Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovai V. O. ir V. Č. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo V. B. sklype esančio šiltnamio ir atraminės sienelės, besiribojančios su ieškovų sklypais, esančių (duomenys neskelbtini), Trakų r., statybą neteisėtais, tuo pačiu pripažįstant Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-01-22 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-l 1.73.-09 neteisėtu ir jį panaikinti dalyje dėl nurodytų šiltnamio ir atraminės sienutės pripažinimo tinkamais naudoti bei pripažinti minėtų statinių teisinę registraciją negaliojančia, taip pat įpareigoti atsakovą V. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiltnamį ir atraminę sienelę, esančią ties ieškovo V. O. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir ieškovo V. Č. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, kad 2006 metais atsakovas V. B. , kurio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų r., ribojasi su jų žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), ant jų žemės sklypų bendros ribos pastatė inžinierinį statytinį – atraminę sienelę bei stacionarų šiltnamį. Minėti statiniai atsakovo žemės sklype pastatyti neteisėtai, pažeidžiant imperatyviąsias teisės akto normas, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede. Šiame priede nurodoma, kad šiltnamis gali būtį statomas ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos statytojo sklypo šiaurinėje pusėje. Tam, kad šiltnamį pastatyti mažesniu nei nurodytu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą. Atraminė sienelė, kurios aukštis negali viršyti 1,5 m ir turi būti statoma ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos statytojo sklypo šiaurinėje pusėje. Jei sienelė statoma ant sklypų ribos – būtina turėti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą. Atsakovas neturi rašytinių ieškovų sutikimų ir jų neprašė. Ieškovai pažymėjo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ numato, kad nesudėtingiems statiniams, statomiems saugomoje teritorijoje (atsakovo V. B. namas randasi Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje) privalomas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės ir parko direkcijos įgalioti atstovai, pritardami arba ne tokiam tokio statinio statybai. Suderinto projekto atraminės sienelės statybai atsakovas V. B. neturi. Atsakovo V. B. žemės sklype esančių šiltnamio, pastatyto ne projekte nurodytu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, ir atraminės sienelės, pastatytos visai be projekto, pripažinimas tinkamais naudotis aktu Nr. (100)-l 1.73-09 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes šie statiniai pastatyti pažeidžiant projektą, urbanistinius sklypo tvarkymo imperatyviuosius reikalavimus, nustatytus Nesudėtingų statinių reglamente bei Statybos įstatymą (atraminė sienelė be statybos leidimo). Ieškovai nurodė, kad remiantis Lietucos Aukščiausiojo Teismo praktika, statant statinius arčiau nurodytų atstumų iki kaimyninio sklypo be jo savininko sutikimo, pažeidžiamos pastarojo teisės, ir jam, esant ginčui, nereikia motyvuoti net atsisakymo duoti sutikimą priežasčių. Dėl statinio statybos atstumo nesilaikymo, ieškovų sklypų dalis (apie 3 m pločio), besiribojanti su atramine sienele, iki gegužės mėnesio vidurio būna įšalusi, dėl ko neįmanoma sodinti augalų, o vėliau, vasarą visą laiką būna šešėlis, kenkiantis augalams. Ieškovai pažymėjo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ VII skyriuje reglamentuojama Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimas. Tai reiškia, kad teismas pripažinęs statinių statybą neteisėta, kartu turi pripažinti ir jų registraciją negaliojančia. Vilniaus apskrities viršininko administracija neteisėtai aktu Nr. (100)-11.73-09 pripažino tinkamais naudoti šiltnamį, kuris pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje, tuo pačiu pažeidžiant ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 reikalavimus dėl statinių atstumų nuo sklypo ribos ir atraminę sienelę, pastatytą neturint jokio leidimo ar projekto, nors jos kadastriniai duomenys (aukštis 1,7 m) privalomai to reikalavo, bei tokiu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, kurio pateisinimui statytojas privalėjo pateikti kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovų argumentai neatitinka tikrovės, todėl atmestini. Ieškovai nepagrindė ir neįrodė LR CK 4.103 str. taikymo pagrindų ir sąlygų, taip pat neįrodė sąlygų Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(100)-l 1.73-09 pripažinimui neteisėtu ir jo panaikinimui. Ieškovų teiginiai, kad neva jo žemės sklype esantys statiniai neatitinka tokiems statiniams teisės aktų keliamų reikalavimų, niekuo nepagrįsti. Atsakovas teigė, kad pagal LR statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 A priedo 4.10 punktą, galiojusį nuo 1997 m. kovo 1 d. iki 1999 m. spalio 8 d., t.y. ginčo atraminės sienutės faktinės statybos metais, atraminėms sienutėms iki 1,8 m aukščio nereikėjo statybos leidimo. Be to, pagal minėto teisės akto A priedo dalies „Privalomi reikalavimai“ punktu Nr.9, statinių, kuriuos statyti nereikia leidimo, teisinė registracija nebuvo privaloma, ji galėjo būti atliekama statinio savininko nuožiūra. Dėl minėtų priežasčių, atsakovas pasirinko iš karto po statybų neregistruoti pastatytos ginčo sienelės, iki 2006 m. jokių duomenų apie atraminę sienelę VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje įregistruota nebuvo. Atsakovas pažymėjo, kad pagal bendrąjį teisės principą lex retro non agit Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 nustatyti reikalavimai, kuriais vadovaujasi ieškovai, negali būti taikomi statyboms, vykdytoms iki minėto teisės akto priėmimo ir paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atraminės sienelės statybos metu tokioms sienelėms (iki 1,8 m aukščio) nebuvo keliamas reikalavimas gauti statybos leidimą, vertinant ginčo atraminės sienelės teisėtumą, turėtų būti vadovaujamasi atraminės sienutės statybos pradžioje galiojusiais teisės aktų reikalavimais. Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atraminės sienelės įregistravimo 2006 m. metu jos aukštis buvo 1,7 m, todėl ieškovų pateikti realių abejonių dėl jų patikimumo keliantys įrodymai nepaneigia ir negali paneigti aplinkybės, kad 2006 metais atraminės sienutės aukštis buvo 1,7 m nuo žemės. Ginčo atraminė sienutė yra ne ant sklypų ribos, kaip nurodo ieškovai, o išimtinai atsakovo sklypo teritorijoje, atitolusi nuo sklypo ribos 39-68 cm atstumu. Ginčo šiltnamis buvo pastatytas laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad minėtas statybos leidimas, kaip kompetentingos valstybės institucijos išduotas oficialus dokumentas, taip pat turi aukštesnę įrodomąją galią. Ginčo sienutės ir šiltnamio statybos teisėtumą įrodo ir teismui pateiktas rašytinis įrodymas – 2007-01-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.(100)-11.73-09. Abu ginčo statiniai yra įregistruoti VĮ Registrų centras, todėl nėra objektyvaus pagrindo jais abejoti. Atkreipia dėmesį, kad faktiškai atraminė sienutė buvo pastatyta dar 1997 metais. Vadinasi, ieškovas V. O. jau daugiau nei 10 m. naudojosi savo sklypu, o atraminė sienelė iki šiol jam netrukdė. Atsižvelgdamas į tai atsakovas prašė ieškovo V. O. atžvilgiu taikyti CK 1.125 straipsnyje numatytą ieškinio senaties terminą ir atmesti V. O. ieškinį dalyje dėl ginčo atraminės sienutės nugriovimo. Atsakovo pateiktas teismui antstolio R.Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia ieškovų teiginius, kad dėl atsakovo per arti jų žemės sklypo ribos pastatytos sienutės bei šiltnamio jų interesai yra pažeidžiami. Pažymi ir tai, kad pareikštų reikalavimų tenkinimas padarytų esminę žalą atsakovo interesams, nes ginčo atraminės sienutės nugriovimas padarytų neigiamą neleistiną poveikį atsakovo žemės sklypui, sklype esančių kitų statinių stabilumui, kurį kaip tik ir užtikrina atraminė sienutė, sulaikydama gruntą.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko. Prašė jį atmesti. Teigė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos vals­tybinės priežiūros departamento 2007-01-22 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-l 1.73-09 buvo išduotas, įvertinus atitinkamus dokumentus. Dėl tokių priežasčių 2007-01-22 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.(100)-l 1.73-09 galėtų būti panaikintas tik nuginčijus galiojančius dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas aktas, t.y. statinių išdėstymo schemas, statinių projektą ir Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotus statybos leidimus.

Šalies argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas iš esmės konstatavo, kad ieškinio pagrindas įrodytas. Tačiau ieškinio reikalavimo netenkino, jį atmetė, motyvuodamas prieštaraujančiais įstatymui argumentais, neteisingai vertino įrodymus bei neteisingai taikė įrodinėjimo taisykles. Teismas, nurodydamas LR CK 4.103 str. taikymo teisinius pagrindus, statinio savavališkos statybos apibrėžimą nurodė ir taikė pagal negaliojančią įstatymo normos redakciją. Teismo sprendime nurodoma, kad sutinkamai su LR Statybos įstatymo 2 str. 71 p. savavališka statyba – tai statinio statyba be įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Tačiau ši įstatymo redakcija galiojo tik iki 2006-10-31. Nuo šios dienos įsigaliojo naujoji redakcija (VŽ, 2006, 116-4402), žymiai praplėtusi savavališkos statybos apibrėžimo turinį. Būtent šis pažeidimas taikant įstatymą, kai teismas remiasi nepilnos apimties jau negaliojančia įstatymo normos redakcija, neleido teismui teisingai nuspręsti dėl CK 4.103 str. taikymo su jame numatytomis sankcijomis bei sąlygojo neteisėtus ir nepagrįstus teismo argumentus. Teismas, remdamasis LR Statybos įstatymo 27 str. konstatavo, kad statybos teisėtumo valstybinė priežiūra yra tik viešojo administravimo institucijų prerogatyva. Vilniaus apskrities viršininko administracija kartu su savo atsiliepimu pateikė teismui kaip įrodymus įvairių raštų nepatvirtintas kopijas, kurių dalis teksto iš viso neįskaitoma. Rašto kopija, kuri jos tekste įvardijama kaip V. B. statomo gyvenamojo namo žemės sklypo planas, atsiliepime įvardinta kaip statinių išdėstymo schema su pažymėta atramine sienute, tuo pagrindžiant atraminės sienutės pastatymo, o tuo pačiu ir Statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto teisėtumą. Ieškovai pažymi, kad tai turi būti vertinama kaip klaida dėl šių dokumentu teisinio turinio skirtumo nesupratimo. Mano, kad teismas ex officio šiuo atveju turi ginti viešąjį interesą. Teismas kvalifikavo atsakovo V. B. padarytus Nesudėtingų statinių reglamento pažeidimus, kaip „formalius", nors Statybos įstatymas tokius pažeidimus vienareikšmiai įvardija kaip savavališką statybą. Tokiu atveju, anot teismo, ne bet kokia savavališka statyba gali sukelti tokias neigiamas pasekmes nedrausmingam statytojui, kokias numato Statybos įstatymas ir Civilinis kodeksas. Tačiau šie įstatymai savavališkų statybų neskirsto į geresnes ar blogesnes su skirtingomis joms taikomomis sankcijomis. Teismas neteisingai traktuoja teisių ir teisėtų interesų pažeidimo turinį. Iš teismo sprendimo matyti, kad teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimas šios bylos atveju gali būti suprantamas ir ginamas tik kaip realios turtinės žalos dėl neteisėtos statybos atsiradimas. LR CK 1.136 str. žalos padarymą įvardija tik kaip vieną iš pagrindų atsirasti civilinėms teisėms ir pareigoms. Kaip savarankiškas to pagrindas įvardijamas ir įvykiai ar veiksmai (veikimas ar neveikimas), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes. Šis pagrindas yra žymiai platesnis ir būtent jis pagal LR CK 4.103 str. dispoziciją, laikomas kaip pakankamas pagrindas reikšti reikalavimus dėl šios įstatymo normos sankcijos taikymo. Pareiškėjo teisės pažeistos tuo, kad statybos leidimas išduotas pastato statybai arčiau nei 3 metrai nuo pareiškėjo sklypo ribos, negavus tam pareiškėjo sutikimo raštu. Su teismo konstatavimu, kad jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo, ieškovai nesutinka. Pats teismas sprendime pripažino ir sutiko su įrodytais faktais, kad šiltnamis ir atraminė sienutė pastatytos netinkamoje vietoje pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Tačiau teismas iš teisingos prielaidos padarė prieštaringą ir neteisėtą išvadą, kad ieškinys neįrodytas, nes ieškovai neįrodė kaip pažeistos jų teisės. Pažymi, jog nurodomos faktinės pasekmės dėl neteisėtos statybos (ilgiau įšalusi žemė, nuolatinis šešėlis) nėra įrodinėjimo dalykas, nes tokios kategorijos ieškinyje ieškovai turi įrodyti tik normatyvinių statybos reikalavimų pažeidimus, ką jie padarė ir teismas tą konstatavo. Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisyklių reikalavimus, tik žodinio patikinimo lygmenyje atsakovų išsakytus prieštaravimus ieškiniui priėmė kaip tinkamai įrodytas aplinkybes ir tuo grindė savo sprendimą. Atsakovo V. B. atstovai pareiškė, kad nugriovus atramine sienutę, atsiras žemės nuošliauža ir dėl to nukentės gyvenamasis namas, tačiau jis nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, o teismas be jokių geologinių tyrinėjimų padarė vienareikšmę išvadą apie gresiančius gamtinius kataklizmus, kurie pažeistų ieškovų teises. Teismas visiškai nevertina tų aplinkybių, kad atsakovo namas pastatytas dar 1992 metais, kai nebuvo jokių atraminių sienučių. Kaip matosi iš byloje esančios žemės sklypų toponuotraukos, žemės reljefo aukščio perkritimas tarp tų vietų, kur pastatyti atsakovo ir ieškovų namai, buvo nuo l m iki 1,5 m per 50 m ilgio, kas nesudarė jokios techninės kliūties statyboms. Atsakovas V. B. , savo asmeniniam patogumui suformavo vieno lygio kiemą nuo įvažiavimo į jo valdą ir dėl to ieškovų ir atsakovo sklypų aukščio skirtumas ties riba gavosi virš 2 metrų. Atraminė sienutė pastatyta praktiškai ant sklypų ribos. Taigi dabar yra realus pavojus nuošliaužai, įvykus savaiminiam sienutės sugriuvimui neatlaikius žemės spaudimo. Ieškovų ginčijamo 2007-01-22 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto pagrįstumą ir teisėtumą teismas pripažino vien tuo pagrindu, kad atsakovas, atsakingas už šio akto teisėtumą, nenustatė savavališkos ar neteisėtos statybos atsakovo V. B. namų valdoje. Taigi, anot teismo, atsakovui be jokių įrodymų pareiškus, kad jis nepripažįsta ieškinio reikalavimų ir motyvų, yra pagrindas ieškinį netenkinti. 1991 metų V. B. žemės sklypo plano nepatvirtinta kopija iš viso negali būti įrodymas, nes neatitinka procesinių reikalavimų. Pagrindinis statybos projekto dokumentas, be pačio statinio brėžinių, yra aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi techniniai statinio parametrai, naudojamos medžiagos ir kt. Statinių išdėstymo planas yra kadastrinis dokumentas , ruošiamas kadastro specialistų, kuriame fiksuojami faktiškai esantys žemės sklype statiniai jų faktinėje buvimo vietoje (Aplinkos ministro 1999-08-25 d. įsakymas Nr. 264 „ Dėl statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo") Tad šiame dokumente negali būti nurodyti būsimieji statiniai, kaip tą įrodinėjo atsakovai ir teismas su jais sutiko. Atkreiptinas dėmesys, kad ir 1991 metų žemės sklypo plano kopijoje ir 2006 metais patvirtintame techniniame projekte, atraminė sienutė pažymėta ne statinių eksplikacijoje kartu su visais esamais ar numatomais statyti statiniais, o atskiru pažymėjimu brėžinyje, kas nepadaryta nei dėl vieno kito statinio. Be to, skiriasi ir įrašo šriftas nuo kitų brėžinyje darytų įrašų. Būtent sugretinus Registrų centro statinių išdėstymo planą, kur užfiksuota faktinė situacija, ir techninio projekto sklypo planą, akivaizdžiai matosi, kad šiltnamis pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. Skundžiamas teismo sprendimas iš esmės ydingai paskirsto įrodinėjimo pareigą šalims. Šiuo atveju ne teisės pažeidimą padariusi pusė turi įrodinėti tokias aplinkybes, dėl kurių padarytas teises pažeidimas.