Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-06-27 · Civilinė byla Nr. e2-1200-370/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-655-730/2017Nutartis · 2016-09-26Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-06-27Lietuvos apeliacinis teismas
  3. eB2-655-730/2017Sprendimas · 2017-12-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
e2-1200-370/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00543-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Konstantinas Gurinas, Alvydas Poškus
Kreditorius
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslinto reikalavimo dalis bankrutuojančios mažosios bendrijos, „Konstanta.Co“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1200-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00543-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.1. 3.4.3.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-655-730/2017, kuria netvirtinta kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslinto reikalavimo dalis bankrutuojančios mažosios bendrijos (toliau – BMB) „Konstanta.Co“ bankroto byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Konstanta.Co“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“ (toliau – bankroto administratorė). Bankroto administratorė pateikė prašymą, kuriame prašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus kreditinio reikalavimo tvirtinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Bankroto administratorė nurodė, kad gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymas, kuriame prašoma patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinį reikalavimą, jį padidinant iki 2222,04 Eur. Bankroto administratorė nesutinka su pateiktu prašymu, nes nepateikti įrodymai, kodėl turėtų būti tvirtinamas patikslintas finansinis reikalavimas.Kreditorius pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nėra duomenų, jog MB „Konstanta.Co“ veiklos laikinai nevykdė ir buvo tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra duomenų, kad apskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų prievolę MB „Konstanta.Co“ galėjo būti taikomos 2016 m. galiojusio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos išimtys, todėl MB „Konstanta.Co“ už mažosios bendrijos narį O. P. (O. P.) tiek už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 7 d., tiek už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos privalėjo mokėti savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas.Bankroto administratorė pateikė paaiškinimus, kuriuose prašė netenkinti kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymo patikslinti finansinį reikalavimą. Nurodė, kad kreditorius, prašydamas patikslinti kreditinį reikalavimą, remiasi VSDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, tačiau šiuo atveju iškėlus atsakovei bankroto bylą, pradeda veikti specialus Įmonių bankroto įstatymas ir jo nuostatos, kuriose nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teisme ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės prašymą ir nepatvirtino kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patikslinto reikalavimo dalies – 202,76 Eur sumos.Teismas konstatavo, jog Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog iškėlus bankroto bylą taikomos specialiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, ir atsižvelgiant į ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto imperatyviąsias nuostatas, nenustačius faktinių aplinkybių, nurodytų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte, atsižvelgiant į tai, kad VSDĮ nuostatos, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas dėl VSD įmokų mokėjimo, specialiai nereglamentuoja šio mokesčio mokėjimo ypatumų, kuriuos diktuoja bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės statusas, nėra pagrindo spręsti, jog veiklos nevykdanti atsakovė turi prievolę skaičiuoti bei mokėti VSD įmokas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2202-157/2016).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti patikslintą kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2 222,04 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios MB „Konstanta.Co“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra duomenų, kad MB „Konstanta.Co“ veiklos laikinai nevykdė ir buvo tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra duomenų, kad apskaičiuojant VSD įmokų prievolę MB „Konstanta.Co“ galėjo būti taikomos 2016 m. galiojusio VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos išimtys.Bankrutuojančios įmonės statusas nebuvo numatytas tarp VSDĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų išimčių, leidžiančių kas mėnesį nemokėti VSD įmokų nuo MMA.Bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius vadovaujasi VSDĮ nuostatomis, nes įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ. Apelianto nurodomas VSDĮ taikymas prieštarauja ĮBĮ 1 straipsnio 3 daliai ir 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek bankroto administratorė pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2202-157/2016, kurioje išsamiai pasisakyta dėl ginčui aktualaus ĮBĮ ir VSDĮ santykio.VSDĮ ir ĮBĮ sąveikauja kaip bendroji ir specialioji norma lex specialis derogat legi generali principu. Tai expressis verbis nurodyta ĮBĮ. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ imperatyviai nustato, kad iškėlus bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).Bankrutuojanti įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms, o visi atsiskaitymai, susiję su tokia veikla, vykdomi per įmonės komercinę sąskaitą, iš kurios negali būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka, o tuo atveju, jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, šie mokami ir gali būti išieškomi iš lėšų, esančių įmonės komercinėje sąskaitoje, įstatymų nustatyta tvarka, be to, jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie teikiami tvirtinti teismui ir tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodymų apie atsakovės vykdomą veiklą nebuvo pateikta, todėl nenustatytos aplinkybės, numatytos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog atsakovei iškėlus bankroto bylą valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nebuvo gauta duomenų apie tai, kad ši įmonė veiklos nevykdymą yra specialiai deklaravusi MAĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes ĮBĮ nurodyti faktai yra išviešinti šiame įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2202-157/2016). Atskirai pažymėtina, jog bankroto bylą įmonei inicijavo būtent šis kreditorius, jam žinoma, kad jau bankroto bylos iškėlimo metu, tai yra 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, teismo buvo konstatuota, jog įmonė veiklos ir įsipareigojimų nevykdo ir yra nemoki.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanguolė MartinavičienėAlvydas Poškus