Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-09 · Byla Nr. N-444-1443-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
N-444-1443-11
Teisminio proceso Nr.
4-64-3-00136-2010-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1443/2011Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00136-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2009 m. sausio 6 d. nutarimu D. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalį skirta 1 800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 17 d., apie 9 val. 50 min., vairuodamas automobilį tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, t. y. iš chuliganiškų paskatų manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas ir kėlė realų pavojų žmonių ir eismo saugumui.

Šalies argumentai

D. V. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. sausio 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad važiavimo sąlygos buvo blogos, todėl automobilis slydo ir tapo nevaldomas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi D. V. skundą tenkino iš dalie – Institucijos 2009 m. sausio 6 d. nutarimą pakeitė ir skirtą 1 800 Lt baudą sumažino iki 1 500 Lt. Teismas vertino, kad netikėti pateiktais policijos pareigūnų parodymais, jog jie 20 – 30 m atstumu matė, kaip D. V. automobiliu automobilių stovėjimo aikštelėje du kartus apsuko apie ten stovintį apšvietimo stulpą, slysdamas ir keisdamas judėjimo kryptį, automobilio ratai prasisukinėjo ant slidaus, nėra pagrindo. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi šioje byloje, kurioje nurodyta, jog automobilio vairavimas slidžioje aikštelėje, nuolat keičiant važiavimo kryptį ir automobiliui tampant nevaldomu, yra nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Nustatęs, kad D. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis yra neįgalus, teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti Institucijos skirtą baudą.

II.

Apeliaciniu skundu D. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį ir Institucijos 2009 m. sausio 6 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien policijos pareigūnų parodymais ir neatsižvelgė į jo paaiškinimus, jog kelio daga buvo slidi. Nurodo, kad automobilį sumėtė dėl slidžios kelio dangos, todėl jokių chuliganiškų paskatų nebuvo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama ir iš prekybos centro buvo galima išreikalauto vaizdo įrašą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nesutinka su D. V. apeliacinio skundo argumentais ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų

Pažymėtina, jog pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Tai, kad D. V. 2008 m. gruodžio 17 d. vairuodamas automobilį iš chuliganiškų paskatų manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas ir kėlė realų pavojų žmonių ir eismo saugumui, patvirtino byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų D. B. ir E. K. tarnybiniai pranešimai (b. l. 15) bei šių pareigūnų pirmosios instancijos teismo posėdžiuose duoti parodymai (b. l. 24, 48). Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsitesėjusia 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi jau konstatavo, kad D. V. savo vairavimu kėlė pavojų ne tik eismo, bet ir savo saugumui, bei kad automobilio vairavimas slidžioje aikštelėje, nuolat keičiant važiavimo krypti ir automobiliui tampant nevaldomu, yra nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Toks apelianto automobilio vairavimas vertintinas kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 19, 28 ir 106 punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarties ar Institucijos nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius