Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-628/2013

Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01811-2004-0

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2013 m. sausio 31 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Dimitrijaus Fomkin apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti automobilį, o būtent: 2004 m. gruodžio 13 d., nuo 1.00 val. iki 9.00 val. atvykęs adresu Markučių g. 34, Vilniuje, akmeniu išdaužė automobilio RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilį, nulaužė automobilio vairo plastmasinę apdailą, nulaužė vairo užraktą, ketindamas užvesti automobilį ištraukė kontaktinės grupės laidus, tokiu būdu pasikėsino pagrobti V. P. priklausantį automobilį RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3850 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nesugebėjo užvesti automobilio variklio.

Skunde nurodoma, kad yra visi įstatymo numatyti pagrindai taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., t.y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Lietuvos Respublikos BK 57 str. 2 d. nustato, kad už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. gali būti paskirta švelnesnė nei už baigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė. Nustatyta, kad R. J. nusikaltimo nebaigė, jo veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą automobilį. Nors teismas gali, bet neprivalo skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, tačiau gynėjo nuomone, šiuo atveju įstatymo nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje, R. J. nuo 2012-01-25 iki 2012-10-26 buvo suimtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Todėl teismas nurodytą laikotarpį turėjo įskaityti į R. J. paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nesilaikė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tvarkos reikalavimų ir neužtikrino R. J. teisės į gynybą, nors buvo informuotas apie kaltinamojo ir gynėjo sudarytą susitarimą dėl jo atstovavimo tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Atmesdamas šį jo ginamojo prašymą, teismas išnagrinėjo bylą dalyvaujant valstybės paskirtam gynėjui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti.

Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 str. 2 p.)

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl R. J. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Tačiau konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. bausmę, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę nuteistajam, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas skiriant nuteistajam bausmę nurodė, jog atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Nuosprendyje konstatuota, kad R. J. yra teistas, baustas administracine tvarka, nedirba.

Kolegija mano, kad apylinkės teismas nevisiškai teisingai įvertino R. J. asmenybę. Nuosprendyje nurodyta, kad R. J. yra teistas, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš padarydamas veiką, už kurią jis nuteistas 2012 10 19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, R. J. teistas nebuvo. Kaip numato LR BK 55 str., asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismo nuosprendyje motyvuojant realios laisvės atėmimo bausmės skyrimą konstatuota, kad R. J. teistas (taigi šis motyvas turi būti pašalintas). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvina tai, jog R. J. prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą.

Kolegija įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, o taip pat tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, prieina išvados, kad R. J. paskirta bausmė – laisvės atėmimas yra per griežta.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nurodyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Darytina išvada, kad bausme, kurią R. J. paskyrė pirmosios instancijos teismas, nebūtų užtikrintas teisingumo principas. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Kaltininkas padarė apysunkį nusikaltimą, prieš šio nusikaltimo padarymą jis teistas nebuvo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs veiką, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nuteistajam turi būti skirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė - laisvės apribojimas, kurios atlikimas užtikrintų principų, numatytų LR BK 41 str. įgyvendinimą.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme, kolegija pažymi, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamajam nepratęsus sutarties su jo pasirinktu gynėju, teismas prašė skirti kaltinamajam valstybinį gynėją (b.l.96). Toks teismo prašymas buvo tenkintas ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamajam buvo paskirta gynėja advokatė I. V. (b.l. 97, 102, 103). Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, jokių prieštaravimų dėl to, kad jį gintų advokatė I. V., kaltinamasis nepareiškė.

Dėl skundo argumentų įskaityti nuteistajam į paskirtą bausmę kardomajame kalinime išbūtą laiką, pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, R. J. šioje byloje sulaikytas 2012 01 09 (b.l.43, 44). 2012 01 10 R. J. iš sulaikymo paleistas (b.l.46). Šioje byloje kaltinamajam R. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.52, 53). Tokiu būdu į R. J. paskirtos bausmės laiką turi būti įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2012 01 09 iki 2012 01 10, t. y. viena para.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendį, bausmės skyrimo nuteistajam dalyje ir už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. padarymą R. J. nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį per paskirtos bausmės laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., įskaityti į R. J. paskirtos bausmės laiką sulaikyme išbūtą laikotarpį, t. y. vieną parą, prilyginant ją dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.