Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Audrius Sadauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2

2012 m. birželio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja L. N. ir įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista iš A. P. : 86,78 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir 1000 Lt L. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 13 d., 19.30 val., viešoje vietoje ; bendro naudojimo patalpose įžūliu elgesiu, pasireiškusiu po žodinio konflikto su L. N., grasinimais, laikant rankoje peilį gąsdinant ją nužudyti, bei fizinio smurto panaudojimu t.y. tyčia, vieną kartą, rankos kumščiu trenkiant nukentėjusiajai į dešinės pusės veido sritį, o po to, vieną kartą koja spiriant į dešinės šlaunies ir pilvo sritis, tęsiant nusikalstamą veiką, sugriebus rankomis L. N. už kaklo ir smaugiant ją, taip padarė nežymų jos sveikatos sutrikdymą, kaklo suspaudimą, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kakle, pilvo sumušimą, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas pilve, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Apelianto skundo argumentai dėl vieno pagrindinių įrodymų šaltinių – nukentėjusiosios L. N. parodymų – nepatikimumo yra nepagrįsti. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu teigė gerai neprisimenanti įvykio aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio ir vaikystėje patirtos galvos traumos, todėl nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios ikiteisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, tačiau tokia teismo išvada netiksli. Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji teisingai nurodė įvykio laiką, išdėstė esmines tarp jos ir apelianto įvykusio konflikto aplinkybes : nurodė, kad apeliantas jai grasino peiliu, smogė į veidą, smaugė, spyrė (178 b.l.). Tokie nukentėjusiosios parodymai atitinka jos pačios ikiteisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus (78-79 b.l.) ir įvykį stebėjusio liudytojo J. M. parodymus, todėl teigti, kad nukentėjusioji gerai neprisiminė prieš ją įvykdyto nusikaltimo eigos, nėra pagrindo. Nukentėjusiosios ir liudytojo J. M. parodymus apie apelianto nukentėjusiajai suduotų smūgių vietas patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai konstatuoti kaklo suspaudimas, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kakle, pilvo sumušimas, odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos pilve (10 b. l.). Nukentėjusioji teisme parodė sumušimo vietose skausmą pajutusi kitą dieną, todėl ir pas gydytoją nuvykusi ne iš karto po įvykio, o sekančią dieną.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad nukentėjusioji galėjo būti sumušta ne jo, o jos sugyventinio, ir būtų davusi klaidingus parodymus dėl ankstesnių konfliktų su juo ar jo motina. Iš nukentėjusiosios duotų parodymų, kad ji po įvykio turėjusi laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nes bijojusi A. P. keršto, matyti, kad nukentėjusiajai savo interesų gynimas buvo susijęs su turtinėmis išlaidomis ir neigiamais psichologiniais pergyvenimais. Šiuo metu nukentėjusioji vėl gyvena apelianto kaimynystėje, jų santykiai tebėra įtempti. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji, žinodama, kad jai teks toliau bendrauti su apeliantu ir toks bendravimas kuriam laikui pablogins jos gyvenimo kokybę, neturėjo jokio tikslo jį apkalbėti ir taip sau sukelti papildomą riziką.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino jo parodymų. Skundžiamame nuosprendyje apelianto parodymai išsamiai išanalizuoti ir motyvuotai paneigti.

Apeliantui skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė tinkamai individualizuota, todėl nekeistina.

Nukentėjusiosios atstovė pateikė 2012-05-31 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai L. N. apeliacinės instancijos teisme apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų ir pažymą apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro užmokestis advokatui 80 Lt. Prašo pripažinti jas proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo valstybei.

Sprendžiant išlaidas nukentėjusiosios atstovo paslaugoms apmokėti atsižvelgtina į tai pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė byla Nr.2K-271/2010). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs tik nuteistasis A. P., kurį apeliacinės teismas atmetė kaip nepagrįstą, o tai reiškia nukentėjusiosios atstovavimas buvo pagrįstas būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo skundo argumentų, kurie buvo atmesti, todėl atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą dalyvavo nukentėjusiosios atstovė advokatė L. B., paskirta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai, kurios darbo užmokestis sudaro 80 Lt , todėl ši suma priteistina iš nuteistojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. P. 80 Lt proceso išlaidų valstybei.