- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- I-473-473/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01426-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Arūnas Kaminskas, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Optus“
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Nijolės Šidagienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Optus“ skundą atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Panevėžio AVMI) dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-05-28 sprendimą Nr. 69-133, kuriuo bendrovė įpareigota sumokėti 3434 Lt PVM (įmokos kodas 3414), 785 Lt PVM delspinigių (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)), 2862 Lt pelno mokesčio (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)), 614 Lt pelno mokesčio delspinigių (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)), bei jai paskirta 1030 Lt PVM baudą (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)) ir 859 Lt pelno mokesčio baudą (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja skunde (b. l. 4-5) nurodė nesutinkanti su Panevėžio AVMI surašyto patikrinimo akto teiginiais, kad faktiškai ūkinės operacijos, užfiksuotos UAB „Optus“ ir UAB „Demvita“ išrašytuose dokumentuose, tarp šių subjektų realiai neįvyko, tik buvo įforminti apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių kvitai. Bendrovė patikrinimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad sandoriai tarp bendrovės ir UAB „Demvita“ galėjo vykti būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos UAB „Demvita“ vardu išrašytose sąskaitose, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti apie verslo partnerio veiklą. Bendrovė neįrodė, kad sudarydama sandorį ji buvo pakankamai rūpestinga ir elgėsi taip, kai turėtų elgtis subjektas, siekiantis įgyti teisę į PVM atskaitą, t.y.: betarpiškai kontaktavo būtent su buhalterinės apskaitos dokumente nurodytu prekių pardavėju; domėjosi, ar pardavėjas turi teisę verstis atitinkama veikla; susipažino su pardavėjo teisinį statusą patvirtinančiais dokumentais prieš sudarant sandorį, ar atliko kitus elementaraus pobūdžio veiksmus, kurie leistų teigti, jog buvo elgtasi, laikantis paprasčiausios verslo logikos. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsiskaityta buvo būtent už dokumentuose nurodytas prekes ir tai sieti su UAB „Optus“ vykdyta PVM apmokestinamąja veikla. Pareiškėja paaiškina, kad prieš pradėdant bendrauti su UAB „Demvita“ atstovais, buvo įsitikinta, kad ši bendrovė vykdo ekonominę veiklą ir mokestines prievoles, pasitikrinant VMI internetiniame puslapyje, kur bendrovė buvo registruota, nurodyta kaip PVM mokėtoja. Teigia, kad sandorio sudarymo metu UAB „Demvita“ realiai vykdė veiklą, buvo PVM mokėtoja. Apie UAB „Demvita“ vėliau vykdytą neteisėtą veiklą UAB „Optus“ nežinojo ir negalėjo žinoti. Visi klausimai su UAB „Demvita“ atstovais buvo derinami telefonu. Sklendės buvo atvežtos į UAB „Optus“ direktoriaus namus, kur yra registruota pareiškėjos buveinė. Nurodo, kad neturėjo galimybės nustatyti, ar tikrai būtent UAB „Demvita“ priklauso prekes atvežusi transporto priemonė. Už prekes atsiskaitė Vilniuje, sumokėjo grynais pinigais. Pareiškėjos direktoriui buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, kurių pagrindu jis gavo pinigus apmokėjimui už prekes. Teigia, kad avanso apyskaitos nebuvimas neįrodo, kad pinigų jis negavo ir sandoris buvo netikras. Nupirktas prekes UAB „Optus“ nurodo pardavusi AB „Ekranas“. Pareiškėjos nuomone, tai kad 2007-09-04 FNTT Panevėžio apskrities skyriuje prie LR VRM pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. l d., požymius 2008-06-03 buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, įrodo, kad UAB „Optus“ ir UAB „Demvita“ sandoris buvo tikras ir realiai įvyko. AB „Ekranas“ niekada neneigė, jog iš UAB „Optus“ sklendes tikrai gavo.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 24-25) nurodė, kad 2009-04-09 priėmė sprendimą Nr.(11.1-21)-SA-22 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Šį sprendimą, 2009-05-28 patvirtino Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) sprendimu Nr.69-133. 2009-08-03 Mokestinių ginčų komisija sprendimu Nr. S-208(183/2009) patvirtino VMI prie LR FM sprendimą. Teigia, kad VMI prie LR FM atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Demvita“ prekių bendrovei parduoti negalėjo, taigi ūkinės operacijos, nurodytos ginčo PVM sąskaitose faktūrose, neįvyko ar įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose. Nurodo, kad šiame mokestiniame ginče nagrinėjamas ne prekių pardavimo, o jų įsigijimo sandoris, nes būtent šios ūkinės operacijos realumas lemia bendrovės teisę į PVM atskaitą. Mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų įrodančių, kad bendrovė prekių iš UAB „Demvita“ neįsigijo. Buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose įformintas prekių įsigijimas iš UAB „Demvita“ yra neteisingi, neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, todėl juridinės galios neturi. Panevėžio AVMI nuomone, VMI prie LR FM pagrįstai nurodė, jog tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl B. G. buvo nutrauktas, nedraudžia konstatuoti padarytus mokestinius pažeidimus kitam subjektui, šiuo atveju pareiškėjai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama bylos proceso šalims nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Panevėžio AVMI atsiliepime į skundą nurodo, kad byloje ji turėtų būti laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o VMI prie LR FM – atsakovu. Teisė ir pareiga suformuluoti skundo reikalavimą, nurodyti atsakovą, tenka pareiškėjui (LR ABTĮ 32 str. 2 d.). Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė Panevėžio AVMI 2009-04-09 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinė bylų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija yra institucijos nagrinėjančios mokestinius ginčus (Mokesčių administravimo įstatymo 147 str.). Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 4 d. nustatyta, kad skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kadangi centrinis mokesčių administratorius (VMI prie LR FM) skundžiamą Panevėžio AVMI sprendimą paliko nepakeistą, o Mokestinių ginčų komisija šį VMI sprendimą patvirtino, ir šių institucijų, išnagrinėjusių ginčą ikiteismine tvarka, sprendimuose nenustatyta naujų faktinių aplinkybių ir nenurodyta kita mokesčių priskaičiavimo motyvacija, teismas vertins Panevėžio AVMI 2009-04-09 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl proceso šalių procesinė padėtis paliekama nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVMI patikrinimų skyrius vykdydamas 2009-01-20 pavedimą tikrinti Nr. 32-9, patikrino pareiškėjos pelno mokesčio (toliau – PM) apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą laikotarpiu nuo 2005-03-01 iki 2005-03-31 ir surašė 2009-02-23 patikrinimo aktą Nr. PAR-31 (MGK byla, b. l. 31-39).
Panevėžio AVMI 2009-04-09, išnagrinėjusi pareiškėjos pastabas dėl patikrinimo akte papildomai apskaičiuotų mokesčių ir delspinigių, 2009-03-12 priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo NR. (11.1-21)-SA-22 (MGK b. l. 19-27), kuriuo patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaičiuotus 3434 Lt PVM, 785 Lt PVM delspinigių, 2862 Lt pelno mokesčio, 614 Lt pelno mokesčio delspinigių bei paskyrė 1030 Lt PVM baudą ir 859 Lt pelno mokesčio baudą.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, išnagrinėjusi UAB „Optus“ skundą, patvirtino Panevėžio AVMI 209-04-09 sprendimą Nr. (11.1-21)-SA-22 (b. l. 35-44, MGK byla).
Mokestinių ginčų komisija 2009-08-03 sprendimu Nr. S-208(7-183/2009) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-05-28 sprendimą Nr. 69-133 (b. l. 7-15, MGK b. l. 102-110).
Byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė pagrįstai nepripažino pareiškėjos UAB „Optus“ teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Demvita“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei neleido šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų traukti į pareiškėjos leidžiamus atskaitymus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliktas pagal FNTT Panevėžio apskrities skyriaus 2008-01-29 specialisto išvadą (duomenys neskelbtini) (MGK b. l. 57-61). Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad UAB „Optus“ 2005-03-17 buhalterinėje apskaitoje fiksavo prekių (flanginių sklendžių ir reguliatorių) įsigijimą pagal UAB „Demvita“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras PAL Nr. (duomenys neskelbtini) ir PAL Nr. (duomenys neskelbtini). Abi PVM sąskaitos faktūros yra tos pačios datos. UAB „Demvita“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta UAB „Demvita“ direktoriaus S. J., kaip asmens išrašiusio PVM sąskaitas faktūras, vardas, pavardė ir parašas. PVM sąskaitose faktūrose sąskaitas gavusiu asmeniu nurodytas pareiškėjos direktoriaus B. G. vardas, pavardė ir parašas (MGK b. l. 44-45).
Pagal pareiškėjos kasos dokumentus nustatyta, kad su UAB „Demvita“ atsiskaitė pareiškėjos direktorius B. G.. Pinigų išdavimas B. G. iš kasos įformintas 2005-04-11 kasos išlaidų orderiu (duomenys neskelbtini) (10635,34 Lt) ir 2004-04-26 (neteisingai įrašyti metai, turi būti 2005-04-26) kasos išlaidų orderiu (duomenys neskelbtini) (11875,52 Lt) (MGK b. l. 46-47). Bendrovė prie kasos išlaidų orderių kaip pinigų sumokėjimą UAB „Demvita“ pateisinančius dokumentus pateikė šios įmonės vardu įformintus 2005-04-11 kasos pajamų orderį LAF Nr.(duomenys neskelbtini) ir 2005-04-26 kasos pajamų orderį LAF Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK b. l. 48-49). Abiejuose kasos pajamų orderiuose nurodyta S. J., kaip UAB „Demvita“ vyr. buhalterio ir kasininko, gavusio pinigus, vardas, pavardė, parašas. Pagal pateiktus dokumentus už prekes atsiskaityta grynaisiais pinigais. Pagal bendrovės apskaitos duomenis, prekės įsigytos iš UAB „Demvita“, 2005-03-18 parduotos AB „Ekranas“.
Mokesčių administratorius, surinkęs informaciją apie UAB „Demvita“ veiklą, konstatavo, kad ji realios veiklos nevykdė. 2005-03-15 (kelias dienas prieš išrašant ginčo PVM sąskaitas faktūras) ir 2006-11-23 Vilniaus AVMI vyr. specialistas, vykdydamas užduotį vizituoti, nuvyko UAB „Demvita“ registruotais adresais, tačiau ten ši įmonė nebuvo rasta, nebuvo nustatyta veiklos požymių (iškabos ar kitų nuorodų). Mokesčių administratoriaus paštu siųsti nurodymai įmonei grįžo atgal. Byloje nustatyta, kad UAB „Demvita“ 2005-03-31 pateikė PVM deklaraciją už 2005 m. vasario mėn., vėliau deklaracijų neteikė (taip pat ir deklaracijos už 2005 m. kovo mėn., taigi pardavimo PVM, nurodyto ginčo PVM sąskaitose faktūrose, nedeklaravo ir nesumokėjo). 2005-04-19 įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų dėl to, kad nerandama buveinės ir veiklos vykdymo vietose. Remiantis Sodros duomenimis nustatyta, kad UAB „Demvita“ vienintelis darbuotojas 2005 m. buvo S. J., kuris atleistas 2005-07-31, nuo to laiko šioje įmonėje niekas nedirba. Taigi nenustatyta, kad UAB „Demvita“ būtų turėjusi resursų, reikalingų nurodytai veiklai vykdyti, t. y. darbuotojų, kompiuterio, telefono, kuriuo galima būtų susisiekti su užsakovais, transporto priemonių. Pareiškėja nurodo pirkusi iš UAB „Demvita“ reguliatorius ir sklendes, tuo tarpu PVM registre įmonė nurodžiusi vykdomą variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimo veiklą.
Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-04037-07, iškeltoje pareiškėjos direktoriui B. G. dėl šiame mokestiniame ginče nagrinėjamų faktinių aplinkybių, apklausti liudininkai A. Š. bei D. S. E. Š. 2007-09-25 apklausos metu nurodė, kad su E. S. 2003-2005 metais užsiėmė fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų pardavimo veikla. Ant E. S. kontroliuojamų įmonių PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių buvo išrašoma jų prašoma pinigų suma ir taip patvirtinamos neegzistuojančios išlaidos už neva E. S. atliktas ūkines operacijas, nors pagal šiuos dokumentus nei prekės, nei paslaugos nebuvo teikiamos. Įmonių (pirkėjų) atstovai už paslaugą sumokėdavo apie 5 proc. dokumentuose nurodytos sumos. A. Š. nurodė, kad bendrovė galėjo būti viena iš jo surastų įmonių, tačiau tiksliai neprisimenąs. Pabrėžė, kad nesidomėjo tuo. kieno vardu ir kam išrašomi dokumentai, tiesiog vykdydavo E. S. nurodymus (MGK b. l. 73-75). D. S. 2007-09-26 apklausos metu taip pat teigė dirbusi su E. S.. Nurodė, kad ji spausdindavo PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius pagal E. S. pateiktus dokumentus. Įmonės „Tiekėjai“ dažnai kartodavosi, todėl teigė galinti patvirtinti, kad tarp tų įmonių buvo UAB „Demvita“ (MGK b. l. 76-78).
Panevėžio apygardos prokuratūra 2008-06-03 nutarimu nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą (MGK b. l. 93-94). Nutarime nurodyta, kad išanalizavus visą bylos medžiagą matyti, kad apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias pareiškėja pirko prekes iš UAB „Demvita“) yra suklastoti ir neturi juridinės galios. UAB „Demvita“ nepardavė ir negalėjo parduoti prekių pareiškėjai, t. y. ūkinės operacijos neįvyko. Pagal E. S. parodymus nustatyta, kad UAB „Demvita“ veiklos nevykdė, tik jos vardu buvo įforminamos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai. Viena iš įmonių, kuri pirko E. S. užpildytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, buvo pareiškėja.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuota, kad mokesčių administratorius nustatė pakankamai aplinkybių ir surinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išvadą, kad UAB „Demvita“ prekių pareiškėjai parduoti negalėjo, taigi ūkinės operacijos, nurodytos ginčo PVM sąskaitose faktūrose, neįvyko ar įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose.
Pelno mokesčio įstatymo 1 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kad sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas. Šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnis nustato, jog atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos PVM sąskaitose faktūrose arba kituose apskaitos dokumentuose, turinčiuose visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus. PVMĮ 64 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; gali būti atskaitomas neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Taigi įstatymas numato atvejus, kai net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM.
LR ABTĮ 13 str. nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.
LVAT 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, konstatavo, jog privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Todėl aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks atvaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. 2007-01-23 nutartyje adm. b. Nr. A11-109/2007 LVAT pabrėžė, kad operacijos realumas suponuoja, kad ši ūkinė operacija buvo atlikta būtent tarp PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų ūkio subjektų. Taigi paneigus šią aplinkybę, paneigiama sąskaitos faktūros juridinė galia. Aiškindamas teisės į PVM atskaitą paneigimą, LVAT 2005-05-11 sprendime administracinėje byloje Nr. A15-538/2005 nurodė, kad mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik tuomet, jei nustatomas mokesčių mokėtojo nesąžiningumas, t. y. nustačius, kad mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie savo sutartinio partnerio veiklos neteisėtumą. Taigi, jeigu mokesčių mokėtojas žinojo apie tai, kad atlikdamas ūkinę operaciją ar kitokia vykdoma veikla prisidėjo prie mokesčių nesumokėjimo, arba nors ir nežinojo, bet, atsižvelgiant į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, turėjo galimybę žinoti ir nepaisydamas to atliko tokią ūkinę operaciją, konstatuojama, kad jis elgėsi nesąžiningai. Nagrinėjant patirtų išlaidų pripažinimo sąnaudomis klausimą, 2004-10-27 nutartyje (adm. b. A1-355-2004) LVAT nurodė, kad tai, ar sąnaudos patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios operacijos turinį. Vien formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos, ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ir atvirkščiai, vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu sąnaudos faktiškai nėra patirtos. Kitose bylose (2006-02-10 nutartis adm. b. Nr. A7-785/2006, 2006-11-17 nutartis adm. b. Nr. A6-1845/2006) LVAT taip pat pabrėžė, kad jeigu PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu mažinamas apmokestinamasis pelnas, neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, tai paneigia mokesčių mokėtojo teisę į apmokestinamojo pelno mažinimą tokia sąnaudų dalimi.
Mokestinėje byloje nustačius, kad ginčo ūkinės operacijos neįvyko, mokesčių mokėtojo (šiuo atveju – pareiškėjos) nesąžiningumo įrodinėti nebereikia (pvz., LVAT 2007-09-28 nutartis adm. b. Nr. A17-711/2007, 2009-06-12 nutartis adm. b. Nr. A556-695/2009). Tačiau pažymėtina, kad bendrovė negalėtų būti pripažinta kaip veikusi sąžiningai. Pareiškėjos direktorius nurodė (MGK b. l. 40), kad neatsimena, su kuo iš UAB „Demvita“ atstovų jis bendravo, visos sandorio aplinkybės buvo derinamos telefonu, komercinis pasiūlymas nebuvo pateiktas, sutartis nesudaryta. Nurodė, kad su UAB „Demvita“ atstovais nebuvo susitikęs, nuvykęs į jų buveinę ar veiklos vietą taip pat nebuvo. Teigė internete pasitikrinęs informaciją, ar UAB „Demvita“ buvo registruota, taip pat ar buvo PVM mokėtoja, tačiau šie paaiškinimai nepagrįsti jokiais įrodymais. Taigi negalima teigti, kad bendrovė elgėsi rūpestingai, pakankamai domėjosi verslo partnerio veikla, jos teisėtumu, todėl pareiškėja negali būti pripažinta sąžininga.
Aplinkybė, kad iš UAB „Demvita“ įsigytos prekės vėliau buvo perparduotos UAB „Ekranas“ neįrodo sandorio su UAB „Demvita“ realumo. Šiuo atveju nagrinėjamas ne prekių pardavimo, o jų įsigijimo sandoris, nes būtent šios ūkinės operacijos realumas lemia pareiškėjos teisę į PVM atskaitą. Darytina išvada, kad pareiškėja prekių iš UAB „Demvita“ neįsigijo. Taigi buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose įformintas prekių įsigijimas iš UAB „Demvita“, yra neteisingi, neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, todėl juridinės galios neturi.
Remiantis galiojančiais teisės aktais bei LVAT suformuota praktika, leidžiamais atskaitymais pripažinti tokiuose dokumentuose nurodytų sumų, taip pat leisti juose nurodyto pirkimo PVM atskaitą nėra pagrindo.
Pareiškėjos argumentas, kad tai, jog 2008-06-03 ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Optus“ direktoriaus B. G. galimai vykdytos nusikalstamos veiklos buvo nutrauktas, įrodo, kad pareiškėjos sudarytas sandoris buvo realus, nepagrįstas. Iš Panevėžio apygardos prokuratūros 2008-06-03 nutarimo (MGK b. l. 93-94) matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad B. G. žinojo, suprato, kad UAB „Demvita“ apskaitos dokumentai yra suklastoti, ir norėjo apgaulingai tvarkyti UAB „Optus“ apskaitą. Tačiau nutarime konstatuota, kad UAB „Demvita“ vardu išrašyti apskaitos dokumentai yra suklastoti ir neturi juridinės galios. Šiuo atveju prokuroratūros išvada, kad nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių B. G. kaltę, nėra pagrindas neskaičiuoti pareiškėjai mokesčių. Minėto ikiteisminio tyrimo metu buvo nagrinėjama B. G. veiksmų atitiktis nusikaltimo sudėčiai, tuo tarpu mokesčių administratoriaus sprendime nagrinėjami pareiškėjos paradyti mokesčių teisės aktų pažeidimai, taigi skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas, nagrinėjimo apimtis bei subjektas. Todėl tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl B. G. buvo nutrauktas, nedraudžia konstatuoti padarytus mokestinius pažeidimus kitam subjektui (šiuo atveju – pareiškėjai).
Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino pareiškėjos UAB „Optus“ teisės į PVM atskaitą bei leidžiamus atskaitymus pagal UAB „Demvita“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl pagrįstai jas apmokestino ir priskaičiavo baudas bei delspinigius, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas, o pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl atmetamas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Optus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.