- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- 1-16-491/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Artūras Ridikas
- Civilinis ieškovas
- J. N., R. R., A. R., K. R.
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė, Romualdas Lincevičius
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Petro Meidaus, Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbęs vadybininku UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 7 ir 8 p., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5, 7 ir 8 p.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis D. M. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė D. N. bei visuotinai pavojingu būdu, panaudodamas šaunamąjį ginklą bei dėl chuliganiškų paskatų tyčia nežymiai sutrikdė R. R. sveikatą, o būtent :
2013 m. rugpjūčio 24 d. apie 21.15 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su žmona I. M. važiuodamas Z. Š. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) pamatęs šaligatviu einančius nukentėjusiuosius D. N. ir R. R., išlipęs iš automobilio, dėl chuliganiškų paskatų demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, grasindamas legaliai laikomu 9 mm kalibro pistoletu (duomenys neskelbtini), liepė nukentėjusiems gultis ant žemės, o jiems pradėjus bėgti, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – žmonėms būnant (duomenys neskelbtini) namo balkone, aštuonis kartus šovė iš turėto pistoleto link bėgančių nukentėjusiųjų, pataikydamas D. N. į kairės ir dešinės kojos šlaunis, taip jam padarydamas šautinį kiaurinį kairės šlaunies minkštųjų audinių sužalojimą ir šautinį paviršinį dešinės šlaunies sužalojimą, bei į nugaros kairės pusės apatinę dalį, taip padarydamas jam šautinį kiaurinį pilvo sužalojimą su pilvinės aortos pažeidimu, dėl ko įvykus vidiniam nukraujavimui į pilvo ertmę D. N. nuo įvykio vietos nubėgęs apie 30 metrų mirė po daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonu, o R. R. pataikydamas į viršutinę lūpą, taip jam padarydamas odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir garsinę kairės ausies traumą, nežymiai jį sužalojo.
ĮRODYMAI
Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-08-24 apie 14 val. drauge su žmona I. M. atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) barą, kur buvo švenčiamos krikštynos. Turėjo su savimi pasiėmęs savigynai įsigytą ginklą, kurį nešiojosi per petį nešiojamoje piniginėje. Šventėje kepė šašlykus, bendravo, žaidė kortomis, per visą vakarą išgėrė apie 50 g brendžio ir apie 4 bokalus alaus, apgirtęs nebuvo, viską prisimena. Apie 21 val. paskambino uošviui Z. Š. ir paprašė parvežti į namus. Išėjęs pro baro vartus į gatvę pasitikti uošvio pamatė į jį atbėgančius du vaikinus. Jie buvo jauni, tačiau kad nepilnamečiai nesuprato. Išsigando pamanęs, kad jie nori jį užpulti. Grįžo į baro kiemą atgal, vaikinai pro jį praėjo, žiūrėjo į jį, nieko nesakė, nieko nedarė. Jam pasirodė, kad jie jį persekioja, nori užpulti, atsirado nerimas, nes jie bėgo nuo (duomenys neskelbtini) g. tiesiai į jį. Prie baro ginklo nebuvo išsitraukęs, juo vaikinams negrasino. Grįžęs į barą žmonai pasakė, kad reikia važiuoti, nes kažkas aplinkui slankioja, trinasi. Išėjo iš baro, uošvis jų jau laukė. Važiuojant į namus iš (duomenys neskelbtini)g. į (duomenys neskelbtini)g. vėl pamatė tuos vaikinus. Privažiavus (duomenys neskelbtini) g. prie teismo pastato uošviui pasakė sustoti, išlipo iš mašinos, iš rankinės išsitraukė pistoletą, užsitaisė ir paėjęs 1 – 2 metrus nuo automobilio į tarpą tarp gatvėje stovinčių mašinų sušuko „stokit piderai“. Vaikinai jam negrasino, jokios grėsmės nekėlė. Jie pradėjo nuo jo bėgti link (duomenys neskelbtini) g., jis nesivydamas ėmė šaudyti į jų pusę į žemę, nes norėjo juos pagąsdinti, į juos nesitaikė, sužaloti ar nužudyti jų neketino. Matė žiežirbas priekyje savęs 15 – 20 metrų atstumu, matė, kad vienas iš vaikinų nubėgdamas šokinėjo, kilnojo aukštyn kojas. Kiek kartų iššovė neskaičiavo, šaudė be pertraukų, likusių šovinių apkaboje netikrino. Šaudydamas pašalinių žmonių gatvėje nematė. Grįžęs į mašiną uošviui paaiškino, kad nieko neįvyko, tiesiog norėjo vaikinus pagąsdinti. 2013-08-25 apie 9.30 val. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje du policijos automobilius, pareigūnus, kurie kažko ieškojo. Įtarė, kad tai dėl vakarykščio jo šaudymo. Pakeliui į (duomenys neskelbtini) susipyko su žmona, (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro išlipo, nes norėjo pabūti vienas, truputį išgerti, nes blogai jautėsi. Kad galimai nušovė žmogų sužinojo vakare pažįstamo žmogaus. Kitos dienos vakare nuėjo į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, pranešė apie įvykį, atidavė turėtą ginklą. Gailisi dėl įvykusio, atsiprašė nukentėjusiųjų. Ieškinius pripažįsta, bet mano, kad sumos yra nerealios. Ginklą įsigijo savigynai jau gyvendamas (duomenys neskelbtini). Nuolat jautė nepaaiškinamą įtampą, nerimą, ypač būdamas (duomenys neskelbtini), nes čia buvo sumuštas, buvo apšaudytas jo uošvio Z. Š. garažas.
2013-09-04 parodymų patikrinimo vietoje metu D. M. patvirtino savo parodymus ir parodė su įvykiu susijusias vietas (duomenys neskelbtini) : (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esantį „(duomenys neskelbtini)“ barą, kuriame jis buvo 2013-08-24 nuo 17 iki 21 val. Stovėdamas prie vartelių pamatė du vaikinus, kurie bėgo (duomenys neskelbtini) gatve šalia vienas kito. Važiuojant su Z. Š. į namus, įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę (žiūrint į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę) jos dešinėje pusėje parodė, kad 12 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje prie šaligatvio stovėjo didelis automobilis. Išsukus iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis pamatė du jaunuolius, paėjęs apie 4 metrus į priekį, prie šaligatvio dešinėje pusėje esančių šiukšlių konteinerių, jis parodė vietą, kur Z. Š. liepė sustoti. Toliau jis parodė, kad išlipęs iš automobilio suriko vaikinams stoti – atstumas tuo metu nuo jo iki ant šaligatvio buvusių jaunuolių galėjo būti 22 metrai. D. M. parodė, kad išlipo iš automobilio, užsitaisė ginklą, kurį laikė viena dešine ranka ir pradėjo šaudyti taikydamas į žemę. Šaudė stovėdamas, niekur nėjo, šaudė norėdamas tik pagąsdinti, iššaudė visą apkabą, šaudydamas matė, kaip jaunuoliai strikinėjo, šokinėjo keldami kojas, matė, kad jie nubėgo (2 t., 180 – 184 b.l.).
Nukentėjusioji J. N. parodė, kad 2013-08-24 d. apie 22 val. į namus atėjo R. R., paklausė, ar nėra sūnaus D. Kadangi sūnus apie 18 val. buvo išėjęs susitikti su R., pasirodė keista, kad jie ne kartu. Apie 22.30 val. R. R. atėjo su tėvu, kurie pasakė, kad atsitiko nelaimė – neranda jie D. Papasakojo, kad buvo susišaudymas, jie bėgo, po to D. niekur negalėjo rasti. Apie 5.30 – 6 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje po daugiabučio namo balkonu rado sūnų, jis buvo miręs. R. R. papasakojo apie privažiuojančią mašiną, žmogų su išpūstomis akimis, su šautuvu, kuris liepė jiems gultis, pradėjo šaudyti. Sakė, kad jam skauda lūpą ir ausis, buvo išgandęs. Neteko vyriausiojo sūnaus, patyrė didžiulį stresą, jaunesni vaikai iki šiol jaučia baimę, bijo eiti į kiemą. Visą jos patirtą turtinę žalą, susijusią su sūnaus laidojimu bei jo kapavietės sutvarkymu, atlygino kaltinamojo artimieji. Prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti jai 500000 Lt (144810 Eur) bei po 100000 Lt (po 28962 Eur) jos vaikams N. ir P. N., kurie neteko brolio.
Nukentėjusysis R. R. (perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. 2013-08-24 apie 21 val. su D. N. iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos stadiono ėjo į namus pro (duomenys neskelbtini) barą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Eidami telefonu klausėsi muzikos. Prie baro vartelių pamatė D. M., kuris buvo atsitūpęs, rankose turėjo ginklą ir taikėsi į juos. Atstumas iki jo galėjo būti apie 3 – 4 metrai. Su juo nekalbėjo, buvo kontaktas tik akimis, kurios buvo piktos. Nors išsigando, tačiau praėjęs barą pagalvojo, kad kažkoks nesveikas, gąsdina žaisliniu ginklu. Netrukus, jiems einant (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė greitai atvažiuojantį (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos automobilį, iš kurio iššoko D. M., rankose laikydamas pistoletą, nusitaikė į juos ir sušuko „gulk, gulkit“. Kaltinamasis buvo už 3 – 4 metrų nuo jų. Pagalvojo, kad bus blogai, kad jam peršaus kojas, atims visus daiktus. D. N. buvo už jo nugaros, arčiau sustojusio automobilio. Tuomet išgirdo vieną šūvį, kulka praskrido netoli kojų, jis pradėjo bėgti. Matė, kad iš pradžių D. M. taikėsi į kojas, bėgo nuo jo tolyn link bendrabučio, šokinėjo, kilnojo kojas, po kojomis matė žiežirbas. Šūvių buvo keletas, po pirmo šūvio pajuto, kad kaire ausimi prasčiau girdi, po trečio pajuto skausmą lūpoje, ji ėmė tinti, bėgo kraujas. D. M. jų nesivijo, šaudė stovėdamas vietoje. Nubėgęs link laiptinės girdėjo dar pora šūvių. Pasislėpė bendrabučio 5 – tame aukšte, nuolat skambino D., bet šis nekėlė. Ryte apie 6 val. D. mama pranešė, kad rado jį jau mirusį. Gaila žuvusio draugo, po įvykio blogai miegojo naktimis, lankėsi pas psichologus (2 t., 49 – 51, 52 – 54, 59 – 62 b.l.).
2013-08-25 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. R. iš veido bruožų atpažino D. M. (2 t., 65 – 68 b.l.).
2013-09-03 parodymų patikrinimo vietoje metu R. R. pilnai patvirtino savo parodymus ir parodė su įvykiu susijusias vietas (2 t., 71 – 73 b.l.).
Liudytojas A. R. parodė, kad 2013-08-24 apie 20.30 val. paskambino sūnui R., kuris pasakė, kad yra gimnazijos sporto aikštėje, treniruojasi, greitai su D. N. grįš namo. Apie 21.20 val. sūnus paskambino žmonai, pasakė, kad juos apšaudė, paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) įmonės bendrabutį. (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo bendrabučio pusės sūnus atėjo lydimas dviejų moterų. Moterys papasakojo, kad būdamas balkone matė, kaip ėjo du berniukai, gatvėje sustojo mašina, kažkas išlipo, liepė gultis, berniukai išsilakstė, pradėjo šaudyti. Niekur negalėjo rasti D., jam nuolat skambino. Tuo metu sūnus niekuo nesiskundė. Apie įvykį pranešė D. mamai, drauge jo ieškojo. Kitos dienos 6 val. ryte J. N. pranešė, kad rado sūnų jau negyvą. Ryte policijoje R. parodė prakirstą lūpą, pasakė, kad spengia kairėje ausyje. Sūnus pasakojo, kad pradėjus šaudyti bėgdamas sukosi pažiūrėti ką veikia D., ir galimai tuo momentu kulka kliudė lūpą. Jis taip pat papasakojo, kad iš vakaro jie su D. N. ėjo iš sporto aikštės pro „(duomenys neskelbtini)“ barą. Telefone klausė muziką, perbėgo (duomenys neskelbtini) g., prie baro matė stovinčius du žmonės. Pamatė, kad vienas iš jų atsitūpė, nusitaikė pistoletu į juos. Muziką telefone išjungė, išsigando, bet pagalvojo, kad gąsdina žaisliniu pistoletu. (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio juos sustabdė, liepė gultis, jie pamanė, kad atims telefonus, peršaus kojas. Sūnus pradėjo bėgti, nes išgirdo šūvį. Bėgo į tamsą zigzagais, jam po kojomis vis ėjo nuo kulkų kibirkštys. Kaltinamąjį pažįsta, su juo artimiau nebendravo. Kaltinamojo žmona I. M. atlygino jam 500 Eur patirtai turtinei žalai bei advokato išlaidos kompensuoti. Prašo priteisti 10000 Lt (2896,20 Eur) nepilnamečio sūnaus patirtai neturtinei žalai atlyginti, nes R. po įvykio labai pergyveno dėl draugo netekties, be vaistų 1 – 2 savaites negalėjo užmigti, buvo didžiuliame strese.
Liudytoja S. D. parodė, kad 2013-08-24 po 21 val. vakaro su drauge sėdėjo (duomenys neskelbtini) name esančiame bendrame balkone. Išgirdo šūvių garsus, pamatė, kad gatvėje stovėjo mašina, prie jos buvo žmogus, matė tik jo pakaušį, matė kulkų šviesytes, joms atsimušant į asfaltą, pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Viskas vyko keletą sekundžių, po to šaudęs vyras įšoko į mašinos keleivio pusę ir nuvažiavo. Matė link jų namo bėgančius du berniukus, tuo metu ir buvo šaudoma. Girdėjo 3 – 4 šūvius, jų galėjo būti ir daugiau. Vienas berniukas nubėgo už jų namo, o kitas įbėgo į namo laiptinę. 5 – o aukšto virtuvėje rado besislepiantį vaikiną, kuris paprašė paskambinti tėvams. Buvo išsigandęs, nuolat skambino draugui, bet negalėjo jam prisiskambinti. Šūvių žiežirbas matė apie 10 m. atstumu nuo šaudžiusio, berniukai tuo metu jam buvo priekyje. Šaulys stovėjo ant (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio, nejudėjo, ji negirdėjo, kad jis ką nors šauktų, rėktų. Nuo jo iki jų namo buvo apie 30 m. atstumas, iki nubėgančių jaunuolių buvo gal 20 – 30 m. Šūviai buvo vienas po kito, be didesnių pertraukų.
Liudytoja I. M. parodė, kad 2013-08-23 su vyru atvyko į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną po pietų ją su D. M. Z. Š. nuvežė į (duomenys neskelbtini) barą, kur buvo tęsiama krikštynų šventė. Matė, kad vyras žaidė kortomis, gėrė brendį. Ji bendravo su draugėmis, su vyru leido laiką atskirai. Apie 20.30 val. D. M. užsimanė namo, ji dar norėjo pabūti. Jis ir kiek anksčiau siūlė vykti į namus, bet ji nesutiko. Atvažiavo Z. Š. jų parvežti į namus. Ji buvo apgirtusi, sėdėjo automobilio gale, vyras priekyje, patėvis vairavo. Važiuojant vyras liepė Z. Š. sustabdyti automobilį, pats išlipo kažką turėdamas rankoje. Girdėjo kažkokius balsus, riksmus, bet buvo apspangusi, todėl nekreipė į juos dėmesio. Išlipęs jis ėmė šaudyti, ji matė nuo grindinio žiežirbas ir bėgančias kojas, jos tolo nuo jų. Kadangi buvo tamsu, nieko aiškiau neužfiksavo, be to išgirdusi šūvius buvo šoke. Po to D. M. įsėdo į mašiną, rankoje turėjo ginklą, kurį nešiodavosi rankinėje. Kitą dieną vyras sakė, kad jis kvailai pasielgė šaudydamas į grindinį, kad taip negalima. Išvyko į (duomenys neskelbtini). Mama paskambino, kad daromos kratos, kad buvo rastas negyvas žmogus. Kiek buvo šūvių neskaičiavo. D. M. ji nieko neklausinėjo. Kitą dieną vyrą paleido (duomenys neskelbtini), nes važiuojant apsipyko dėl to, kad ji išsitempė jį į (duomenys neskelbtini), į krikštynas. Jis visada yra nervuotas, jam kažkas vaidenasi, buvo visada įtampoje. Sužinojusi apie nušautą žmogų bandė prisiskambinti vyrui, bet jo telefonas buvo išjungtas. Prieš 4 metus iki įvykio D. M. (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas, buvo apšaudytas jos patėvio garažas.
Liudytojas Z. Š. parodė, kad 2013-08-24 14 val. podukra I. M. paprašė nuvežti ją su D. M. į jos draugės vaiko krikštynas, vykusias „(duomenys neskelbtini)“. Dainius sakė, kad ten pabus valandą. Apie 20 val. jis paskambino, pasakė, kad parvažiuos taksi. Po pusvalandžio jis vėl paskambino ir paprašė atvykti jų parsivežti. D. M. sėdo šalia jo, podukra – automobilio gale. Įlipęs D. M. atrodė ramus, nesimatė, kad būtų buvęs girtas, nors alkoholio kvapas automobilyje buvo juntamas. Minėjo, kad bare žaidė kortomis. Įsukus į (duomenys neskelbtini) g. pamatė du žmones. D. M. paprašė sustoti. Jis sustojo viduryje gatvės, nes prie šaligatvio buvo daug mašinų. Nuo baro buvo nuvažiavę apie 300 – 400 m. Išlipus D. M. išgirdo kažkokį riksmą, du – tris šūvius, bet jų galėjo būti ir daugiau. Pamatė du žmones, bėgančius į priekyje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, į skirtingas puses. Kitų pašalinių žmonių aplink nematė. Po 2 – 3 minučių grįžo D., atsisėdo, sakė, kad nieko nebuvo, kad jis tik pagąsdino. Jam pasirodė keista, nepagalvojo, kad šaudė iš tikrų šovinių, kad įvyko kažkas rimta. Paties šaudymo momento jis nematė, nes vaizdą užstojo autobusas. Ginklo nematė, D. grįžęs į automobilį kažką įsidėjo į rankinę. Namuose D. M. su podukra pradėjo aiškintis, apsipyko. Kitos dienos ryte D. M. sakė, kad gal reikia pranešti į policiją, bet kažkuriuo tai momentu jis paskambino savo tėvui, kuris atvyko paimti jo šeimos. Apie 11 val. atvyko pareigūnai, apklausė, pasakė, kad nušautas žmogus.
Dėl šio įvykio kaip įtariamasis sulaikytas Z. Š. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje (2 t., 146 – 155 b.l.).
Liudytoja J. M. parodė, kad D. M. yra ramaus būdo, nekalbus, apie savo problemas jai nesipasakojo. Ji žinojo, kad jis turi įsigijęs ginklą, padarė tai jau išsikraustęs gyventi į (duomenys neskelbtini). Įvykio detalių nežino.
Iš 2013-08-25-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, ties (duomenys neskelbtini) daugiabučiu namu, po pirmo aukšto ketvirtuoju balkonu, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, rastas D. N. lavonas. Apžiūrėjus jo vilkėtus rūbus nustatyta, kad nugaros srityje, kairėje pusėje ant rūbų matomi kiauryminiai pažeidimai. Lavono nugaros kairėje pusėje, apie 10 – 15 cm nuo juosmens į viršų, rasta dalinai apvalios formos žaizda. Lavono pilvo srityje, toje pačioje pusėje kaip ir nugaroje, matoma netaisyklingos formos žaizda. Ant (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, asfaltuoto kanalizacijos dangčio paviršiaus, 10,3 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo šiaurinės sienos, rastos trys mechaninio poveikio žymės – įbrėžimai, išsidėstę vienas šalia kito trikampio forma. (duomenys neskelbtini) gatvėje, 9,95 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo šiaurinės sienos, ant važiuojamosios asfaltuotos kelio dangos rasta deformuota kovinio ginklo kulka. 9,63 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo šiaurinės sienos, (duomenys neskelbtini) gatvėje rasta 9 mm kovinio ginklo tūtelė, ant kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. 5,63 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo šiaurinės sienos, žolėje, rasta analogiška 9 mm kovinio ginklo tūtelė. 4,12 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo šiaurinės sienos, žolėje rasta analogiška 9 mm kovinio ginklo tūtelė. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu, naudojant specialiąsias technines priemones – metalo ieškiklius, 2, 64 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo šiaurinės sienos, žolėje rasta šovinio tūtelė. Apžiūrėjus šalia įvykio vietos augančius medžius, antrame medyje nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, 7,3 m atstumu nuo šiaurinės (duomenys neskelbtini) namo sienos, 39 cm aukštyje nuo žemės rasta ir išimta kulka (1 t., 8 – 21 b.l.).
2013-11-26 VTMT prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr(duomenys neskelbtini) įrodo, kad D. N. mirė nuo šautinio kiaurinio pilvo sužalojimo su pilvinės aortos pažeidimu, įvykus vidiniam nukraujavimui į pilvo ertmę. D. N. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai : 1) šautinis kiaurinis pilvo sužalojimas su pilvinės aortos pažeidimu (fiksuota šūvio įėjimo anga nugaros kairės pusės apatinėje dalyje; šūvio išėjimo anga pilvo dešinės pusės viršutinėje dalyje; šūvio kanalas eina per pilvo užpakalinės sienos minkštuosius audinius, aortos pilvinės dalies kairę šoninę sienelę, žarnų pasaitus ir pilvo priekinės sienos minkštuosius audinius, šūvio kanalo kryptis yra iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę ir nežymiu kampu iš apačios į viršų; sužalojimas padarytas šaunamuoju ginklu); 2) šautinis kiaurinis kairės šlaunies minkštųjų audinių sužalojimas ir šautinis paviršinis (nekiaurinis) dešinės šlaunies sužalojimas (šių sužalojimų šūvio įėjimo anga yra kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje; šūvio išėjimo anga kairės šlaunies vidiniame paviršiuje; šūvio įėjimo anga (paviršinis šautinis sužalojimas) dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje; šūvio kanalas eina per kairės šlaunies odą ir paodį ir pasibaigia dešinės šlaunies minkštuosiuose audiniuose; šūvio kanalo kryptis yra iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę apie 45 laipsniu kampu ir iš viršaus žemyn taip pat apie 45 laipsniu kampu; sužalojimai padaryti šaunamuoju ginklu, galimai vienu šūviu, nes kintant kojų padėčiai šūvio išėjimo anga ir paviršinis dešinės šlaunies sužalojimas (šūvio įėjimo anga) sutampa); 3) odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje (jie padaryti kietais bukais daiktais, galimai pargriuvus ar atsitrenkus į kietą pagrindą ar atsitiktinai atsitrenkiant į tokius daiktus). Pomirtinių sužalojimų, kovai ir savigynai būdingų požymių D. N. lavono tyrimo metu nenustatyta. Po sužalojimų padarymo D. N. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, galėjo gyventi keletą – keliolika minučių. Jo rūbuose rasti pažeidimai atitinka lavono kūne nustatytų šautinių sužalojimų lokalizaciją. Lavono kraujyje etilo alkoholio, benzodiazepinų, efedrino, amfetaminų, difenhidramino, amitriptilino, kanabinoidų, opijatų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (1 t., 30 – 34 b.l.).
Iš 2013-09-26 VTMT prie LR TM Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirtos D. N. sužalojimų (nugaros kairės pusės, kairės ir dešinės šlaunų) žaizdos yra šautinės – sviedinio įėjimo angos. Jo lavono kairės šlaunies užpakalinio paviršiaus odos išpjovoje su žaizda, dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus odos išpjovoje su žaizda bei nugaros kairės pusės odos išpjovoje su žaizda yra metalizacijos variu pėdsakai. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti dviem šūviais, šautiniai, padaryti šaunamuoju ginklu, užtaisomu apvalkaliniais šoviniais. D. N. šautinėse žaizdose nėra papildomų artimą šūvį patvirtinančių šūvio faktorių poveikio požymių. Tirtos nugaros kairės pusės, kairės šlaunies užpakalinio paviršiaus ir nekiaurinė dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus žaizdos yra sviedinių įėjimo angos, o netirtos pilvo ir kairės šlaunies vidinio paviršiaus žaizdos (pagal jų požymius lavono tyrimo specialisto išvadoje) yra šūvių išėjimo angos. Sužalojimų kanalų kryptis nurodyta D. N. lavono teismo medicininio tyrimo specialisto išvados tiriamojoje dalyje : a) šūvio įėjimo angos nugaros kairėje pusėje kanalo kryptis yra iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę ir nežymiai kampu iš apačios į viršų; b) kairės šlaunies užpakalinio paviršiaus šūvio įėjimo angos kanalo kryptis yra iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę apie 45 laipsnių kampu ir iš viršaus žemyn taip pat apie 45 laipsniu kampu, kanalas eina per odą ir paodį. Tai reiškia, kad D. N. sužalojimų padarymo metu buvo pasisukęs nugara į šovusį asmenį. Šautinių sužalojimų kanalų kryptys kairėje ir dešinėje šlaunyse (tikėtina padaryti vienu šūviu) rodo, kad dešinė D. N. koja buvo pastatyta šone ir priekyje kairiosios – tai rodo, kad šūvio į kojas momentu jis ėjo ar bėgo. Tikėtina, kad nugaros kairės pusės ir kairės šlaunies užpakalinio paviršiaus žaizdos padarytos kulkomis, nekontaktavusiomis su kliūtimis – pataikant tiesiogiai. Dešinės šlaunies nekiaurinė žaizda galėjo būti padaryta kliūtį (kairės kojos šlaunį) perėjusia kulka (1 t., 40 – 50 b.l.).
2013-10-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) konstrukcijos pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, skirtais (duomenys neskelbtini) konstrukcijos pistoletams. Pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų. Jis tinkamas šaudyti. Tarp tirti pateiktų dviejų kulkų viena kulka, rasta (duomenys neskelbtini), yra 9 mm kalibro šovinio, skirto (duomenys neskelbtini) konstrukcijos pistoletams, nedeformuota kulka, kuri buvo iššauta iš tirti pateikto pistoleto. Tirti pateiktos keturios tūtelės yra 9 mm kalibro šovinių, skirtų (duomenys neskelbtini) konstrukcijos pistoletams, šautos tūtelės, kurios buvo šautos tirti pateiktame pistolete. Nukentėjusiojo D. N. drabužiuose – striukėje, marškinėliuose ir kelnėse, esantys pažeidimai yra šautiniai, padaryti šaunant iš atstumo, kuriam esant nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai (t. y. šaudant iš tirti pateikto pistoleto – toliau nei iš 90 cm ir toliau, matuojant nuo pistoleto vamzdžio laibgalio iki kliūties). Tikėtina, kad šie drabužių šautiniai pažeidimai buvo padaryti dviem šūviais. Striukės ir marškinėlių pažeidimai buvo padaryti vienu šūviu su kulkos įėjimo anga striukės nugarinio paviršiaus kairėje pusėje ir kulkos išėjimo anga striukės priekinio paviršiaus dešinėje pusėje. Tikėtina, kad tirti kelnių abiejų klešnių pažeidimai buvo padaryti vienu (kitu) šūviu su kulkos įėjimo anga kelnių kairiosios klešnės nugariniame paviršiuje ir kulkos išėjimo anga dešiniosios klešnės išoriniame paviršiuje, bei tarpinėmis kulkos išėjimo anga kairiosios klešnės vidiniame paviršiuje ir įėjimo anga dešiniosios klešnės vidiniame paviršiuje. Nukentėjusiojo kūno šautiniai sužalojimai ir jo drabužių šautiniai pažeidimai pagal tarpusavio išsidėstymą sutampa. Vieno šūvio, kuriuo buvo padaryti nugaros kairės pusės ir pilvo sužalojimai, striukės bei marškinėlių pažeidimai, kryptis buvo iš nugaros į priekį, iš kairės į dešinę ir nežymiai iš apačios į viršų (vertinant nukentėjusiojo, esančio vertikalioje padėtyje atžvilgiu). Kito, tikėtina vieno šūvio, kuriuo buvo padaryti kairės šlaunies kiaurinis ir dešinės šlaunies aklinis sužalojimai, bei abiejų klešnių pažeidimai, kryptis buvo iš nugaros į priekį, iš kairės į dešinę ir apie 45 laipsniu kampu iš viršaus žemyn (1 t., 55 – 66 b.l.).
Iš 2013-10-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. M. rankinėje rasta šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš keturių tūtelių, paimtų įvykio vietoje. Ant D. M. džinsinių kelnių ir marškinėlių yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš keturių tūtelių, rastų įvykio vietoje. Tikėtina, kad dviejų šūvio pėdsakų dalelių ant D. M. drabužių kilmės šaltinis yra kiti šoviniai, negu keturios šovinių tūtelės rastos įvykio vietoje. Ant D. N. drabužių yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš keturių tūtelių, rastų įvykio vietoje. Tikėtina, kad dalies šūvio pėdsakų dalelių ant D. N. drabužių kilmės šaltinis yra kiti šoviniai, negu keturios šovinių tūtelės rastos įvykio vietoje. Ant R. R. drabužių yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš keturių tūtelių, rastų įvykio vietoje. Tikėtina, kad dalies šūvio pėdsakų dalelių ant R. R. drabužių kilmės šaltinis yra kiti šoviniai, negu keturios šovinių tūtelės rastos įvykio vietoje (1 t., 68 – 71 b.l.).
2013-09-10 VTMT prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje R. R. galėjo būti padarytas rikošetu atšokusios kulkos, o garsinė kairės ausies trauma galėjo gautis nuo šūvių garso įvykio metu. Jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 76 b.l.).
2013-08-26 poėmio metu bute (duomenys neskelbtini), paimta pistoleto (duomenys neskelbtini) šovinių dėtuvė ir 160 9 mm (duomenys neskelbtini) šovinių (1 t., 122 b.l.).
Iš 2013-08-26 daiktų dokumentų pateikimo protokolo ir tarnybinio pranešimo matyti, kad iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 – ojo PK VPS operatyvaus valdymo poskyrio specialisto paimtas pistoletas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, rankinė, kuriuos D. M. pateikė atvykęs į policijos komisariatą 2013-08-26 21.10 val. (1 t., 123 – 124 b.l.).
2013-09-16 apžiūros protokolas patvirtina, kad leidimas D. M. laikyti (nešioti) trumpąjį šaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini) savigynai išduotas 2010-06-22. Jis galiojo iki 2015-06-22. 2010 m. vasario – kovo mėnesiais atlikto jo sveikatos patikrinimo duomenys teigiami, konstatuota, kad jis gali turėti ginklą (1 t., 140 – 164 b.l.).
Iš 2013-10-11 (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos pateiktos informacijos matyti, kad D. N. šaudymo sporto treniruotes lankė (duomenys neskelbtini) rajono sporto mokykloje nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono sporto mokyklos šaudymo sporto treniruotės yra vykdomos C ir B kategorijos ginklais (1 t., 168 b.l.).
2013-10-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. M. yra psichiškai sveikas (3 t., 4 b.l.).
Iš 2013-08-27 – 2013-10-03 ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad teismo ekspertui įvertinus D. M. gyvenimo anamnezės duomenis po stresogeninių įvykių (sumušimo, namo ir automobilio apšaudymo) išryškėjusią afektinę įtampą, nerimą, baimės jausmą, interpretacines persekiojimo idėjas, kurios, eksperto vertinimu, siekė kliedesinį lygį, buvo įtarta išsivysčiusi psichogeninė paranoidinė psichozė, kuri tęsėsi ilgą laiką ir sąlygojo jo elgesį bei sprendimus, tame tarpe – netgi gyvenamosios vietos pakeitimą. Eksperto vertinimu, kaltinamojo elgesį jam inkriminuojamos veikos padarymo metu sąlygojo liguisti išgyvenimai (santykio ir persekiojimo kliedesiai), jam įtartas užsitęsęs psichozinis sutrikimas, vyraujant kliedesiams, tačiau šios diagnozės patikslinimui reikalingas ilgesnis jo psichikos būsenos stebėjimas stacionare (3 t., 182 – 184 b.l.).
2014-11-05 – 2015-01-28 stacionarinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad 2013-08-24 nusikalstamų veikų padarymo metu D. M. buvo ūmus trumpalaikis psichozinis sutrikimas – kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams su susijusiu ūminiu stresu, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertizės atlikimo momentu jam nustatyti adaptacijos sutrikimai, nesiekiantys psichozinio lygio, kurie jam netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (4 t., 84 – 91 b.l.).
2015-05-06 – 2015-05-13 pakartotinės stacionarinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad D. M. nusikalstamų veikų padarymo metu 2013-08-24 buvo paprasto pasigėrimo būsenoje, dėl to išsivystė pervertinimo idėjos, nesiekiančios kliedesinio lygio, o turėtas prie savęs šaunamasis ginklas įgalino jį pasijusti stipresniu, gebančiu pagąsdinti. Jis veikų padarymo metu visiškai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos visiškai valdyti. Šiuo metu kaltinamasis yra psichiškai sveikas (4 t., 144 – 149 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS
Esminės šio įvykio aplinkybės, nustatytos kaltinamojo, nukentėjusiojo R. R., liudytojų I. M., Z. Š., S. D. bei iš dalies – ir liudytojo A. R., parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, specialistų išvadomis, šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos. Aukščiau paminėtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis D. M. 2013-08-24, apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), su žmona I. M. ir Z. Š. jo vairuojamu automobiliu važiuodamas iš „(duomenys neskelbtini)“ baro, (duomenys neskelbtini) namu, pamatęs neseniai prieš tai pro barą gatve praėjusius ir šaligatviu einančius D. N. ir R. R., išlipo iš automobilio, iš rankinės išsitraukė legaliai turėtą 9 mm kalibro pistoletą (duomenys neskelbtini), liepė R. R. ir D. N. stoti ir gultis ant žemės. Jiems nepaklusus ir pradėjus bėgti nuo kaltinamojo, D. M. 8 kartus iššovė iš pistoleto link nubėgančių nukentėjusiųjų, juos sužalojo padarydamas teismo medicinos specialistų jiems nustatytus sužalojimus, dėl kurių D. N. mirė, o R. R. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis tvirtino, kad įvykio metu jis šaudė į nubėgančių vaikinų pusę, šaudė į žemę į juos nesitaikydamas, todėl sužeisti juos galėjo tik rikošetavusios kulkos. Pagal R. R. parodymus, skausmą lūpoje jis pajuto po trečio šūvio, bėgdamas nuo kaltinamojo, t. y. būdamas į jį labiau nugara. Jis teigė bėgdamas buvo atsisukęs pažiūrėti, kur yra šaudymui prasidėjus jam už nugaros buvęs D. N.. Teismo medicinos specialistas iš esmės neprieštaravo, kad lūpos sužalojimas R. R. galėjo būti padarytas rikošetu atšokusios kulkos. Nukentėjusiajam nustatyta garsinė kairės ausies trauma, kaip nurodė teismo medicinos specialistas, jam galėjo būti padaryta šūvio garso. Taigi, su virš paminėtais kaltinamojo parodymais dėl R. R. galimo sužalojimo mechanizmo ir aplinkybių nėra pagrindo nesutikti.
Tačiau D. M. parodymai dėl D. N. padarytų mirtinų sužalojimų mechanizmo neatitinka byloje surinktų įrodymų viseto. Visų pirma, kaltinamojo parodymais nustatyta, kad jis įvykio dieną turėjo ginklą su pilna apkaba, t. y. su 8 šoviniais, ir visą ją iššaudė įvykio metu. Negalima paneigti D. M. parodymų, kuriuos patvirtino ir R. R., kad pirmus šūvius jis iššovė laikydamas ginklą nukreiptą žemyn, nes tiek R. R., tiek liudytojos S. D. bei I. M. matė žiežirbas nuo į kietą paviršių atsitrenkusių kulkų. Tačiau, kaltinamasis šaudė nubėgančio nukentėjusiojo kryptimi, jam netoli kojų, ir R. R. būtent dėl to bėgo kilnodamas kojas bei šokinėdamas. Įvykio vietos apžiūros metu viena nedeformuota kulka buvo rasta medžio kamiene, 39 cm aukštyje nuo žemės, įstrigusi 5 – 7 cm gylyje, kulkos įėjimo kanalas eina gilyn į medį, žemyn (nuotraukos 1 t., 16 – 18 b.l.). Sugretinus tai su R. R. parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, akivaizdu, kad D. M. keletą šūvių atliko nubėgančio R. R. kryptimi ir šaudydamas pataikė į medį, kuriame ir buvo rasta iššauta kulka. Pasak R. R., (duomenys neskelbtini) gatvėje kaltinamajam iššokus iš automobilio ir liepus jiems sustoti bei gultis, D. N. buvo jam už nugaros, t. y. tarp jo (R. R.) ir kaltinamojo. Pradėjus šaudyti R. R. buvo 3 – 4 metrų atstumu nuo kaltinamojo, bėgo tolyn nuo jo ir tiksliai nematė, ką tuo metu darė ir kur nubėgo jo draugas. Pats gi kaltinamasis tvirtino, kad jam pradėjus šaudyti nukentėjusieji galėjo būti 10 – 11 metrų atstumu nuo jo, nes tokiu atstumu, netoli vaikinų, jis matė žiežirbas nuo rikošetuojančių kulkų (2 t., 174 – 176 b.l.). Tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, kaltinamasis šį atstumą padidino iki 22 metrų (2 t., 180 – 182 b.l.) ir, lyginant su R. R. parodymais, savo vietą šaudymo metu nurodė gerokai toliau, nei ją nurodė R. R.. Lyginant kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus bei įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis (tame tarpe ir nuotraukas su jau aprašyta medyje rasta kulka), galima tvirtinti, kad kaltinamasis šaudymo metu buvo gerokai arčiau nei 22 metrų atstumu iki (duomenys neskelbtini) namo. Liudytoja S. D. nurodė, kad šis atstumas galėjo būti apie 10 metrų. Z. Š. tiksliai negalėjo įvardinti šio atstumo, nes jis pats iš automobilio nebuvo išlipęs. Taigi, visi šie duomenys rodo, kad kaltinamasis į nukentėjusiuosius šaudė iš pakankamai arti – atstumas galėjo būti ne didesnis nei 10 metrų; kita vertus, tyrimo eigoje nurodydamas vis didesnį atstumą iki nukentėjusiųjų kaltinamasis aiškiai stengiasi pagrįsti atsitiktinio jų sužalojimo galimybę, o kartu ir sušvelninti savo atsakomybę.
Kaltinamasis ir Z. Š. parodė, kad ėmus šaudyti abu vaikinai išsilakstė į skirtingas puses. Parodymų patikrinimo vietoje metu Z. Š. patikslino, jog prasidėjus šaudymui D. N. nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo (t. y. į priešingą pusę nei bėgo R. R.), po kurio balkonu jis ir buvo rastas jau miręs. Specialistai nustatė, kad žaizdos D. N. nugaros kairėje pusėje, jo kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje ir nekiaurinė dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus žaizda yra sviedinių įėjimo angos, o pilvo ir kairės šlaunies vidinio paviršiaus žaizdos – sviedinių išėjimo angos. Jie taip pat nustatė, kad D. N. vieno iš sužalojimų šūvio įėjimo angos nugaros kairėje pusėje kanalo kryptis yra iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę ir nežymiai kampu iš apačios į viršų; b) antro sužalojimo, t. y. jo kairės šlaunies, užpakalinio paviršiaus šūvio įėjimo angos kanalo kryptis yra iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę apie 45 laipsnių kampu ir iš viršaus žemyn taip pat apie 45 laipsniu kampu, kanalas eina per odą ir paodį. Šie duomenys sutampa ir kartu patvirtina, kad D. N. bėgo nuo šaudančio kaltinamojo į kairę tolyn, pasisukęs į jį labiau nugaros kaire puse ir pagal įvykio situaciją galėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) namo. Kita vertus, faktas, jog D. N. buvo padaryti du šautiniai sužalojimai; šūvių kanalų kryptys (viena artima horizontaliai linijai, kita – pakankamai staigiai į viršaus į apačią 45° kampu); žaizdų morfologinių požymių aprašymas specialistų išvadose vienareikšmiai įrodo, kad abi kulkos, pataikiusios į D. N. (į jo nugaros kairę pusę ir kairės šlaunies užpakalinę dalį), prieš tai su pašaliniais objektais ar kliūtimis nekontaktavo – jos jam kliuvo tiesiogiai. Tokia išvada visiškai paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis įvykio metu abu nukentėjusiuosius norėjo tik pagąsdinti, šaudė tik į žemę ir sužaloti jų neketino. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl norėdamas tik pagąsdinti nukentėjusiuosius jis šaudė ne į orą, o į skirtingas puses nuo jo nubėgančių nukentėjusiųjų pusę. Tokiu būdu kolegija pripažįsta esant įrodyta, kad D. M., nukreipęs ginklą į nukentėjusiuosius ir į juos šaudamas, abu juos sužalojo tyčia.
D. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas tiesiogine tyčia (turėdamas tikslą nužudyti du žmones) pasikėsinimo nužudyti du žmones metu nužudė D. N. bei pasikėsino nužudyti R. R., tačiau to nepadarė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – nes šaudydamas į R. R. nepataikė jam į gyvybiškai svarbius organus bei pistolete baigėsi šaudmenys. Nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad savo veika jis kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali jam gyvybę atimti ir to nori (siekia atimti gyvybę). Tam, kad pripažinti kaltininką veikus tiesiogine tyčia, būtina įrodyti, jog jis suvokė, jog žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai. Pasikėsinimas nužudyti gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine tyčia, maža to – tiesiogine apibrėžta tyčia (kai be jokių alternatyvų veikiama siekiant tik atimti gyvybę). Pasikėsinimo nužudyti du žmones atveju kaltininkas turi sąmoningai siekti dviejų žmonių gyvybės atėmimo. Vieno žmogaus nužudymas ir pasikėsinimas nužudyti kitą žmogų galėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 1 d. (jei nėra kvalifikuojančių požymių) ir 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p. tik tuomet, kai yra besąlygiškai įrodoma, jog kaltininkas turėjo sumanymą nužudyti du žmones. Kolegijos vertinimu, šioje byloje tokių įrodymų nėra. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad D. M. yra gerokai vyresnis už R. R. ir D. N. – juos pagal amžių skiria 20 ir daugiau metų. Kaltinamasis 2010 m. (kai nukentėjusiems buvo 13 bei 14 metų) išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lankydavosi pakankamai retai. Tiek pagal R. R., tiek ir pagal kaltinamojo parodymus, iki įvykio jie vienas kito nepažinojo ir anksčiau jokių tarpusavio reikalų neturėjo, o tuo labiau – tarpusavyje nekonfliktavo. Taigi, jokio pagrindo jiems vienas kitam keršyti nebuvo. Tiek D. M., tiek abu nukentėjusieji prie „(duomenys neskelbtini)“ baro įvykio dieną atsidūrė ir susitiko atsitiktinai : kaltinamasis su žmona bare šventė, o nukentėjusieji pro barą tik ėjo į namus. Jokio konflikto tarp jų nebuvo ir nukentėjusiems praeinant pro barą bei vėliau, kuomet D. M. iššokęs iš automobilio jiems liepė stoti, gultis bei ėmė šaudyti. Visa tai rodo, kad D. M. nebuvo nė mažiausios priežasties siekti dviejų jam nepažįstamų jaunų vaikinų mirties. Be to, R. R. parodė, kad pirmą šūvį D. M. iššovė jam būnant 3 – 4 metrų atstumu nuo kaltinamojo, kaltinamasis jų nesivijo ir nepersekiojo. Toks atstumas šaudant iš kovinio pistoleto anksčiau šaudžiusiam žmogui (o D. M. pripažino iki įvykio šaudykloje (duomenys neskelbtini) iš šio pistoleto buvo šaudęs) yra tikrai nedidelis pataikyti į taikinį, todėl norėdamas nužudyti R. R. D. M. tam turėjo visas sąlygas ir galimybę, tuo tarpu jis R. R. tiesiogiai, t. y. tiesioginiu šūviu, rimčiau net nesužalojo. Be to, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kaltinamasis dalį šūvių iššovė žemyn, kas tikrai yra nebūdinga žmogui, turinčiam ketinimą žudyti du žmones. Taigi, šie duomenys rodo, kad D. M. tiesioginės apibrėžtos tyčios nužudyti abu nukentėjusiuosius šiuo atveju neturėjo, todėl jo veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti du asmenis (BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p.) pagrindo nėra.
Iš esmės analogiškais aukščiau išdėstytais argumentais kolegija pripažįsta, jog nėra įrodyta, kad D. M. pasikėsino nužudyti R. R., tačiau savo veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – nepataikė jam į gyvybiškai svarbius organus bei dėl to, kad jam baigėsi šaudmenys. Pagal BK 22 str. 1 d. pasikėsinimu yra laikomas tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pats šaudymas iš kovinio ginklo, nors savaime suprantama, jog tai labai pavojingas veikimas, tačiau jis turi būti vertinamas kitų faktinių aplinkybių kontekste. Nors byloje nustatyta, kad D. M. įvykio metu iššaudė visą apkabą (atliko 8 šūvius), šaudė link nukentėjusiųjų, tame tarpe – ir besistengiančio pasišalinti R. R. link, kolegijos nuomone, to nepakanka pripažinti buvus pasikėsinimą nužudyti. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, nėra jokių įrodymų, jog kaltinamasis sąmoningai siekė atimti gyvybę R. R., t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, kas yra būtina pasikėsinimui nužudyti. Vien jau dėl to kaltinamojo veika negali būti vertinama kaip pasikėsinimas. Kita vertus, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, norėdamas nušauti R. R., D. M. tai galėjo padaryti dar pirmais šūviais, kurie, kaip įrodyta, buvo paleisti iš pakankamai arti, tačiau nukreipus ginklą žemyn. Be to, kaltinamasis R. R. nepersekiojo, jo nesivijo, šaudė iš tos pačios vietos. Pagaliau, teismų praktikoje aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo kaltininko valios, dėl kurių pasikėsinimo atveju nebaigiama veika, pripažįstamos įvairaus pobūdžio aplinkybės, neleidžiančios sėkmingai pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką. Svarbu tai, kad būtent šios aplinkybės neleidžia kaltininkui pabaigti nusikalstamos veikos. Šiuo atveju, pripažinti, jog kaltinamasis nepabaigė veikos, t. y. nenužudė R. R. dėl to, kad nepataikė jam į gyvybiškai svarbius organus, tikrai negalima, nes nėra jokių duomenų, kad jis į R. R. iš viso taikėsi – minėta, kad R. R. tiesioginiu šūviu nebuvo padarytas joks sužalojimas. Aplinkybė, kad D. M. nenužudė R. R., nes apkaboje baigėsi šoviniai, taip pat tėra prielaida, nes byloje yra nustatyta, kad link R. R. buvo paleisti pirmieji šūviai, kuriais labai norint realiai buvo galima pilnai realizuoti savo nusikalstamą siekį atimti jam gyvybę.
Tačiau, nužudymas gali būti padarytas ir veikiant netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suprantant, kad savo veika jis kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatant, kad gali atimti gyvybę kitam asmeniui, ir nors tiesiogiai ir nenorint gyvybės atimti, tačiau sąmoningai leidžiant tokiems padariniams kilti. Kaltininkas tokiu atveju yra abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Esant netiesioginei tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Kolegijos nuomone, D. M. šiuo atveju D. N. nužudė veikdamas būtent netiesiogine tyčia, t. y. šaudydamas iš nedidelio atstumo iš kovinio ginklo į nubėgantį nukentėjusįjį jis neabejotinai suprato, kad taip jis kėsinasi į jo gyvybę, o pataikydamas jam į gyvybiškai svarbų organą – nugarą, pažeidžiant vidaus organus, dėl ko jis nukraujavo ir mirė, jis numatė, kad jo tokia veika yra pavojinga ir kad taip jis gali atimti D. N. gyvybę, ir nors tiesiogiai to nenorėjo, tačiau būdamas abejingas kilsiančioms pasekmėms leido joms kilti. Taigi, jo parodymus, kad jis norėjo nukentėjusiuosius tik pagąsdinti, paneigia jo paties veiksmai įvykio metu.
Nustatyta, kad šis įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), 2013-08-24 apie 21.15 val., t. y. vasaros metu, šeštadienio vakare, laiku, kuomet gatvėje įprastai būna pašalinių žmonių. Šaudoma buvo viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje bei netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, aplink šaudymo vietą yra daugiabučiai ir nuosavi gyvenamieji namai, netoli įvykio vietos stovėjo autobusas. Nustatyta ir tai, kad (duomenys neskelbtini) namo balkone, šaudymo metu buvo S. D. ir D. Š.. Šie duomenys rodo, kad šaudydamas tokiomis aplinkybėmis kaltinamasis neabejotinai veikė kitų žmonių, buvusių netoli įvykio vietos bei bet kada galėjusių joje atsirasti, gyvybei pavojingu būdu. D. M. pats tai aiškiai suvokė, nes po šaudymo įlipęs į automobilį Z. Š. bei I. M. prisipažino šaudęs siekdamas tik pagąsdinti ir tikėjosi, kad nieko nesužalojo. Kolegijos vertinimu, šaudydamas viešoje vietoje, byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamasis akivaizdžiai pademonstravo ir aiškų visuomenės negerbimą, nepaisė elementarių moralės normų, siekė save priešpastatyti aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Tai atitinka chuliganiškų paskatų esmę. Čia pažymėtina, kad chuliganiškai kaltinamasis ėmė elgtis dar prieš patį įvykį, kuomet buvo nukreipęs ginklą ir juo nulydėjo pro šalį praeinančius nukentėjusiuosius prie „(duomenys neskelbtini)“ baro – nors pats kaltinamasis tai neigė, tačiau kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais R. R. parodymais apie šią aplinkybę.
Tokiu būdu, apibendrindama aukščiau išdėstytus motyvus, kolegija pripažįsta esant įrodyta, kad D. M. D. N. tyčia nužudė veikdamas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl chuliganiškų paskatų. Tokia jo veika atitinka BK 129 str. 2 d. 7 ir 8 p.
Kaltinamojo D. M. veika dėl R. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes būtent toks sužalojimas jam buvo padarytas, perkvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. Kolegijos nuomone, toks kaltinamojo veikos R. R. atžvilgiu perkvalifikavimas nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą bei BPK 255 str. 2 d. reikalavimo, jog kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota <...>, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta, nes esminės faktinės įvykio aplinkybės, nurodytos jam pateiktame kaltinime, šiuo atveju nesikeičia, o perkvalifikuojant jo veiką pagal BK 140 str. 1 d. pakeičiamas tik kaltinamojo veiksmų teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis apie tokią jo veikos prieš R. R. kvalifikavimo galimybę teisiamajame posėdyje tikrai žinojo, nes būtent to prašė jo gynėjas baigiamųjų kalbų metu.
Tiriant šį klausimą iš viso buvo gauta viena specialisto išvada (tyrimo metu), bylos nagrinėjimo teisme metu atliktos trys ekspertizės, tame tarpe – dvi stacionarinės, bei apklaustos trys teismo psichiatrijos ekspertės. Jų išvados nėra vienareikšmės ir tapačios, tačiau kolegija pripažįsta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo pakaltinamas, t. y. jis suprato savo veiksmų esmę ir juo galėjo valdyti. Būtent tokią išvadą pateikė pakartotinį stacionarų jo psichinės sveikatos būklės tyrimą ir jos įvertinimą nusikalstamų veikų padarymo metu atlikusi VTPT prie SAM Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisija. Tuo tarpu VTPT prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų nuomone, D. M. įvykio metu buvo išsivystęs ūmus trumpalaikis psichozinis sutrikimas – kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams su susijusiu ūminiu stresu, kas reiškia, jog jis įvykio metu buvo nepakaltinamas.
Vertinant šias išvadas visų pirma pažymėtina, kad 2010 m., išvykęs į (duomenys neskelbtini), kaltinamasis įsigijo ginklą, kurį visada pasiimdavo vykdamas į (duomenys neskelbtini). Leidimas nešioti ginklą jam buvo išduotas be jokių problemų, konstatavus, jog yra visiškai sveikas, tame tarpe – ir sveikas psichiškai. Anot kaltinamojo, (duomenys neskelbtini) jis jautėsi ramiau, o (duomenys neskelbtini) jis buvo nuolatinėje įtampoje, strese, jautėsi esąs persekiojamas. Tokią savo savijautą jis aiškino tuo, kad (duomenys neskelbtini) dar išvykstant gyventi į (duomenys neskelbtini) jis buvo sumuštas, vėliau buvo apšaudytas jo uošvio garažas, buvo prievartaujamas jo turtas, ir pan. Šioms aplinkybėms, kurios pažymėtina, nepatvirtintos jokiais objektyviais faktiniais duomenimis (šie įvykiai išsamiau netirti, pats kaltinamasis dėl sumušimo ligoninėje aiškino susižalojęs griūdamas nuo laiptų, dėl galimo Z. Š. garažo apšaudymo tyrimas taip pat nebuvo atliekamas, pats gi Z. Š. jokio pavojaus dėl to nejautė) ypač didelę reikšmę skyrė (duomenys neskelbtini) ekspertai. Matyti ir tai, kad stebint kaltinamąjį (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje jis ėmė minėti vieną visiškai naują ir šiuo atveju pakankamai reikšmingą jo būklės įvykio metu vertinimui aplinkybę – kaltinamasis nurodė, kad jiems būnant (duomenys neskelbtini) bare, apie 18 val. į barą užėjo kažkoks pašalinis vyras, žiūrėjo į jį ir jį apžiūrinėjo, todėl šis vyras jam pasirodė įtartinas (4 t., 88 b. l.). Šią aplinkybę kaip turėjusią įtakos jo psichinės būsenos vertinimui teisiamajame posėdyje akcentavo ir ekspertė N. M.. Apklaustas apie tai teisiamajame posėdyje, kaltinamasis suprantamai negalėjo paaiškinti, kodėl jis apie nepažįstamąjį visiškai nepasakojo tyrimo metu bei duodamas parodymus teisme, kodėl jis apie konkretų įtartiną asmenį bare iš vis nieko neužsiminė nei savo žmonai, nei jo atvykusiam paimti uošviui, kodėl pamatęs jį bare apie 18 val. jis dar apie 3 valandas bare pasiliko ir toliau dalyvavo šventėje, o ne iš karto skubėjo į namus. Pastaroji aplinkybė iš ties yra reikšminga, nes ji pateisina ir pagrindžia ūmų ir trumpalaikį (duomenys neskelbtini) ekspertų konstatuoto kaltinamojo psichinės veikos sutrikimo pobūdį. Kolegijos vertinimu, visos šios virš paminėtos aplinkybės šio skyriaus ekspertų buvo pernelyg sureikšmintos ir įvertintos nežiūrint į bylos faktinių duomenų visetą, todėl ir buvo padaryta neteisinga išvada apie kaltinamojo savo veiksmų įvykio metu nesuvokimą ir jo nesugebėjimą jų valdyti.
Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) ekspertai nustatė, kad kaltinamajam jo jaučiamos baimės ir nerimas jam pačiam buvo įprasti, ypač jam būnant (duomenys neskelbtini), nes šioje aplinkoje jis užaugo. Įvykio dieną jo išgertas alkoholis (pats kaltinamasis pripažino gėręs brendžio ir alaus) lėmė tai, kad jam išsivystė situacijos pervertinimo idėjos, nesiekiančios kliedesinio lygio. Ekspertai nustatė, kad kaltinamasis įvykio metu pilnai suvokė aplinką, detales, situaciją, savo veiksmus, juos pakankamai gerai prisiminė ir atpasakojo tiek duodamas parodymus, tiek ekspertinio tyrimo metu, jis veikė sąmoningai ir tikslingai, nurodė, kad turėjo tikslą „pagąsdinti“, kas rodo, jog tuo metu jam nebuvo psichotinei būsenai būdingo sąmonės sutrikimo būsenos. Pagrįsdama išvadą, kodėl ekspertų vertinimu kaltinamojo elgesyje nebuvo nustatyti kliedesiai, ekspertė V. M. paaiškino, jog kaltinamojo elgesyje nebuvo nustatyta kliedesinių elementų vystymosi eiga, t. y. ekspertai jo elgesyje nerado tam tikrų kriterijų pagal tarptautinę ligų klasifikaciją – kaltinamojo mąstymas įvykio metu nebuvo atitrūkęs nuo realybės, jo mąstymas pagal diagnostinę struktūrą pasiekė situacijos pervertinimo stadiją, tačiau tolimesnis lūžis neįvyko ir nepasiekė psichozės lygio, kuomet jau išsivysto kliedesiai ir žmogus realybę ir situaciją ima vertinti disocijuotai. Iš esmės todėl ekspertai pripažino, jog kaltinamasis įvykio metu visiškai suvokė savo veiksmus ir galėjo juos visiškai valdyti. Ekspertizės akte vartojama „paprasto pasigėrimo būsena“ ekspertizę atlikusių ekspertų vertinimu yra aiškinama elementariu kaltinamojo neblaivumu įvykio metu. Kolegija visiškai sutinka su šia ekspertų išvada, kuri yra motyvuota, įtikinama ir pagrįsta faktiniais duomenimis, surinktais šioje baudžiamojoje byloje. Teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertės V. M. ir V. M. savo išvadas pagrindė, atskleidė taikytos kaltinamojo psichinės būklės tyrimo metodikos esmę. Jų išvados logiškos, kolegijai jokių abejonių nekelia. Tai, kad pakartotinė teismo psichiatrijos – psichologinė ekspertizė buvo atliekama trumpesnį laiką nei kaltinamasis buvo tiriamas (duomenys neskelbtini) skyriuje, suprantama ir paaiškinama tuo, jog kaltinamojo tyrimas (duomenys neskelbtini) skyriuje užtruko ir buvo baigtas atlikti tik gydymo metu stabilizavus jo psichinę būklę.
Tokiu būdu, kolegija pripažįsta, kad kaltinamasis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas pakaltinamas, todėl turi už jas atsakyti.
Kaltinamojo artimieji atlygino nukentėjusiems visą jų patirtą turtinę žalą, dėl to civilinio ieškinio nėra.
Nukentėjusioji J. N. prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti jai 144810 Eur bei po 28962 Eur jos nepilnamečiams vaikams Nedai ir P. N.. A. R. pareiškė 2896,20 Eur ieškinį sūnaus R. R. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Šie civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies.
Iš bylos duomenų matyti, kad D. N. įvykio metu buvo nepilnametis, vyriausias iš trijų nukentėjusiosios J. N. vaikų, gyveno su ja bei dvyniais broliu ir seserimi. Dėl netikėtos ir staigios sūnaus ir brolio netekties nukentėjusieji neabejotinai patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, stresą ir skausmą, sutriko normalus jų šeimos gyvenimo ritmas. Neabejotina ir tai, kad ne mažesnį stresą įvykio metu patyrė ir nukentėjusysis R. R., prieš kurį taip pat įvykio metu dar buvusį nepilnametį, buvo panaudotas šaunamasis ginklas ir jis buvo sužalotas, tačiau įvykio metu žuvo ir jo draugas, su kuriuo, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, jie gerai sutarė ir bendravo. Medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad visi nukentėjusieji dėl šio įvykio buvo priversti lankytis pas psichologus tam, kad būtų sušvelnintos šio įvykio pasekmės jų psichologinei būsenai ir jų sveikatai. Visa tai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusieji neabejotinai patyrė dėl kaltinamojo D. M. nusikalstamų veikų. Tačiau, bet kuri žala turi būti atlyginta teisingai. Kolegijos nuomone, įvertinus įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirba; duomenų apie kažkokias nuolatines jo pajamas byloje nėra; kitokio savarankiško turto be to, kuriam taikomas laikinas jo nuosavybės teisės apribojimas, jis taip pat neturi), tai, kad jo artimieji atlygino nukentėjusiems visą jų reikalautą turtinę žalą, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, J. N. civilinis ieškinys mažinamas iki 30000 Eur, o Nedai ir P. N. – priteisiama po 10000 Eur kiekvienam. R. R. neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo priteisiama 2000 Eur. Tokios sumos, kolegijos nuomone, yra realios, jos atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose.
BAUSMĖS SKYRIMAS
Skirdama bausmes kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jų pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus ir taisykles, numatytas BK 41, 54, 61 str.
D. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kolegija pripažįsta tai, kad : 1) jis pats netrukus po įvykio atvyko į policijos komisariatą, atidavė turėtą šaunamąjį ginklą, taip padėdamas išaiškinti šią veiką, prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.); 2) jo artimieji savo noru atlygino nukentėjusiems padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Jo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors girtumas po įvykio jam nebuvo nustatytas, tačiau jis pats neneigė prieš įvykį vartojęs alkoholį (gėręs brendžio ir alaus), ir kaip nustatė ekspertai, būtent alkoholis ir jo su savimi turėtas ginklas įtakojo jo neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiuosius. Kaltinamojo atsakomybę dėl R. R. nežymaus sužalojimo sunkina tai, kad šią veiką jis padarė dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.) ir panaudojęs šaunamąjį ginklą (BK 60 str. 1 d. 10 p.). Šios sunkinančios aplinkybės D. M. įteiktame kaltinamajame akte nebuvo nurodytos, tačiau jo veiką dėl R. R. sužalojimo perkvalifikavus pagal BK 140 str. 1 d., šios sunkinančios aplinkybės tiesiogiai išplaukia iš kaltinime jam nurodytų kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 129 str. 2 d. 7 ir 8 p.
D. M. pilnametis, teisiamas pirmą kartą, nebuvo baustas jokiomis administracinėmis nuobaudomis, nusikaltimų padarymo metu dirbo, turi šeimą, mažametį vaiką, iš visų byloje esamų duomenų, tame tarpe – ir gautų iš kardomojo kalinimo vietos administracijos, jis charakterizuojamas gerai. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šie duomenys jį apibūdina pakankamai teigiamai. Tačiau, jis padarė du tyčinius, baigtus, nusikaltimus, kurių vienas (numatytas BK 129 str. 2 d. 7 ir 8 p.) yra labai sunkus ir sukelia didžiulį pavojų visuomenei. Šia veika sukeltos pasekmės yra itin sunkios ir jau nebepataisomos – nužudytas visiškai niekuo dėtas jaunas žmogus. Kita jo veika (numatyta BK 140 str. 1 d.) yra nesunkus nusikaltimas, kuriuo rimtesnės pasekmės nukentėjusiajam nebuvo sukeltos. Yra nustatytos ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, D. N. nužudytas esant dviem šią jo veiką kvalifikuojantiems požymiams. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam už D. N. nužudymą skiriama laisvės atėmimo bausmė arčiau sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio, o už nežymų R. R. sužalojimą jis baudžiamas bausme be laisvės atėmimo (BK 55 str.).
Laikinas D. M. nuosavybės teisės apribojimą į jo turtą – automobilį „VW Golf“ ir žemės sklypą, paliekamas galioti iki bus atlyginti nukentėjusiems priteisti civiliniai ieškiniai.
Į teisiamąjį posėdį atvykusiam nukentėjusiajam A. R. buvo išmokėta 40,40 Eur kelionės išlaidų, kurios, kaip proceso išlaidos, turi būti išieškotos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.). Įvertinus tai, kad kaltinamajam reikės atlyginti pakankamai didelius civilinius ieškinius, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl nukentėjusiems suteiktų advokato teisinių paslaugų, iš jo neišieškomos (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teisėjų kolegija
NUSPRENDĖ:
D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 7 ir 8 p. ir 140 str. 1 d. jį nubausti :
- pagal BK 129 str. 2 d. 7 ir 8 p. – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;
- pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 3 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime jo išbūtą laiką nuo 2013-08-27 iki 2015-11-02 imtinai. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.
- J. N. – 30000 (trisdešimt tūkstančių) Eur;
- N. N. – 10000 (dešimt tūkstančių) Eur;
- P. N. – 10000 (dešimt tūkstančių) Eur;
- R. R. – 2000 (du tūkstančius) Eur.
Laikiną D. M. nuosavybės teisės apribojimą, taikomą jo turtui : automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – leidžiant šį turtą valdyti ir juo naudotis, bet uždraudžiant juo disponuoti, t. y. jį parduoti, dovanoti ar bet kokia forma perleisti tretiesiems asmenims, palikti galioti iki bus atlyginti nukentėjusiems priteisti civiliniai ieškiniai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus ir reikšmingus bylai daiktus : D. N. rūbus – grąžinti jo artimiesiems; D. M. rūbus ir rankinę – grąžinti jam arba jo artimiesiems; pistoletą (duomenys neskelbtini), 160 vienetų 9 mm kalibro šovinių ir dėtuvę – perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie LR VRM; prie bylos esančius kompaktinius diskus – palikti saugoti byloje; 4 tūteles, 2 kulkas bei lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti.
Išieškoti iš D. M. 40,40 Eur proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.