- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-27
- Bylos Nr.
- 2-253-164/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02414-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- I. K., D. V.
- Kategorijos
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant ieškovei V. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims I. K., D. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsiliepimas
Į teismo posėdį neatvyko atsakovė V. V., tretieji asmenys I. K., D. V., apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Prašymų, atsiliepimų negauta. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovei, tretiesiems asmenims (CPK 246 str. 2 d., 247 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė V. L. prašo patvirtinti, kad D. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nurodo, kad jos tėvai V. V. ir D. V. pradėjo gyventi skyrium dar 1982 m. Šilutės rajono liaudies teismas 1984-08-06 sprendimu civilinėje byloje nutraukė jų santuoką, tačiau Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje jų ištuoka buvo įregistruota tik 1995-08-08, įrašo Nr. 141. Ieškovė taip pat nurodo, kad tėvas 1992-01-27 nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės m., iš savo gaunamų pajamų ir gyveno šiame bute iki mirties. Tačiau pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, santuoka buvo laikoma pasibaigusi nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutrakimą civilinės metrikacijos organuose, todėl tvarkantis mirusio tėvo paveldėjimo reikalus, paaiškėjo, kad butas pagal įstatymą priklauso ne tik tėvui, bet ir motinai, kadangi tuo metu, kai buvo pirktas butas, nebuvo įregistruota ištuoka. Tačiau ta aplinkybė, kad tėvas, įgydamas butą, jau buvo nutraukęs santuoką teisme, dar iki santuokos nutraukimo teisme nebegyveno su atsakove, lemia, kad tėvas butą įgijo asmeninė nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 str. nustatyta, jog CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus šiam kodeksui. Iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Kadangi atsakovės ir mirusiojo D. V. santuokos nutraukimo procedūros buvo pradėtos iki naujojo CK įsigaliojimo, todėl, aiškinant ar jų santuoka buvo nutraukta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, taikytinas tuo metu galiojęs TSR Santuokos ir šeimos kodeksas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog D. V. 1992-01-27 sudarytos sutarties pagrindu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku ( b.l. 15). D. V. mirė 2014-06-14 ( b.l. 5). Iš bylos medžiagos matyti, jog D. V. ir V. V. sudarė santuoką 1962-06-24. Ieškovė pateikė į bylą rašytinį įrodymą – Šilutės rajono liaudies teismo 1984-08-06 sprendimą, kuriuo nutraukta D. V. ir V. V. santuoka (b.l. 11). Ištuoka įregistruota Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje tik 1995-08-08, įrašo Nr. 141 (b.l. 8). Pagal tuo metu galiojusio santuokos ir šeimos kodekso (toliau SŠK) 40 str. nuostatas, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Šio įstatymo išdavoje seka, jog teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsigaliojimas jos nenutraukia, iki ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organe santuoka laikoma galiojančia su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso komentaras, 59 psl). Todėl, byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu darytina išvada, jog mirusiojo D. V. ir atsakovės V. V. santuoka buvo nutraukta 1995-08-08, t.y. įregistravus ištuoką civilinės metrikacijos skyriuje.
Pagal SŠK 21 str. nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o pagal minėto SŠK straipsnio 2 d. nuostatas, sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, jog turtas, įgytas santuokos metu laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
Nustatyta, kad D. V. ir atsakovė V. V. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1982 metų, šias aplinkybes patvirtina ir byloje apklausta liudytoja V. S..
Iš buto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog pirkėjas D. V. už butą sumokėjo 17093 rublių vienkartinėmis išmokomis ir 2374 rublius grynais pinigais ( b.l. 15).
Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo Teisminė civilinių bylų kolegija, galiojant LTSR santuokos ir šeimos kodeksui, laikėsi praktikos, jog nustačius, kad faktiškai nutraukus šeiminius santuokinius santykius ir namų ūkio tvarkymą be ketinimo juos atnaujinti, šiuo laikotarpiu įgytas turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė ( LTSR santuokos ir šeimos kodekso komentaras, b.l. 33). Nustačius aplinkybes, jog atsakovė V. V. su D. V., būdama formalioje santuokoje dėl tos priežasties, kad neįregistravo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, tačiau nevedusi bendro ūkio nuo 1982 metų, ir tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negalėjo sukurti turto, kurį SŠK 21 str. prasme būtų galima pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog D. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo už asmenines lėšas ( CK 3.89 str. 1d.7p., LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str.1d).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270-271 str.
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.