Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12743-19,

kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pensininkas, teistas 2013 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, 2015 m. spalio 12 d. išbrauktas iš probacijos tarnybos įskaitos, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. 2019 m. kovo 28 d. apie 20.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine R. P. metu, kumščiu sudavė smūgį jai į galvą ir tokiu būdu padarė kraujosruvą kaktos dešinėje – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai R. P. sveikatą.

Kaltinamasis E. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 28 d. su sugyventine R. P. vartojo alkoholį, jautėsi apsvaigęs. Apie 20.00 val. tarp jų įvyko konfliktas, R. P. pradėjo jį stumdyti, jis nenusileido, viena ranka suėmęs jai už liemenės ties kaklu, dešinės rankos kumščiu sudavė R. P. vieną smūgį į galvą. Dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir ateityje daugiau taip nesielgs (b. l. 73–75, 81, 82).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. J. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sugyventinis E. J. anksčiau nėra prieš ją smurtavęs. 2019 m. kovo 28 d. namuose su E. gėrė vyną, todėl jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio. Apie 20.00 val. virtuvėje tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis priėjęs prie jos viena ranka suėmė už liemenės ties kaklu, o kitos rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į galvą - ties kakta likęs patinimas. Ji iš karto išbėgo pas kaimyną ir paprašė iškviesti policiją. Jai medikų pagalbos neprireikė, kadangi juto tik fizinį skausmą. E. J. atleidžia, tiki, kad ateityje jis nesmurtaus. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 29–31).

Išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro nustatyta, kad pas pranešėją atėjo kaimynė R. P. ir pasiskundė, kad ją rankomis ką tik mušė jos sugyventinis (b. l. 4–7).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad R. P. atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad konflikto metu sugyventinis E. J. jai sudavė kumščiais į galvą ir veidą. E. J. prisipažino smurtavęs prieš R. P. (b. l. 9–12).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - namas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G820/2019(02) nustatyta, kad R. P. nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34).

Asmens blaivumo testu 2019 m. kovo 28 20.39 val. R. P. nustatytas 2,26 promilės girtumas (b. l. 36–38).

Asmens blaivumo testu 2019 m. kovo 28 d. 20.42 val. E. J. nustatytas 2,21 promilės girtumas (b. l. 36–38).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis E. J. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis E. J. kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajai R. P. į galvą ir tokiu būdu padarė kraujosruvą kaktos dešinėje – tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. E. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 106–108).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis E. J. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį (kartu gyvenančią sugyventinę) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, teistumas išnykęs (b. l. 43–55), administracine tvarka nebaustas (b. l. 42), nedirba, pensininkas (b. l. 56).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam E. J. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, skiriant įpareigojimą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos E. J. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje jis nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdama išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais, kitais asmenimis.

E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Kaltinamasis E. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 28 d. 20.30 val. iki 2019 m. kovo 29 d. 11.29 val., todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. J. galutinę bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 7 (septynių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. J. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 28 d. 20.30 val. iki 2019 m. kovo 29 d. 11.29 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti E. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.