Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. L., valstybės įmonei Registrų centras, valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti gyvenamąjį namą lAl/m, kuriame yra 59,18 (penkiasdešimt devyni ir aštuoniolika šimtųjų) kv. m. naudingo ploto, kluoną ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), A. J. vardu;

išreikalauti iš valstybės įmonės Registrų centras duomenis apie K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), paveldėtojus ir įtraukti juos į procesą suinteresuotais asmenimis arba išduoti liudijimą suteikiantį teisę gauti duomenis apie turto paveldėtojus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo reglamentuota, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas darė sutartį negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą, sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek naujojo CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas. Taigi, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009, Lietuvos A. T. 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2012). Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigoje egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis kiekvienu atveju priklauso nuo bylos konkrečių faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Tokių faktinių aplinkybių vertinimas ir atitinkamos išvados, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne, priklauso teismo diskrecijai.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) notariškai patvirtinta sutartimi, notarinio registro Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), K. L. pardavė, o A. J. nupirko gyvenamąjį namą lAl/m, kuriame yra 59,18 (penkiasdešimt devyni ir aštuoniolika šimtųjų) kv. m. naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini) Minėta sutartis, kaip nurodyta šios antrajame lape, Valstybinime Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure savalaikiai įregistruota nebuvo.

CK 5.62 straipsnyje numatyti palikimo perėjimo valstybei atvejai. 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šių Taisyklių 43 punkto nuostatomis, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, šiuo atveju – valstybės įmonę Turto banką (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis). Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir/ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja valstybės įmonė Turto bankas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint privačią žemę.

Pagal pareiškėjo teismui teikus duomenis bei teismo išduoto liudijimo pagrindu rinktus įrodymus valstybės įmonė Registrų centras nei apie K. L. mirties faktą nei apie šios turto paveldėtojus duomenų neturi, tokių aplinkybių nepatvirtina ir 2023 m. rugsėjo 11 d. Testamentų registro duomenys. Dėl galimų turto paveldėtojų po K. L. mirties, kurie galėtų būti byloje traukiami suinteresuotais asmenimis, nepasisakė ir suinteresuoti asmenys teiktais atsiliepimais, kurie patenka į subjektų, turinčių teisę paveldėti turtą nesant pirmesnės eilės įstatyminių ar testamentinių įpėdinių, ratą. Bylos duomenimis akivaizdu, kad paveldėjimo procedūros dėl K. L. turto paveldėjimo valstybės vardu nepradėtos. Paminėtų aplinkybių kontekste spręstina, kad dėl antrosios buvusio sandorio šalies ginčo byloje nėra. Teiktu patikslintu pareiškimu pareiškėjas prašo atnaujinti terminą įregistruoti daiktines teises A. J. vardu ne tik gyvenamąjį namą, bet ir kluoną bei tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), vienok, bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjas nurodomu adresu iš K. L. įsigijo tik gyvenamąjį namą lAl/m, kuriame yra 59,18 (penkiasdešimt devyni ir aštuoniolika šimtųjų) kv. m. naudingo ploto, ką patvirtina ir sutarties turinys pirmajame jos lape aiškiai ir konkrečiai įvardijus pardavėjai K. L. priklausiusio ir parduodamo turto atsiradimo pagrindą, tuo tarpu pareiškėjo nurodomo nuosavybės teisių atsiradimo į gyvenamojo namo priklausinius byloje pateikta notarinė sutartis nepatvirtina. Ir nors pareiškėjas teigia, kad tokias aplinkybes patvirtina Prienų seniūnijos 2023 m. vasario 7 d. ir 2023 m. gegužės 25 d. išduotos pažymos apie pastatus, toks domuo, teismo vertinimu, aiškiai ir nedviprasmiškai nepatvirtina aplinkybių, kad pareiškėjas minėtą nekilnojamąjį turtą (kluoną ir tvartą) įsigijo būtent minėto sandorio pagrindu ar kitu įstatymo numatytu būdu. Tokios aplinkybės atitinka ir valstybės įmonės Registrų centras teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimams, kuriais atmesti pareiškėjo prašymai įregistruoti nuosavybės teise į nekilnojamuosius daiktus.

Bylos rašytiniais įrodymais, pareiškėjo, jos atstovo paaiškinimais bei suinteresuotų asmenų teiktais atsiliepimais spręstina, kad pareiškėjas daiktinių teisių pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu per įstatymo numatytą laikotarpį neįregistravo tuometiniame Valstybinime Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (šiuo metu – valstybės įmonė Registrų centras), kadangi, nepaisant sutarties turinio, nesuprato, jog sandorį per trijų mėnesių laikotarpį privalu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Bylos duomenimis pareiškėjas dėl buvusio laikmečio, jauno amžiaus teisnių žinių bei išprusimo stokos buvo įsitikinęs, kad nekilnojamasis turtas jau perėjęs jo nuosavybėn ir manė, kad įsigytas nekilnojamasis turtas savaime priklauso jam, jo paaiškinimais jame kartu su senyvo amžiaus tėvais apsigyveno ir tvarkėsi. Kadangi kitos galimybės įregistruoti sutartį dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo lAl/m, kuriame yra 59,18 (penkiasdešimt devyni ir aštuoniolika šimtųjų) kv. m. naudingo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo valstybės įmonėje Registrų centras bylos duomenimis nėra, kitos sandorio šalies taip pat nėra, suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų teisinės registracijos faktas nepažeidžia, palikimas valstybės vardu bylos duomenimis nėra priimtas, šie iš esmės pareiškimui neprieštarauja, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjo prašymą tenkina dalyje ir atnaujintina terminą nekilnojamojo turto, įgyto notarine tvarka, sandoriui įregistruoti. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl įstatymo praleisto termino atnaujinimo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą registracijai atlikti, nepriklausomai nuo pareiškime nurodyto turto apimties, teismo įsitikinimu, yra pagrindas pareiškimo tenkinimui dalyje, likusioje dalyje atmetant pareiškimą kaip neįrodytą. Dėl kitų aplinkybių teismas plačiau nepasisako, kadangi šios esminės įrodomosios reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Termino atnaujinimas pareiškėjui sukurs teisines pasekmes, nes jis galės kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras dėl daiktinių teisių registracijos paties vardu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti gyvenamąjį namą lAl/m, kuriame yra 59,18 (penkiasdešimt devyni ir aštuoniolika šimtųjų) kv. m. naudingo ploto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutarties, sudarytos tarp K. L. ir A. J., notarinio registro Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pagrindu.

Likusioje dalyje patikslintą pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.