Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr.2A42-325/2008

121.15.;121.18.;121.21.;30.5.;

2008 m. balandžio 03 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 06 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei T. S., dėl daikto valdymo pažeidimo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės užsakymu atlikti kadastriniai matavimai su pakeista konfigūracija neatitinka s/b „Buitis“ Generalinio plano. Du nuo seniai išlikę ieškovo sklypo riboženkliai yra išlikę ir matosi faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Nesutinka su teismo pozicija, jog bylai išspręsti būtina atlikti ekspertizę. Nurodo, jog buvo įmokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą 650 Lt šiai ekspertizei atlikti, tačiau paaiškėjus, jog ekspertizė kainuosianti apie 22 000 Lt jos atsisakė, nes neturi galimybių tokios sumos mokėti, o be to neatsirado ir specialistų, kurie galėtų atlikti tokio pobūdžio ekspertizę (b.l.86-87).

Nors ieškovo sutuoktinė G. G. atsisakė pasirašyti ant žemės sklypų paženklinimo akto, atsakovei tai nesuteikia teisės keisti sklypų konfigūracijos ieškovo sklypo sąskaitą, ir taip kompensuoti sau, dėl kelio sumažėjusio sklypo plotą.

Ieškovo sutuoktinė nepasirašė žemės sklypo paženklinimo – parodymų aktų, todėl mano, jog LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr.522 29.9 p. nebuvo pažeistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas T. G. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pašalinti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimus jam priklausančiame 756 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) įpareigojant T. S. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti iš jo sklypo tvorą, elektros skaitiklį, pašalinti elektros kabelį, vandentiekio vamzdį. Nurodė, jog atsakovė, kaimyninio sklypo Nr. 99 savininkė naudojasi savo sklypu išeidama iš savo sklypo ribų, tokiu būdu pažeisdama ieškovo nuosavybės teises. Su ieškove gražiuoju susitarti nepavyko, o 2005 m. atsakovė ieškovo sklype pradėjo statyti tvorą.

Pagal LR CK 4.45 str., kilus ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribos, ribas nustato teismas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. P01/94-2137 (756 m²) (b.l.8) ir PO1/194-1223 (550 m²) (b.l.30) įsigijo Sodininkų bendrijos „Buitis“ sodo sklypus. Pagal pateiktą vietovės generalinio plano dalį matosi ieškovo ir atsakovės sklypų riba, kuri yra tiesi, (b.l.42). Pagal pateiktą atsakovės 2005 m. sklypo planą, riba tarp sklypų jau yra su aiškiu lūžiu (b.l.12).

2001-10-17 s/b „Buitis“ aktu nustatyta, kad 101 sklypo savininkė G. G. užėmusi 99 sklypui priklausomą žemę vietomis iki 1,2 m už nustatytos ribos, o 99 a sklypo savininkė T. S. užėmusi 101 sklypui (savininkė G. G.) priklausomo žemės sklypo vietomis iki 1,4 m. nuo nustatytos ribos. Minėtu aktu iš naujo nustatytos ribos tarp sklypų, o savininkai įpareigoti pažymėti sklypų ribas negiliais grioveliais ir jų laikytis, taip pat pašalinti ant sklypo ribų augančius krūmus bei medžius( b.l.11). Iš šio akto matyti, jog faktiškai šalys naudojosi žemės sklypais pažeidžiant nustatytas žemės sklypų ribas, ir tarp šalių kilęs ginčas yra gerokai anksčiau nei ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių.

Žemės sklypo Nr. 99 a plane (b.l.12), nurodyta, jog žemės sklypo riba taškuose 1-15 su sklypu Nr. 0101/37“319 derinama remiantis L. B. įmonės „Arlitanus“ 2005-08-17 paaiškinamuoju raštu. Šiame rašte nurodyta jog žemės sklypo Nr. 99 a savininkės T. S. prašymu, 2005-08-09 atlikus jos sklypo geodezinius matavimus keičiasi sklypo Nr. 99 a konfigūracija, dėl šio sklypo gretimybių 4 m ir 5 m asfaltuotų kelių, bei kaimyninio sklypo Nr. 99 atliktų, tačiau nepatvirtintų geodezinių matavimų.

2007-06-07 UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ rašte konstatuota, jog atlikus 2005-10-14 ieškovo sklypo Nr. 101 tikslius kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti vadovaujantis s/b „Buitis“ generaliniu planu nustatyta, jog atsakovė yra užėmusi 40 kv. m. sklypo Nr. 101, ko pasekoje ieškovo sklypas nuo registro pažymėjime Nr. 13674 įregistruoto 756 kv. m. sumažėjo iki 716 kv. m. ploto (b.l.57).

Vertinant šių rašytinių aktų pagrįstumą būtina įvertinti pirminius ginčo sklypų kadastrinius duomenis, kurie buvo įregistruoti tuometinio Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, vadovaujantis preliminariais žemės sklypų matavimais, tuo tarpu byloje pateikti tik naujausi 2005-08-09 atsakovės (b.l.12) ir 2005-10-14 ieškovo (b.l.13) žemės sklypų planai. Ieškovo 2005-10-14 žemės sklypo plane nurodyta, jog žemės sklypo ribos nustatytos pagal s/b „Buitis“ generalinį planą, tuo tarpu atsakovės žemės sklypo plane iš viso nėra duomenų, kuo vadovaujantis, buvo atlikti tikslūs žemės sklypo matavimai. Ieškovas bei atsakovė teismui nepateikė valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo metu nustatytų šių sklypų planų, byloje taip pat nėra pateiktas aiškus Generalinis s/b „Buitis“ planas. Į bylos nagrinėjimą neįtraukta s/b „Buitis“, taip pat neapklausti bendrijos tuometinis pirmininkas A. V., bei tuometinis bendrijos valdybos narys J. K., kurie nustatė ir pasirašė 2001-10-17 aktą, kuriuo konstatavo, jog šalys naudojasi sodo sklypais neatsižvelgiant į išpirktų sodo sklypų ribas. Neįvertinus visų bylos aplinkybių teismas negali daryti pagrįstų išvadų dėl šalių reikalavimų pagrįstumo, bei 2005 m. kadastrinių duomenų teisėtumo.

Ieškovas ieškiniu prašė taip pat iškelti iš jo sklypo elektros skaitiklį, pašalinti elektros kabelį, bei vandentiekio vamzdį. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ paaiškinime nurodo, jog T. S. elektros apskaitą prie sklypo ribos įrengė savo lėšomis ir iniciatyva. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ginčo sklypuose nėra atlikę jokių darbų, o elektros tinklų nuosavybės riba baigiasi kitoje gatvės pusėje, nei ginčo sklypai (b.l.24). Tuo tarpu 2005-12-01 Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo akte Nr. 21000/B1795 kurį pasirašė AB „Rytų skirstomųjų tinklų atstovas ir vartotojas T. S. nurodyta, jog bendrovės nuosavybėje yra 0,04 kV įtampos elektros oro linija, OL atrama ir elektros apskaitos skaitiklis, o vartojo nuosavybėje tik atvadas, ir kabelis kuriuo tiekiama elektros energija. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ teises ir pareigas, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą iškelti elektros skaitiklį bei elektros kabelį iš ginčo sklypų, o taip pat svarstyti klausimą dėl AB „Rytų skirstomieji tinklai“ įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis.

Vadovaujantis 2006-09-28 s/b „Buitis“ pažyma Nr. 26, vandentiekio vamzdis tarp sodininkų bendrijos sklypų Nr. 99 ir Nr. 101 yra bendrijos nuosavybė (b.l.35). Pirmos instancijos teismas neįvertino ir neišreikalavo iš s/b „Buitis“ rašytinių įrodymų apie nutiestas bendrijos komunikacijas, bei jų ribas.

Remiantis LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą, nutartį, ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas neišreikalavo papildomų įrodymų, neįtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotų asmenų, dėl ko liko neatkleista bylos esmė, o tai sudaro pagrindą Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 06 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmos instancijos teismui (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 336 str.).

Nagrinėjant bylą iš naujo siūlytina į bylos nagrinėjimą, trečiaisiais asmenimis įtraukti s/b „Buitis“, ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“, išreikalauti bendrijos Generalinį planą, ginčo sklypų Nr. 99 a ir Nr. 101 privatizavimo metu sklypų planus, bei pirminius kadastrinius šių sklypų duomenis, komunikacijų planus bei apklausti s/b „Buitis“ tuometinį pirmininką A. V., bei valdybos narį J. K., kurių parodymai gali turėti reikšmės nustatant faktines bylos aplinkybes. Kadangi ginčas yra kilęs dėl ribos esančios tarp sklypų Nr. 99a ir Nr. 101, o ne dėl tokių gretimybių kaip atsiradę nauji keliai ir pan., būtina nustatyti, kokiu pagrindu buvusi tarp ginčo sklypų tiesi riba pasikeitė ir įgavo lūžį (b.l.12,42).

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog neatskleista bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, dėl ko Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 06 d. sprendimas yra naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 06 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.