Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios N. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajai kardomosios priemonės namų arešto taikymo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. R. kaltinama tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., laikotarpiui nuo 23.00 val. iki 23.49 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute Kaune, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su R. G. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam R. G. į nugaros kairę pusę, padarydama jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nuo ko R. G. įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais N. R. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso129 straipsnio 1 dalyje.

2. N. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2.00 val. (t. 5, b. l. 37-38). Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi N. R. paskirta kardomoji priemonė namų areštas 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. vasario 23 d. (t. 5, b. l. 51-52). Kauno apylinkės teismo, o vėliau ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 d. rugpjūčio 24 d. nutartimi kaltinamajai N. R. namų arešto terminas pratęstas dar trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., įpareigojant ją nuo 24 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

3. Kaltinamoji N. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir paskirti jai švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos.

3.1. Skunde nurodė, kad nors už labai sunkaus nusikaltimo padarymą N. R. gali būti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ši aplinkybė negali būti vienintelis ir lemiamas aspektas tęsti labai griežtos kardomosios priemonės taikymo terminą, juolab, kad namų areštas nedidelės apimties baudžiamojoje byloje yra taikoma jau ilgą laikotarpį, t. y. daugiau kaip dvejus metus.

3.2. Kaltinamoji cituoja BPK 119 ir 139 straipsnio nuostatas, susijusias su kardomųjų priemonių paskirtimi, jų taikymo pabaiga ir teigia, jog ji dalyvauja bylos nagrinėjime, byloje yra atlikti iš esmės visi procesiniai veiksmai, išskyrus pačios kaltinamosios apklausą. Kaltinamoji nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad ji du kartus pažeidė jai taikomos kardomosios priemonės sąlygas ir paaiškina, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio pablogėjo jos sveikata, ji lankosi pas psichologus ir psichiatrus, vartoja psichiatro paskirtus raminamuosius vaistus. Dėl raminamųjų ir migdomųjų vaistų įtakos ji naktinio patikrinimo metu neatidarė durų kardomosios priemonės vykdymo sąlygas tikrinantiems pareigūnams. Dėl vaistų vartojimo ir jų įtakos jos organizmui jai yra per sunku laikytis nustatytų kardomosios priemonės sąlygų.

3.3. N. R. nėra teista, dirba ir byloje nėra duomenų, kad ji darys naujas nusikalstamas veikas, trukdys vykstančiam procesui, darys įtaką nukentėjusiesiems, kurie, be to, teisme jau yra apklausti.

3.4. Nagrinėjama baudžiamoji byla nėra didelės apimties, todėl ilgas bylos nagrinėjimas yra nepateisinamas ir pažeidžia jos teisę į teisingą teismą. Jai paskirta ir taikoma kardomoji priemonė yra neproporcinga siekiamam tikslui, nes BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant jai namų arešto. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas tinkamai nesvarstė galimybės skirti kaltinamajai švelnesnę kardomąją priemonę.

Kaltinamosios N. R. skundas atmetamas.

4. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

5. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai N. R. namų arešto terminą, pagrįstai įvertino aplinkybes, numatytas BPK 121 straipsnio 4 dalyje: N. R. padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą, jeigu ji būtų pripažinta kalta, įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Be šių aplinkybių, priešingai nei nurodyta skunde, teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamoji dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ji ankščiau neteista. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad N. R. ankščiau yra pažeidusi jai taikomo namų arešto sąlygas (t. 6, b. l. 186) ir šie byloje esantys duomenys neleidžia padaryti išvados, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai ir švelnesnę kardomąją priemonę. Atsižvelgiant į kaltinamosios prašymą kardomosios priemonės sąlygos ankstesniu Kauno apygardos teismo sprendimu buvo pakeistos, (t. 6, b. l. 141–146).

6. Nėra pagrindo panaikinti N. R. taikomą namų areštą ir įvertinus skundo argumentus, susijusius su proceso eiga Kauno apygardos teisme. Nors ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad procesas nevyko dėl objektyvių priežasčių – kaltinamosios ir jos gynėjo nedalyvavimo teismo posėdžiuose bei valstybėje paskelbto karantino. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad šiuo metu yra iš anksto suplanuoti 4 teisiamieji posėdžiai, per kuriuos, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, yra planuojama užbaigti bylos nagrinėjimą.

7. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo metu, netaikant N. R. kardomosios priemonės namų arešto ir paskyrus jai švelnesnes kardomąsias priemones, nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl taikomo namų arešto termino kaltinamajai N. R. pratęsimo, o skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajai taikyti jai paskirtą kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamosios skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pratęstas namų arešto terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.