Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus atstovei Izoletai Ligeikienei, probuojamajam K. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius siūlo nuteistajam K. B. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti 2017 m. balandžio 13 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei nurodo, kad K. B. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, turi priklausomybę alkoholiui ir jos nesprendžia, neturi užimtumo, į pareikštas drausminio poveikio priemones nereaguoja ir šiuo metu nevykdo probacijos sąlygų be pateisinamų priežasčių.

Teismo posėdžio metu nuteistasis K. B. prašo teikimo netenkinti. Paaiškino, kad ieškosi darbo, stengiasi jį susirasti, dar šiandien eis kalbėtis dėl darbo bei pažada vykdyti įpareigojimus.

Prokuroras prašo teikimo netenkinti, kadangi K. B. vykdo įpareigojimus neišvykti iš gyvenamosios vietos bei įvykdė įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo posėdyje nurodė, kad pažada vykdyti įpareigojimą įsidarbinti ar registruotis darbo biržoje.

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus atstovė prašo teikimą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 5 dalį, bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, patikrino, ar probuojamasis K. B. turėjo realią galimybę įvykdyti teismo įpareigojimus, ir ar jis dėjo protingas ir pagrįstas pastangas, kad būtų įgyvendintas paskirtais įpareigojimais siekiamas tikslas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad K. B. nuteistas 2017 m. balandžio 13 d. Šilalės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn. Pritaikius BK 64 (1) straipsnį galutinai nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 4 d.

K. B. priežiūrą probacijos skyrius vykdo nuo 2017 m. gegužės 5 d. 2017 m. gegužės 12 d. probuojamasis pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, išaiškintos galimos teisinės pasekmės už vengimą vykdyti bausmę. Tą pačią dieną buvo atliktas K. B. keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas naudojant OASys metodiką. Pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką nustatyta, jog probuojamasis priklauso vidutinės (44 balai) pakartotinio teistumo rizikos grupei. Probleminės sritis – didelis teistumų skaičius, dažniausiai teistas už smurtavimą prieš šeimos narius apsvaigus nuo alkoholio. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl didelio teistumų skaičiaus bei dėl aprobuojamojo mąstymo bei elgesio buvo nustatyta vidutinė rimtos žalos rizika pažįstamiems suaugusiems. Todėl, sudarant individualų priežiūros planą, buvo parinktos atitinkamos resocializacijos priemones, kurias probuojamasis vykdė. Tačiau už tai, kad 2017 m. liepos 10 d. neatvyko į Probacijos skyrių į programą – 2017 m. liepos 18 d. buvo įspėtas, išaiškintos probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės ir sugriežtinta priežiūra, individualų darbą dirbant 2 kartus per mėnesį.

2017 m. rugsėjo 29 d. probuojamasis dar kartą įspėtas dėl teisinių pasekmių už probacijos sąlygų nevykdymą, nes 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo išbrauktas iš Darbo biržoje ieškančių darbo asmenų sąrašo pačiam pageidaujant. Buvo kalbama apie darbo paiešką, siūloma lankytis įmonėse, bendrovėse, su tikslu rasti darbą. K. B. buvo raštiškai įpareigotas iki 2017 m. spalio 3 d. užsiregistruoti darbo biržoje, tuo atveju jeigu jo nepriims UAB „Rovisa“, nes jis teigė įsidarbinsiąs ten. Tačiau 2017 m. spalio 30 d. įsipareigojimų neįvykdė, pasiaiškinime teigia, jog pamiršęs tai padaryti. Už tai jis 2017 m. spalio 30 d. dar kartą įspėtas, išaiškintos teisinės pasekmės, sugriežtinta priežiūra.

Išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, jog Probacijos skyrius turėjo pilną pagrindą kreiptis su teikimu, prašant panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Visgi vertinant, ar yra tikslinga nuteistąjį pasiųsti realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, reikia nustatyti, ar tikrai išnaudotos visos galimybės taisyti nuteistąjį, laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą. Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Neabejotinai nepateisinamas nuteistojo elgesys pastarajam pažeidinėjant Probacijos įstatyme nustatytas bendrąsias aprobuojamųjų pareigas, išsiregistruojant iš Darbo biržos, tačiau iš to, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis K. B. piktybiškai ir sistemiškai nevykdo 2017 m. balandžio 13 d. teismo nuosprendžiu jam skirtų įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo skirtą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, probuojamasis vykdo. Taip pat negalima teigti, jog K. B. visiškai nevykdo ir antro teismo įpareigojimo, t. y. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Nustatyta, jog probuojamasis 2017 m. gegužės 2 d. registravosi Darbo biržoje, tačiau 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo išbrauktas iš Darbo biržoje ieškančių darbo asmenų sąrašo pačiam prašant. Kaip nurodė pats K. B., jis bandė įsidarbinti UAB „Rovisa“, todėl į Darbo biržą nebevyko. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog K. B. per bausmės vykdymo laikotarpį dirbo atsitiktinius darbus bei ieškojosi darbo vykdamas į įvairias įmones. Baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, K. B. įvykdė, dalyvavo EPP užsiėmimuose.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog K. B. įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę, laikosi teismo įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, laiko esant tikslinga suteikti nuteistajam dar vieną galimybę savo elgesiu įrodyti, kad jis gali pasitaisyti ir vykdyti kitą teismo skirtą įpareigojimą, nedaryti jokių teisės pažeidimų ir tokiu būdu vykdyti bausmę be realaus jo atlikimo. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, sprendžia, kad patenkinus Probacijos skyriaus teikimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi nuteistojo padaryti pažeidimai nelaikytini tokiais, kad būtų galima konstatuoti, jog jis nevykdo probacijos sąlygų, ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą teismo manymu, bus užkirstas kelias ne tik asmens ugdymui, bet ir tolesnei resocializacijai ir integracijai į visuomenę, be to, tai netikslinga ir ekonomiškai – valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad toks teismo rodomas pasitikėjimas nėra begalinis, todėl pastarajam ateityje nevykdant teismo skirto įpareigojimo ar darant naujus teisės pažeidimus gali būti visi pagrindai panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, jei tektų tokį klausimą svarstyti pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.