Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. L. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo D. L. turtui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. Panevėžio apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 3 dalį dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę nukentėjusiąją L. B. bei pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 307 straipsnio 2 dalį, BK 308 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiųjų A. B. ir L. B. įtraukimo į prostituciją ir pelnymosi iš jų prostitucijos bei prekybos žmonėmis.

2009 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, laikinai apribota D. L. nuosavybės teisė į jo vardu registruotą automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. birželio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimis, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas D. L. priklausančiam automobiliui, buvo tęsiamas iki 2010 m. gruodžio 23 d.

2009 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį, laikinai apribota kaltinamojo D. L. nuosavybės teisė į pinigines lėšas: 250 litų, 1 JAV dolerį, 8 Anglijos svarus sterlingus ir 35 pensus, 5 eurus ir 33 euro centus, 110 eurų, 900 Anglijos svarų sterlingų. 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. birželio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimis, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas D. L. priklausančioms piniginėms lėšoms, buvo tęsiamas iki 2010 m. gruodžio 28 d.

Skundžiama nutartimi Panevėžio apygardos teismas pratęsė Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2009 m. rugsėjo 23 d. ir 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimais skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo į paminėtą D. L. turtą, terminą. Tokį sprendimą apygardos teismas motyvavo tuo, kad byloje yra nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys, kurį būtina užtikrinti.

Kaltinamojo teigimu, Panevėžio apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė jo turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nesusipažinęs su baudžiamąja byla arba buvo šališkas ir nesiekė vertinti byloje esančių įrodymų. D. L. neaišku kuo remiantis buvo apribota jo nuosavybės teisė, nes susipažinus su L. B. ieškiniu kaltinamasis mano, kad ne ji pati surašė minėtą pareiškimą ir pasirašė net jo neskaičiusi. Ieškinyje padaryta klaida, t. y. vietoj D. M. yra įrašyta pavarde D. L. . Visos šiame ieškinyje išvardintos veikos nuo pat baudžiamosios bylos tyrimo pradžios buvo inkriminuotos D. M. , o ne kaltinamajam D. L. . L. B. nuo pat pirmo pareiškimo parašymo dienos ir visos bylos tyrimo metu tvirtino, kad minimas veikas jos atžvilgiu padarė būtent D. M. , o ne D. L. . Be to, dėl ieškinyje minimų nusikalstamų veikų jam net nebuvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nepareikštas kaltinimas ir šiuo metu. Dėl šių aplinkybių D. L. mano, kad prokuratūros nutarimai dėl nuosavybės teisės apribojimo nuo pat pradžių buvo neteisėti. Atitinkamai neteisėta ir nepagrįsta 2010 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. L. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad, bylą perdavus teismui, teisėjas, spręsdamas dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi išsprendžia ir procesinių prievartos priemonių kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo bei kitus klausimus (BPK 233 str. 4 d.).

Apeliacinės instancijos teismo manymu, Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi pagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, D. L. priklausančiam, nutartyje nurodytam, turtui. Iš apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti A. M. , J. N. , V. S. , R. M. , D. L. , T. M. , D. M. , A. M. , V. L. . Taigi, D. L. šioje byloje nurodytas tarp asmenų, kuriems byloje jau anksčiau buvo pranešta apie įtarimą bei šiuo metu pareikšti kaltinimai padarius atitinkamas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, įtariamojo turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas ar jo taikymo terminas pratęstas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje L. B. pripažinta nukentėjusiąja. Ji byloje pateikė 2009 m. rugpjūčio 26 d. civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų R. M. , D. L. , T. M. ir V. S. priteisti 50000 litų. Byloje esantis 2010 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro surašytas kaltinamasis aktas patvirtina, kad be kitų asmenų, D. L. šioje byloje kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 3 dalį dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę nukentėjusiąją L. B. bei pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 307 straipsnio 2 dalį, BK 308 straipsnio 2 dalį dėl prekybos žmonėmis, įtraukimo į prostituciją ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, nukentėjusiųjų A. B. ir L. B. atžvilgiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju prokuratūra turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis BPK 151 straipsniu, laikinai apriboti D. L. nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą. Atitinkamai teismas daro išvadą, kad nustačius, jog kaltinamojo nuosavybės teisė laikinai apribota pagrįstai ir teisėtai bei nesustačius pagrindų, leidžiančių panaikinti šią procesinę prievartos priemonę, apygardos teismas pagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą kaltinamojo D. L. turtui, nurodytam skundžiamoje nutartyje.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaltinamojo skundo argumentą, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką nukentėjusiosios L. B. atžvilgiu, tokie kaltinimai nepareikšti ir šiuo metu bylą perdavus teismui. Pastebėtina, kad tokį kaltinamojo skundo teiginį paneigia bylos medžiagoje esantys 2010 m. birželio 9 d. pranešimas apie įtarimą D. L. (t. 17, b. l. 81 – 82) bei Panevėžio apygardos prokuroro surašytas 2010 m. gruodžio 9 d. kaltinamasis aktas iš kurių matyti, kad be kitų nusikalstamų veikų D. L. buvo įtariamas bei šiuo metu yra kaltinamas pasikėsinęs išžaginti nepilnametę nukentėjusiąją L. B. (BK 22 str. 1 d., BK 149 str. 3 d.), kuri byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį. Kartu teismas nevertina kaltinamojo skundo teiginio, kad nukentėjusioji ieškinyje jį supainiojo su kitu kaltinamuoju D. M. ir būtent apie pastarąjį asmenį ji davė parodymus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje proceso stadijoje, teismas spręsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, negali pasisakyti dėl kaltinamajam D. L. pareikštų kaltinimų pagrįstumo ir teisėtumo bei nevertina nukentėjusiosios parodymų bei kitų byloje surinktų duomenų liečiamumo ir leistinumo prasme. Šių aplinkybių tyrimas bei vertinimas yra bylą iš esmės nagrinėsiančio Panevėžio apygardos teismo prerogatyva.

Kaltinamojo skunde nurodyta aplinkybė, jog civilinį ieškinį surašė ne pati nukentėjusioji, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimą, nes nukentėjusioji turi teisę naudotis teisine pagalba ir neprivalo teisiškai sudėtingų dokumentų ruošti pati. Taip pat teismas konstatuoja, kad apygardos teismo sprendimas pratęsti kaltinamojo D. L. turtui nuosavybės teisės apribojimo terminą, nepažeidžia jo teisių, garantuotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Šiuo atveju, kaltinamojo konstitucinės teisės į disponavimą nuosavybe apribojimas, pateisinamas teisėsaugos institucijų pareiga įgyvendinti svarbų bendrąjį interesą – nukentėjusio asmens teisių apsaugą.

Apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Kaltinamojo D. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.