Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 128 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad G. J. 2010 m. liepos 2 d., apie 10.40 val., Pagėgių savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį „Opel Vectra Omega“, kai teisė vairuoti yra atimta, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, registracijos liudijimo ir techninės apžiūros talono. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu G. J. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Byloje nustatyta, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą, G. J. paskirta 3 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (b. l. 7-8, 9-10). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ATPK 296 straipsnio 4 dalis nustato, kad padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinasis leidimas vairuoti transporto priemonę. Jeigu priimtas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo. Pažymėtina ir tai, jog sisteminė ATPK 296 straipsnio 4 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad laikino leidimo galiojimo terminas siejamas su jame nurodyta galiojimo data arba momentu, kada asmuo pripažįstamas netekęs specialiosios teisės. Šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad įstatymų nustatyta tvarka pripažinus asmenį netekusiu teisės vairuoti transporto priemones, galios netenka ir laikinas leidimas, nepriklausomai nuo jame nustatyto galiojimo termino.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tai, kad G. J. gailisi dėl padaryto pažeidimo ir teisės pažeidimą padarė būdamas neįgalus yra jo atsakomybę švelninančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1, 10 p.). Tačiau šios aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime taip pat nurodė, kad G. J. niekur nedirba, jo materialinė padėtis sunki, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nevertintinos kaip pagrindas, leidžiantis G. J. sušvelninti įstatymo numatytą nuobaudą. Į šias aplinkybes, kaip apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, turi būti atsižvelgiama skiriant pažeidėjui nuobauda sankcijos ribose.

Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). G. J., negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, žinodamas, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, sąmoningai vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, gyvybei, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.