Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-0127-485/2008 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims S. K. , E. M. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis naikintina, terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas, apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas netinkamai taikė procesinių terminų pabaigą ir jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir dėl to naikintiną procesinį dokumentą (CPK 329 str. 1 d.).

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Galimybės apskųsti teismo sprendimą įteisinimas laikytinas viena iš esminių priemonių teisingam teismo procesui užtikrinti. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, vertintina kaip sukurianti pareigą įstatymų leidėjams įtvirtinti teisinį reglamentavimą, užtikrinantį realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, bei teismų pareigą vertinant teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo padavimo tvarką, atsižvelgti į apeliacinio proceso, kaip civilinio proceso stadijos, esmę ir tikslus. Dėl teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatymo nustatyta tvarka, svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka praradimą.

Esminiai aspektai, kuriuos turėtų įvertinti teismas, spręsdamas CPK 307 str. 1 d. nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, yra termino praleidimo trukmė bei pareigos pateikti skundą per įstatymo nustatytą terminą nesilaikymo priežasčių pobūdis. Tokių aplinkybių vertinimas ir termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Apeliacinį skundą, kartu su prašymu atnaujinti terminą jam pateikti, atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2008 m. birželio 3 d. Kadangi terminas apeliaciniam skundui pateikti pasibaigė 2008 m. gegužės 19 d., jis buvo praleistas 15 dienų. Ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo laikotarpis yra ilgas, gali būti nustatyta, vertinant jį kitų terminų kontekste, taip pat atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus ir proceso tikslus. Atsižvelgdama į tai, kad CPK 307 str. 3 d. nustatytas šešių mėnesių terminas, kuriam pasibaigus išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, teisėjų kolegija sprendžia, kad 15 dienų termino praleidimas nepriskirtinas prie žymaus praleidimo. Vertinant aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas nebuvo pateiktas laiku, pobūdį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė savo valią pateikti apeliacinį skundą išreiškė laiku, tačiau netinkama tvarka, t.y., pažeisdama CPK 310 str. reikalavimą, skundą pateikė ne skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui, o tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo nutartis (b.l. 99), kuria apeliacinį skundą atsisakyta priimti, atsakovei įteikta 2008 m. gegužės 28 d. (b.l. 104). Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pateiktas 2008 m. birželio 3 d. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad termino praleidimą nulėmė ne atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o klaida, kuri, atsižvelgiant į nedaug praleistą terminą bei iš esmės sąžiningą atsakovės procesinį elgesį bei veiksmus siekiant šią klaidą ištaisyti, vertinant per protingumo ir teisingumo principų prizmę negali būti laikoma pakankamu pagrindu apriboti vieną pagrindinių procesinių dalyvaujančio byloje asmens teisių - teisę į apeliaciją, todėl yra pakankamas pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Kolegijai padarius priešingas išvadas, t.y. konstatavus, jog yra pagrindas terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti, skundžiama nutartis naikintina (CPK 329str. 1d.), klausimas išspręstinas iš esmės, terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78str.).

Motyvuojamoji dalis

Atnaujinus terminą atskirasis skundas su byla perduotinas Kauno rajono apylinkės teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti atsakovei individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 18 d. nutarties paduoti.

Apeliacinį skundą su byla perduoti Kauno rajono apylinkės teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.