtis, sąlyginai ilgalaikis savęs realizavimas nusikalstamose veikose, jo padaryti nusikaltimai siejami su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais, jo gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais (savęs realizavimas organizuoto susivienijimo veikloje, sąmoningas nusikaltimų vykdymas bei vadovavimas kitiems kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis ir pan.), J. D. kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka yra aktualūs bei su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Aukščiau paminėtų aplinkybių visuma iš esmės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis J. D. nėra padaręs akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
16. Skunde nuteistasis teigia, jog 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcijoje numatyta reali galimybė taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Sutikti su šiais nuteistojo argumentais nėra jokio pagrindo, kadangi 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatyme Nr. XII-1818 84 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog BVK 157 straipsnio 1 dalies išdėstymas yra pakeičiamas į: „Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymu ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tik formalus lygtinio paleidimo instituto taikymui keliamų reikalavimų atitikimas nėra laikomas imperatyvu visais atvejais automatiškai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Dėl to nuteistojo skunde pateikti motyvai yra atmetami kaip nepagrįsti.
17. Skunde nuteistasis pabrėžia ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė teismų praktika ir panašiose bylose priimtais sprendimais, t. y. nekreipė dėmesio į teismų precedentų privalomumą. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad vien tai, jog teismas priėmė priešingą nuteistojo lūkesčiams sprendimą nereiškia, kad priimta nutartis yra neteisinga, nepagrįsta arba prieštarauja teismų praktikai. Pritartina pirmosios instancijos teismo priimtai išvadai, jog kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių.
18. Apibendrinant pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas visapusiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.