- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- Ik-1824-171/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00098-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Irena Paulauskienė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- V. V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Paulauskienės (pranešėja), teisėjų Veslavos Ruskan ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant atsakovės atstovei Rūtai Alksnevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK) skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija) dėl nurodymo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo V. V.).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–3), kuriame prašo panaikinti Inspekcijos 2010-12-17 sprendimą Nr. 4R-656 ir iš naujo išnagrinėti prašymą dėl V. V. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimo.
Skunde paaiškino, kad buvo surinkta medžiaga dėl poveikio priemonių taikymo V. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Teigia, kad 2010-12-08, vykdant patikrinimą pagal kaupiamąją medžiagą dėl naminės degtinės laikymo ir realizavimo, buvo nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, kur gyvena V. V., yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros: viena vaizdo stebėjimo kamera įrengta prie V. V. virtuvės lango iš lauko pusės – stebimas įėjimas į daugiabučio laiptinę iš lauko pusės, kitos dvi vaizdo stebėjimo kameros įrengtos laiptinėje – stebimos V. V. buto prieigos ir laiptinės vidaus vaizdas. Raštiškų daugiabučio gyventojų sutikimų dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo V. V. neturi, laiptinėje nėra informacinių pranešimų dėl vykdomo vaizdo stebėjimo.
Pareiškėjas teigia, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo trečiajame skirsnyje yra nurodytos vaizdo stebėjimo sąlygos ir pagal jas vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir netinkamos siekiant išvardintų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra informacinių pranešimų dėl vykdomo vaizdo stebėjimo laiptinėje, V. V. gyventojų sutikimo dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo bendro naudojimo patalpoje neturi, taip pat jos atžvilgiu yra renkama kaupiamoji medžiaga dėl neteisėtos veiklos, t. y. naminės degtinės laikymo ir realizavimo, kitų priemonių V. V. nesiėmė savo turto apsaugai (signalizacijos įrengimas, informacinių pranešimų dėl vykdomo vaizdo stebėjimo laiptinėje ir prie namo įrengimas ir kt.), todėl galima teigti, kad vaizdo kameros įrengtos ir stebėjimas vykdomas didesnėje teritorijoje ir renkama daugiau vaizdo duomenų nei tai yra būtina asmeninei V. V. turto apsaugai.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 73).
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 42–43) nurodė, kad pareiškėjo Inspekcijai 2010-12-10 pateiktoje medžiagoje buvo nurodyta, kad 2009 m. V. V. prašymu UAB „Septyni užraktai“ įrengė vaizdo stebėjimo kameras adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. Viena vaizdo stebėjimo kamera įrengta prie V. V. virtuvės lango iš lauko pusės – stebimas įėjimas į daugiabučio laiptinę iš lauko pusės, kitos dvi vaizdo stebėjimo kameros įrengtos laiptinėje – stebimos V. V. buto prieigos ir laiptinės vidaus vaizdas. V. V. nurodė, kad vaizdo stebėjimo kameras įsirengė dėl saugumo, nes prieš penkerius metus buvo apvogtas jos butas. Taip pat buvo nurodyta, kad komisariatas V. V. namuose atliko patikrinimą dėl naminės degtinės laikymo, platinimo ar kitokio realizavimo, tačiau patikrinimo metu minėti teisės pažeidimai nustatyti nebuvo.
Atsakovė teigia, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalis nustato, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2010-10-29 nutartimi ir nurodo, kad pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalį šis įstatymas netaikomas fiziniam asmeniui, įsirengusiam kameras ant savo gyvenamojo namo ir vykdančiam vaizdo stebėjimą nepriklausomai nuo to, kad į kamerų stebėjimo lauką patenka ir bendro naudojimo teritorija, kaimynų gyvenamųjų patalpų langai ir ūkiniai pastatai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 77–78).
Tretysis suinteresuotas asmuo V. V. su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 34–35) nurodė, kad Inspekcija priėmė visiškai teisėtą sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą kaip nepriklausantį jos kompetencijai, kadangi, sistemiškai aiškinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, matyti, kad Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK inicijuotas ginčas nepatenka nei į minėto įstatymo reguliavimo sferą nei į Inspekcijos kompetenciją.
Mano, kad, netgi remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, nagrinėjamu atveju jo trečiasis skirsnis nėra pažeistas, kadangi po įvykdytos vagystės, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jos bute buvo įrengta apsaugos sistema, įstatytos šarvuotos durys, plastikiniai langai bei įstiklintas balkonas, yra gautas rašytinis visų kaimynų sutikimas saugumo sumetimais fiksuoti vaizdą laiptinėje, kadangi jie patys dėl to jaučiasi saugiau.
V. V. pažymėjo, kad Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK nepateikė nei vieno iš kaimynų skundo ar paaiškinimo, iš kurio galima būtų spręsti, kad jų teisė į privatumą yra pažeidžiama, todėl daro išvadą, kad minėtos vaizdo stebėjimo kameros trukdo tik Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK pareigūnams.
Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad vaizdo fiksavimo kamerų įrengimas laiptinėje nepažeidžia jokio galiojančio teisės akto bei visiškai atitinka Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. įtvirtintas nuostatas. Daro išvadą, kad įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, o Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK prašymas Inspekcijai bei skundas teismui yra desperatiški bandymai atsikratyti vaizdo stebėjimo kamerų, kad jie galėtų toliau neteisėtai kaupti medžiagą dėl neva naminės degtinės laikymo ir realizavimo.
Mano, kad Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK pareigūnai, kreipdamiesi į Inspekciją, o vėliau į teismą, siekdami jiems įstatymo nepavestų tikslų peržengė jiems suteiktus įgaliojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo V. V. nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 70).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2010-12-15 Inspekcijoje gautas Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK raštas (b. l. 44), prie kurio pridėta surinkta medžiaga ir prašoma taikyti poveikio priemones V. V. dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimo.
Ginčo esmė – ar pagrįstai Inspekcija atsisakė nagrinėti Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK 2010-12-15 prašymą dėl poveikio priemonių taikymo V. V.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 2 d. numato, kad šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis.
To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai: 1) asmens duomenis savo veikloje tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kai asmens duomenis tvarko Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės duomenų valdytojo filialas arba atstovybė, įsteigti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje, jiems taikomos šio įstatymo nuostatos, skirtos duomenų valdytojui; 2) asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai pagal tarptautinę viešąją teisę (įskaitant diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas); 3) asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, kuris yra įsteigtas ir veikia valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė (toliau – trečioji valstybė), bet naudoja Lietuvos Respublikoje esančias asmens duomenų tvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės naudojamos tik duomenims persiųsti tranzitu per Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teritoriją. Šiame punkte nurodytu atveju duomenų valdytojas privalo turėti atstovą – įsteigtą filialą arba atstovybę Lietuvos Respublikoje, kuriam taikomos šio įstatymo nuostatos, skirtos duomenų valdytojui.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (Įstatymo 1 str. 4 d.).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 d. duomenų tvarkytojas – juridinis ar fizinis (kuris nėra duomenų valdytojo darbuotojas) asmuo, duomenų valdytojo įgaliotas tvarkyti asmens duomenis. Duomenų tvarkytojas ir (arba) jo skyrimo tvarka gali būti nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose.
Pagal to paties straipsnio 7 d. duomenų valdytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Jeigu duomenų tvarkymo tikslus nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, duomenų valdytojas ir (arba) jo skyrimo tvarka gali būti nustatyti tuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose.
Teismas, įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad V. V. negali būti laikoma duomenų tvarkytoja ar valdytoja, t. y. kad ji nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, ar yra duomenų valdytojo įgaliota tvarkyti asmens duomenis, kadangi ji neatitinka Įstatyme numatytų duomenų valdytojo bei duomenų tvarkytojo požymių.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. V. filmavimo kameras įrengė savo asmeniniams poreikiams, t. y. siekdama apsaugoti turtą. Pareiškėjas nenurodo, kad dėl V. V. įrengtų filmavimo kamerų, būtų gauta konkrečių asmenų skundų, kad yra pažeidžiamos jų teisės ir naudojamasi jų asmens duomenimis. Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog V. V. tvarkė kokio nors konkretaus asmens duomenis ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o turėdama tikslą, susijusį su verslu ar profesija.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad Įstatymas netaikomas fiziniam asmeniui, įsirengusiam kameras ant gyvenamojo namo ir vykdančiam vaizdo stebėjimą, nepriklausomai nuo to, ar į kamerų stebėjimo lauką patenka ir bendro naudojimo teritorija (2010-10-29 nutartis adm. byloje Nr. N-62-2622/2010). Nagrinėjamoje byloje viena vaizdo stebėjimo kamera įrengta prie V. V. virtuvės lango iš lauko pusės – stebimas įėjimas į daugiabučio laiptinę iš lauko pusės, kitos dvi vaizdo stebėjimo kameros įrengtos laiptinėje – stebimos V. V. buto prieigos ir laiptinės vidaus vaizdas, t. y. bendro naudojimo patalpos, todėl formuojama praktika yra taikytina ir šioje byloje, nes vienu ir kitu atveju į kamerų stebėjimo lauką patenka bendro naudojimo teritorija.
Kaip jau minėta, tuo atveju, jei fizinis asmuo tvarko asmens duomenis tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, Įstatymas netaikomas (Įstatymo 1 str. 4 d.).
Atsižvelgus į tai, kad V. V. įrengė ir naudojasi filmavimo kameromis savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl jos atžvilgiu Įstatymas netaikomas.
Pagal Įstatymo 36 straipsnį, tai, kaip jis vykdomas, išskyrus 8 straipsnį, prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, taigi darytina išvada, kad Inspekcijos kompetencijos ribos susijusios su Įstatymu.
Nustačius, kad V. V. atžvilgiu Įstatymas netaikomas, konstatuotina, kad Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK prašymą, kadangi skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai (Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Inspekcijos 2010-12-17 sprendimas Nr. 4R-656 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.