Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Anai Klimovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Mobiliosios kuopos (toliau – Vilniaus m. VPK VP VTT MK) vyresnysis patrulis 2007-02-08 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 538033 (toliau – Protokolas) dėl R. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 1 d., nes R. G. 2007-02-08 apie 20.05 val. Ozo g., Vilniuje, vairavo automobilį Citroen XM, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,51 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus (b. l. 6, 7).

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) komisaras – inspektorius, išnagrinėjęs R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007-04-26 nutarimu Nr. E 538033 (toliau – Nutarimas), pagal LR ATPK 126 str. 1 d. ir 30² str., R. G. paskyrė administracinę nuobaudą – 1 250 Lt (tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 3, 9).

Teismo posėdyje R. G. savo skundą palaikė, prašė Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Papildomai paaiškino, jog įvykio dieną jis buvo išgėręs vieną butelį alaus, todėl, jo nuomone, galėjo būti nustatytas ne didesnis nei leistinas, tai yra 0,41 promilės girtumas. Pažymėjo, kad po tariamo jo neblaivumo nustatymo, nors nuo transporto priemonės vairavimo policijos pareigūnai jo nenušalino, jis transporto priemonės nevairavo.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Kelių eismo taisyklių 68 punktas reglamentuoja, kad yra draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų). Pagal LR ATPK 126 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo redakcija Nr. IX-1702), transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų (...).

Taigi, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, turi būti nustatytas specialus administracinio teisės pažeidimo subjekto požymis, tai yra jo neblaivumas bei konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tai yra tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje (LR ATPK 287 str.) negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Pagal Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 101.1 punktą (2006 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-412 redakcija), įvertinęs bendrą asmens būklę ar esant bent vienam neblaivumo (girtumo), apsvaigimo požymiui, policijos pareigūnas privalo nedelsdamas (transporto priemonės vairuotojo sutikimu) alkoholio kiekio matuokliu (specialioji techninė priemonė, kuriai metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka) patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo nustatymo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (redakcija, galiojusi inkriminuoto pažeidimo nustatymo metu) (toliau – Taisyklės), kurių 4 punkte nurodyta, jog policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pagal Taisyklių 7 punktą, policijos pareigūnai, tikrinimo metu nustatę, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), ar jam nesutikus tikrintis, teisės aktų nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taisyklių 27 punkte reglamentuota, jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-02-08 apie 20.00 val. Ozo g., Vilniuje, buvo sustabdytas R. G. vairuojamas automobilis Citroen XM, v. n. (duomenys neskelbtini) ir, kilus abejonių dėl R. G. blaivumo, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu Lion Alcolmeter 500, Nr. 19164, kuriuo tą dieną, 20.05 val., ir buvo R. G. nustatytas 0,51 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 6). Nesutikdamas su alkoholio kiekio matavimo prietaiso parodymais (nesutikimas užfiksuotas tiek Protokole (b. l. 7), tiek ir alkotesterio duomenų atspausdintame lape (b. l. 6)), R. G., pasinaudodamas minėtame Taisyklių 27 punkte numatyta galimybe kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, tą pačią dieną, 20.45 val., kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (b. l. 11). Vilniaus priklausomybės ligų centro Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 290 (toliau – Aktas) užfiksuota, kad matuojant alkotesteriu Drager 7410 20.50 val. alkoholio kiekio matavimo rezultatas buvo 0,22 promilės, o 21.10 val. – 0,16 promilės etilo alkoholio, taip pat, jog 20.45 val. buvo paimtas R. G. kraujo mėginys, kurį ištyrus dujų chromatografijos metodu, nustatyta 0,34 promilės etilo alkoholio (Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2007-02-12 specialisto išvada Nr. T-A 1250/07(01), b. l. 10, 11). Akte padaryta išvada, kad apžiūros metu R. G. buvo blaivus (b. l. 11). Siekdamas išsiaiškinti aplinkybes dėl R. G. blaivumo ar neblaivumo, institucijos pareigūnas kreipėsi į Valstybinės teismo psichiatrijos tarybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I-ą teismo psichiatrijos komisiją, kuri Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. G-23 (toliau – Ekspertizės aktas) padarė išvadą, kad priimant nutarimą R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje reikėtų vadovautis policijos alkotesterio, kuriuo jam nustatytas 0,51 promilės neblaivumo laipsnis, parodymais (b. l. 16-17).

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o ištyręs Ekspertizės akto turinį daro išvadą, jog šio Ekspertizės akto negalima laikyti neginčytinu įrodymu, neabejotinai pagrindžiančiu R. G. kaltę, nes Ekspertizės akte nenurodyta, kokiu pagrindu vadovaujantis, tai yra kokiais teisės aktais, metodikomis, yra padaryta minėta išvada. Be to, nenurodyta, kuo grindžiamas „žinojimas“, kad per valandą organizme sudega vidutiniškai 0,15 promilės, o daugiausia 0,30 promilės alkoholio, nes 20.05 val. tikrinant policijos pareigūnams alkotesteriu R. G. buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas, o tikrinant Vilniaus priklausomybės ligų centre 21.10 val. – 0,16 promilės. Taigi po 1 valandos ir 5 minučių nustatytas alkoholio kiekio matavimo skirtumas – 0,35 promilės. Todėl teismui kyla abejonių dėl Ekspertizės akte nurodyto „žinojimo“, kad per valandą organizme sudega daugiausia 0,30 promilės alkoholio.

Atsižvelgiant į ištirtų byloje esančių įrodymų visumą: Lion alcolmeter 500 asmens blaivumo testo duomenis (b .l. 6), Protokolą (b. l. 7), policijos pareigūno 2007-02-08 tarnybinį pranešimą (b. l. 8), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2007-02-12 specialisto išvadą Nr. T-A 1250/07(01) (b. l. 10), 2007-02-08 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 290 (b. l. 11), 2007-03-13 – 03-22 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I-os teismo psichiatrijos komisijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. G -23 (b. l. 16-17), duomenis apie KET (b. l. 18-19), R. G. rašytinį paaiškinimą teismui (b. l. 23), R. G. paaiškinimus 2007-06-05 ir 2008-03-19 teismo posėdžiuose (b. l. 24-26), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad R. G. padarė Protokole nurodytą KET pažeidimą.

Vadovaujantis principu, kad visos nepašalintos abejonės administracinio teisės pažeidimo byloje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-27 nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-934-05), R. G. skundas tenkintinas, Nutarimas, kuriuo R. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal LR ATPK 126 str. 1 d., naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. G. atžvilgiu nutrauktina nenustačius jo veiksmuose LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str. ir 250 str. 1 p., teismas

nutarė:

R. G. skundą patenkinti.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro – inspektoriaus 2007-04-26 nutarimą Nr. E 538033, kuriuo R. G., pagal LR ATPK 126 str. 1 d. ir 30² str., buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 250 Lt (tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio piniginė bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.