- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-389-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Stanislovas Juocevičius Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8.;
11.10.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2008 m. balandžio 24 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo bendros Lietuvos ir Danijos įmonės UAB „Lautra Motors“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui bendrai Lietuvos ir Danijos įmonei UAB „Lautra Motors“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b.l. 37-40), kuriuo prašė pripažinti 2007-06-15 atsakovo UAB „Lautra Motors“ įsakymą dėl atleidimo iš darbo ir darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; nutraukti 2006-06-09 darbo sutartį Nr. 97 teismo sprendimu; priteisti iš atsakovo ieškovei DK 140 str. l d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką; priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės 10 000 Lt dydžio patirtą neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-05-25 ieškovė žodžiu pateikė prašymą atsakovo vadovui D. P. dėl mokymosi atostogų nuo 2007-06-04 iki 2007-06-08, kasmetinių atostogų nuo 2007-05-28 iki 2007-06-03 bei nuo 2007-06-11 iki 2007-07-03. Atostogos ieškovei buvo reikalingos dėl studijų Vilniaus universitete. Po šio ieškovės prašymo atsakovės vadovas D. P. išvarė ieškovę iš jos darbo vietos. Ieškovė tą pačią dieną nuvyko į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių ir kreipėsi dėl konsultacijos suteikimo, - jeigu darbdavys išvaro darbuotoją iš darbo ir darbuotojas darbe nebūna likusią darbo dienos dalį, ar yra darbuotojo pravaikšta pagal DK 235 str. 2 d. 9 p., taip pat, ar ieškovės prašymas išleisti mokymosi ir kasmetinių atostogų konkrečiu atveju yra teisėtas. Ieškovei buvo atsakyta, kad, atsakovo vadovui išvarius ieškovę iš darbo vietos, ieškovės nebuvimas darbo vietoje nebus laikomas ieškovės pravaikšta, taip pat paaiškinta, kad ieškovė turi teisę į atostogas, susijusias su mokslu. Atsakovės vadovui 2007-05-25 nepriėmus ieškovės prašymo dėl atostogų, ieškovė registruotu paštu išsiuntė atsakovui 2007-05-25 dienos prašymus išleisti mokymosi atostogų nuo 2007-06-04 iki 2007-06-08 ir kasmetinių atostogų nuo 2007-05-28 iki 2007-06-03 bei nuo 2007-06-11 iki 2007-07-03. 2007-07-17 ieškovė gavo 2007-06-15 pranešimą, kuriame nurodyta, kad ieškovė nuo 2007-05-28 yra atleista iš darbo. Nurodė, kad ieškovė neteisėtai buvo atleista iš darbo. Be to, atsakovas, atsisakęs tenkinti ieškovės prašymą išleisti mokymosi atostogų pažeidė DK 181 str. 2d. 5 p. Taip pat nurodė, kad tikėtina, jog tęsiant darbinius santykius, ieškovei bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti ir kad ieškovė ir ateityje negalės tinkamai įgyvendinti savo teisės į atostogas. Sužinojusi apie atleidimą iš darbo, patyrė didelį emocinį šoką, stipriai išgyveno ir išgyvena iki šiol - ieškovė neteko pastovaus pajamų šaltinio, taip pat tapo nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-12-28 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino 2007-06-15 atsakovo UAB „Lautra Motors“ įsakymą dėl A. A. atleidimo iš darbo ir darbo sutarties nutraukimo neteisėtu. Laikė, kad 2006-06-09 darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės A. A. ir atsakovės UAB „Lautra Motors“, yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Priteisė ieškovei A. A. iš atsakovo UAB „Lautra Motors“: 1288,25 Lt dydžio išeitinę išmoką; 10 306 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. 2007-05-28 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. 2008-01-28; 500 Lt neturtinę žalą; 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškovės atleidimą iš darbo laikė nepagrįstu. Nurodė, kad 2007-06-15 įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš darbo nenurodyta, už ką ieškovei skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Pagal įsakyme paminėtus 2007-05-25 ir 2007-05-28 atsakovo darbuotojų tarnybinius pranešimus ieškovė neatvyko į darbą, neinformavo apie neatvykimo priežastį ir nepateikė neatvykimą pateisinančių dokumentų. Pagal 2007-06-15 įsakyme nurodytą DK 235 str. 2 d. 9 p., teismas padarė išvadą, kad ieškovė atleista iš darbo už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Teismas motyvavo, kad darbdavys privalo išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe. Jeigu paaiškėja, kad priežastys buvo svarbios, tokia pravaikšta negali būti įvertinta kaip pravaikšta be pateisinamos priežasties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovė 2007-05-25 dėl savo pažeistų teisų kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių. Ši aplinkybė patvirtina, kad tarp šalių buvo kilęs darbinis konfliktas ir todėl darytina išvada, kad ieškovė 2007-05-25 buvo darbe ir buvo priversta palikti darbo vietą. Gavusi palankius atsakymus aktualiais darbo klausimais, ieškovė turėjo pagrindo manyti, kad jos teisė ir teisėti interesai yra pažeisti. Siekdama realizuoti savo teises, ieškovė išsiuntė pareiškimus dėl atostogų, susijusių su mokymuisi aukštojoje mokykloje. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė 2007-05-25 nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių. Teismas kritiškai vertino liudytojų A. V. ir R. Ž. parodymus dėl ieškovės nebuvimo darbe 2007-05-25, motyvuodamas tuo, kad jie yra atsakovo darbuotojai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė mokosi aukštojoje mokykloje, todėl laikė, kad atsakovui buvo žinoma, dėl ko ieškovei reikalingos atostogos. Remiantis DK 169 str. 7 d. asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo teisę prašyti atostogų, susijusių su mokymuisi, todėl jos nebuvimas darbe 2007-05-28 negali būti laikomas kaip pravaikšta, padaryta be svarbios priežasties. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pasirašytas 2007-06-15, kurį ieškovė gavo 2007-07-17. Teisme ieškinys gautas 2007-08-14. Teismas taip pat nurodė, kad DK 250 str. nustatyta, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Kadangi ieškovė patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus, sužinojusi apie savo atleidimą iš darbo, neteko pastovaus pajamų šaltinio, tačiau ir pati elgėsi ne visada atsakingai, nesidomėjo, ar iš tikrųjų išleista atostogų, taip pat neatsižvelgė į darbdavio interesus, nesiekė geranoriškai padėti atsakovei išsiaiškinti dėl UAB „Mano linija“ pateiktų dokumentų, nepateikė teismui įrodymų dėl finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 500 Lt neturtinės žalos.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas bendra Lietuvos ir Danijos įmonė UAB „Lautra Motors“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimą ta apimtimi, kuria teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, remdamasis faktu, jog ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių ir 2007-08-06 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus raštu Nr. SD-13182, padarė išvadą, kad ieškovė buvo darbe. Tačiau teismas nevertino byloje esančių rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių: 2007-05-25 akto dėl neatvykimo į darbą, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose pažymėta, kad 2007-05-25 ieškovė darbe nebuvo visą darbo dieną, 2007-05-30 apelianto reikalavimo pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, UAB „Mano linija“ rašto, kuriuo šios įmonės vadovas nurodo, kad už jį, neturėdama šios teisės, pasirašė ieškovė. Taip pat teismas nevertino šių įrodymų ryšio su liudytojų paaiškinimais, kurie patvirtino rašytinių įrodymų tikrumą. Teismas pažeidė CPK reikalavimus, susijusius su įrodymu vertinimu, ir toje sprendimo dalyje, kuria tenkino ieškovės reikalavimus, grindžiamus jos teiginiais, jog ji buvo 2007-05-28 atostogose. Apeliantas nurodo, jog kasmetinių atostogų ieškovei suteikti 2007-05-28 ir kitomis prašyme nurodytomis dienomis jis neprivalėjo, nes tokios atostogos šalių sutarimu buvo nustatytos kitu laiku, kaip nurodyta apelianto darbuotojų atostogų grafike. Neatvykdama į darbą ieškovė neatliko savo profesinių pareigų, numatytų 2006-06-09 darbo sutartyje, ir teismas tai turėjo įvertinti kaip faktą, turintį esminės reikšmės tinkamam darbo sutarties vykdymui, jos nutraukimui darbdavio iniciatyva ir ieškovės atleidimui iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, priteisdamas ieškovei neturinę žalą nustatė, jog dėl atleidimo iš darbo buvo pažeistos ieškovės neturtinės vertybės. Teismas neatkreipė dėmesio į faktą, kad ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Ieškovė A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovės naudai patirtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas dalinai tenkintinas.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nevertino byloje esančių rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių- 20047-05-25 akto dėl neatvykimo į darbą, darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Nors tiesiogiai teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta, dėl ko teismas atmetė šiuos atsakovo pozicijos įrodymus, tačiau tai, jog sprendime nurodyta, kad teismas kritiškai vertina liudytojų A. V. ir R. Ž. parodymus, yra tuo pačiu 2007-05-25 akto vertinimu. Šį aktą (b.l.57) pasirašė atsakovo įmonės direktorius ir liudytojais apklausti A. V. ir R. Ž. Kadangi jie davė parodymus dėl akto surašymo aplinkybių, darytina išvada, kad tiek šių liudytojų parodymus, tiek patį aktą teismas įvertino kritiškai dėl to, kad aktą pasirašė atsakovo vadovo pavaldume dirbantys asmenys. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog liudytoja R. Ž. paaiškino, jog neprisimenanti, ar ieškovė buvo darbe 05-25 . Paaiškino, jog dėl to, kad pasirašė akte, ji tvirtinanti, kad ieškovės darbe nebuvo 05-25 d. Dėl ieškovės išvarymo miš darbo fakto ši liudytoja paaiškino, jog toks faktas gal būt ir buvo. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojos R. Ž. parodymai dėl ieškovės išvarymo iš darbo fakto sutampa, teismas turėjo pagrindo priimti ieškovės paaiškinimus ir įvertinti, jog ji nebuvo darbe 05-25 d. visą dieną, tačiau nebuvo darbe dėl svarbios priežasties – kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, siekdama išsiaiškinti, kokias ji turi teises.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje dėl ieškovės nebuvimo darbe 2007-05-28 ir 2007-05-29 d. d., darydamas išvadą, kad ieškovė turėjo teisę 2007-05-28 nebūti darbe, nes darbdavys ją privalėjo nuo šios dienos išleisti kasmetinių atostogų. LR DK 196 str. 7 d. numatanti pareigą darbdaviui derinti darbuotojo, kuris mokosi aukštojoje mokykloje, kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, nesuteikia darbuotojui teisės gauti kasmetines atostogas nesuderinus jų su darbdaviu, t.y. gauti jas bet kokiu laiku. Tai, jog atostogos turi būti priderintos prie egzaminų, nesuteikia teisė darbuotojui neatvykti į darbą, jei darbdavys nepatenkina darbuotojo prašymo suteikti jam kasmetines atostogas nuo darbuotojo nurodytos datos. Tai, kad ieškovei buvo numatyta pagal sudarytą atostogų grafiką (b.l.49-52) išleisti ieškovę atostogų nuo 2005-06-11 iki 2007-06-24 įskaitytinai, leidžia daryti išvadą, kad jog ieškovė 2007-05-25 pakeitė savo nuomonę dėl to, kada ji nori atostogauti, ir prašė suteikti atostogas kitu laiku, nei numatyta grafike. Šiuo atveju ieškovė turėjo gauti darbdavio sutikimą pakeisti jai numatytą atostogų laiką. Vien išsiuntimas paštu prašymo suteikti atostogas nesudarė pagrindo ieškovei neatvykti į darbą 2007-05-28. Priėmus ieškovės paaiškinimą, jog darbdavys atsisakė priimti jos pareiškimą atostogoms, ieškovė turėjo suprasti, kad darbdavys atsiako suteikti jai atostogas , todėl privalėjo atvykti į darbą 2007-05-28. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo vadovo buvo iškilęs konfliktas, ieškovei buvo pareikštos pretenzijos dėl atliekamo darbo, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindo atsisakyti suteikti ieškovei atostogas nuo jos nurodytos datos- 2007-05-28, nes ieškovė neįvykdė įpareigojimo pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl jai pareikštų pretenzijų darbe . ieškovės neatvykimas į darbą pagrįstai buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu, už kurį galėjo būti taikoma griežčiausia nuobauda- atleidimas iš darbo.
Pateidamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 455 Lt žyminio mokesčio (b.l.139), panaikinus sprendimą, jo turėtas išlaidas turi atlyginti ieškovė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. A. atsakovui - Bendrai Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei „Lautra Motors“ 455 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.