Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-22 · Civilinė byla Nr. 2-1093/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-22
Bylos Nr.
2-1093/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurotroba“
Ieškovas
P. R.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1093/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m.. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurotroba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurotroba“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-460/2009, iškeltoje pagal ieškovės P. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurotroba“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė P. R. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Eurotroba“ 572 860,17 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad 2007 m. birželio 22 d. su atsakovu sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti lauko vandentiekio tinklų su giluminiu gręžiniu, gaisrinio vandentiekio tinklų, buitinių nuotekų tinklų su siurblinės pastatu, valymo įrengimų, lietaus nuotekų tinklų ir vidaus kelių įrengimo darbus ieškovės nurodytoje teritorijoje. Šalys sutarė dėl darbų kainos. Ieškovė sumokėjo atsakovui 773 066 Lt už darbus, nors darbų pagal šalių suderintus aktus atlikta už 202 205,86 Lt. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – areštavo atsakovo turtą, neviršijant 572 860,17 Lt sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Eurotroba“ pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prašė įpareigoti ieškovę pateikti 175 000 Lt dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pervedant lėšas į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti šios sumos banko garantiją. Prašyme nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės faktiškai paralyžiavo įmonės veiklą: žemės sklypų areštas neleidžia plėtoti bendrovės pagrindinės veiklos, dėl sąskaitų arešto bendrovė liko be apyvartinių lėšų. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovė nebegali vykdyti savo veiklos, todėl teks atleisti darbuotojus. Pažymėjo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrovė patirs ne mažesnius kaip įmonės 2008 m. turėtų pajamų 2/3 dydžio nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Teismas pabrėžė, kad paprastai atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas taikomas tais atvejais, kai pagal bylos duomenis galima pagrįstai prognozuoti, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.). Tai reiškia, kad civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo turtinius interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti įsiteisėjus teismo baigiamajam aktui, kuriuo ieškinys atmestas. Tokiu būdu užtikrinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas civiliniame procese tinkamai įgyvendinamas tuomet, kai teismas procesinį sprendimą priima išklausęs abi šalis, taip pat, kai abiem šalims garantuoja vienodas tiesos įrodinėjimo priemones. Teismo nuomone, atsakovas savo prašyme nenurodė jokių konkrečių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja reali tikimybė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirti nuostolių (CPK 111 str. 2 d. 4, 5 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl galimų nuostolių, neturint galimybės plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atsiradimo, taip pat neįrodė galimų nuostolių atsiradimo vykdant įsipareigojimus prekių ir paslaugų tiekėjams. Be to, prašomo atlyginimo užtikrinimo suma nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, ji paremta tik preliminariais skaičiavimais, siejamais su 2008 m. bendrovės pelnu.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Eurotroba“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovę pateikti 175 000 Lt dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Skundą grindžia šiais motyvais:

Teismas netyrė ir nevertino atsakovo prie prašymo pateiktų įrodymų apie jo galimus nuostolius.Teismas nutartyje sutiko, kad taikytas atsakovo turto areštas apriboja jo teises, tačiau galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo vis tiek netaikė. Teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes ieškovui pareiškus nepagrįstus reikalavimus, apsunkinama ieškovo turtinė padėtis, o atsakovas nepatiria jokių apsunkinimų.

Atsiliepimas

Ieškovė P. R. atsiliepime į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atsakovas, pateikęs prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turėjo nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Atsakovas iki šiol neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nors ieškovė iš anksto sumokėjo pinigus už sutartus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tokią teisę teismas turi tik nedispozityviose bylose. Dispozityviose bylose atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas paprastai gali būti taikomas tik esant atsakovo prašymui. Prašymas taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra šalies procesinis dokumentas, kuriam taikomi tokiems dokumentams nustatyti bendri formos ir turinio reikalavimai (CPK 110-116 str.). Vienas iš svarbiausių reikalavimų – procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, taip pat turi būti pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (CPK 111 str. 2 d. 4 p.). Šis reikalavimas yra kildinamas iš civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, kuriuo remiantis kiekviena proceso šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Teismas neturi nei teisės, nei pareigos už šalis vykdyti įrodinėjimo pareigos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo prašymą dėl 175 000 Lt galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir prašymą atmetė. Visų pirma, atsakovo pateikta 2009 m. birželio 29 d. buhalterinė pažyma, kad 2008 m. įmonė gavo 257 586,91 Lt pajamų apskritai nėra susijusi su galimų nuostolių atlyginimu (b.l. 45). Šis įmonės vadovo pasirašytas dokumentas tik įrodo, kokio dydžio pajamas iš savo veiklos gavo įmonė pernai metais. Tačiau duomenų apie tai, kad tokių pajamų įmonė negaus šiais metais būtent dėl ieškovės prašymu taikyto įmonės turto arešto, nėra pateikta. Antra, atsakovo pateiktas įmonės darbuotojų sąrašas taip pat nėra susijęs su byloje nagrinėjamu klausimu ir nepagrindžia atsakovo galimų ir realiai prognozuotinų nuostolių dėl jo turto arešto (b.l. 46). Trečia, iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdęs antstolis aprašė 22 atsakovo nekilnojamojo turto objektus, 2 transporto priemones bei pinigines lėšas sąskaitose (b.l. 47-52). Tačiau teismo areštuotas ir antstolio aprašytas turtas nėra įvertintas. Atsakovas neįrodė, kad tokio vertinimo nėra ne dėl jo kaltės ir neįrodė, kad tinkamai įvykdė teismo nutartį vykdžiusio antstolio nurodymus. Atsakovui nepateikus duomenų antstoliui apie aprašyto turto vertę, antstolis pagrįstai areštavo atsakovo pinigines lėšas. Tuo pačiu pastebėtina, kad šioje byloje nesprendžiami klausimai, susiję su antstolio veiksmų teisėtumu, nes tai ypatingąja teisena nagrinėjamas klausimas (CPK 510-512 str.). Tačiau aplinkybės, susijusios su atsakovo piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, areštu, yra reikšmingos sprendžiant dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo tikslingumo, kadangi atsakovui pačiam nevykdant antstolio teisėtų reikalavimų, dėl to galimai atsirasiantys nuostoliai neturėtų būti kompensuojami. Ketvirta, šioje byloje atsakovas neįrodė, kad banko sąskaitose, kuriose esančias pinigines lėšas aprašė antstolis, apskritai yra piniginių lėšų.

Atsakovui neįrodžius galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio, teismas pagrįstai jo prašymą atmetė. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nepažeidžia lygiateisiškumo principo, o atvirkščiai, jį užtikrina. Lygiateisiškumas reiškia vienodų procesinių galimybių sudarymą šalims, o ne lygybę, reiškiančią, kad areštavus atsakovo turtą, būtinai turi būti atitinkamai apsunkinta ir ieškovo padėtis. Priešingu atveju teismui niekuomet nepavyktų įvykdyti to teisingumo, kurį jį įpareigoja vykdyti konstitucinės normos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d.).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo teisėtos ir pagrįstos nutarties (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėDanutė MilašienėEgidijus Žironas