Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), kodas, įregistruota adresu – (duomenys neskelbtini) Kaune, juridinių asmenų registre įregistruota 1995-05-11. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota 2013-01-18. Bendrovės direktorius nuo 2015 m. sausio 16 d. yra V. B., kuris yra ir Bendrovės kontroliuojantis asmuo, turintis 100 proc. Bendrovės akcijų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnai atliko (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2019-05-31, kuris įformintas 2019-07-17 surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-2803, kurio metu buvo tikrintas piniginių lėšų judėjimas Bendrovės kasoje ir sąskaitose, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos nuo 2018-10-01 iki 2019-05-31ir nustatyta, kad Bendrovė visą tikrinamą laikotarpį turėjo mokestinę nepriemoką biudžetui, tačiau nepadengus šio įsiskolinimo vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams. Įvertinus Bendrovės pateiktas Pareiškėjai avansines apyskaitas už tikrintiną laikotarpį, darytina išvada, kad Bendrovės atskaitingi asmenys: jos direktorius V. B., S. D., Z. B., M. D. ir S. V. tikrintinu laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pagal avansines apyskaitas gavo 18 012,77 Eur, o per šį laikotarpi išleido 27 435,37 Eur, tačiau Pareiškėjai, kaip kreditorei, esančiai aukštesnėje eilėje nei kitiems kreditoriams, kuriems buvo mokama pagal avansines apyskaitas tenkinant jų pinigines prievoles ir kuriems atlikti mokėjimai neturi prioriteto prieš Pareiškėjai privalomus atlikti mokėjimus mokestinei nepriemokai dengti, nei karto nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti.

AB SEB bankas atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2018 m. spalio 1 d. buvo 7,76 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pajamos šioje sąskaitoje sudarė 28 112,40 Eur, tuo tarpu išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 28 084,92 Eur, iš jų: 921,97 Eur sumokėta 2019-04-24 (duomenys neskelbtini), 2 989,17 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini), 5 065,00 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas, 368,56 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini), 856,39 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini) už patalpų nuomą ir 1 802,81 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, tuo tarpu Pareiškėjai per šį laikotarpį iš šios sąskaitos Bendrovė nemokėjo mokestinei nepriemokai padengi, buvo priverstinai išieškota 10 802,91 Eur. Likutis sąskaitoje 2019 m. gegužės 31 d. sudarė 35,24 Eur. Apibendrinant aukščiau Bendrovės atliktas laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2019-05-31 operacijas jos turimoje atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, darytina išvada, kad per šį laikotarpį į šią Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą įplaukė 28 112,40 Eur pajamų, o išlaidos per šį laikotarpi iš šios sąskaitos sudarė 28 084,92 Eur, tačiau Bendrovė per šį laikotarpį Pareiškėjai iš šios sąskaitos nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti. Tokiu būdu, Bendrovė vykdydama mokėjimus kitiems kreditoriams pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930-1 str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš kasos buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Šių veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi šie mokėjimai (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybių biudžetams. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas – V. B..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. pripažino kaltę padarius nusižengimą. Parodė, kad norėdami išsaugoti įmonę, mokėjo atlyginimus darbuotojams, nors buvo nepriemoka valstybinei mokesčių inspekcijai. Prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Institucijos atstovas D. K. parodė, kad atlikus įmonės - (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonė pažeidė atsiskaitymų eiliškumo tvarką, nes turėdama mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais – mokėjo atlyginimus darbuotojams, atsiskaitinėjo su juridiniais asmenimis už suteiktas paslaugas. Mokestinė nepriemoka VMI 2018 m. spalio 1 d. buvo 7487,05 Eur, 2019 m. gegužės 31 d. – 66892,70 Eur, o šiai dienai – 83023,57 Eur. V. B. kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai, prašo skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir V. B. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-10), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 11-12), ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (b. l. 13), mokestinės nepriemokos balansų kopijos, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetams (b. l. 14-22, 128), vykdyti išieškojimai (b. l. 23-34), operatyvaus patikrinimo pavedimas, pažyma (b. l. 35-44), V. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad Bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais dėl neįprastai trumpos žiemos, todėl vykdė šalutinę veiklą – perkrovos ir krovos paslaugas, kurios turi sezoniškumą, ko pasėkoje susikaupė mokestinė nepriemoka valstybei. Šiuo metu įmonė yra restruktūrizuojama, kurio metu galės atstatyti piniginius srautus ir veiklą (b. l. 45-46), kasos knygos kopijos, avanso apyskaitos kopijos (b. l. 47-78), SEB banko sąskaitos išrašų kopijos (b. l. 79-89), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad V. B. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 104-109), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Be to, CK 6.930¹ straipsnio įstatymo projekto aiškinamojo rašto 4 dalyje yra nurodyta, kad „nuostatos dėl mokėjimo eiliškumo turėtų būti taikomos tik tuo atveju, kai skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), įvertinus jo turimus grynuosius pinigus ir lėšas bankų sąskaitose (negrynuosius pinigus), neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Toks eiliškumas turėtų užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą“.

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės, kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimai). Be to, delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į) vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini), vadovaujama V. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnams atlikus (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2019-05-31, kuris įformintas 2019-07-17 surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-2803, kurio metu buvo tikrintas piniginių lėšų judėjimas Bendrovės kasoje ir sąskaitose, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos nuo 2018-10-01 iki 2019-05-31, nustatyta, kad Bendrovė visą tikrinamą laikotarpį turėjo mokestinę nepriemoką biudžetui, tačiau nepadengus šio įsiskolinimo vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams. Įvertinus Bendrovės pateiktas Pareiškėjai avansines apyskaitas už tikrintiną laikotarpį, darytina išvada, kad Bendrovės atskaitingi asmenys: jos direktorius V. B., S. D., Z. B., M. D. ir S. V. tikrintinu laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pagal avansines apyskaitas gavo 18 012,77 Eur, o per šį laikotarpi išleido 27 435,37 Eur, tačiau Pareiškėjai, kaip kreditorei, esančiai aukštesnėje eilėje nei kitiems kreditoriams, kuriems buvo mokama pagal avansines apyskaitas tenkinant jų pinigines prievoles ir kuriems atlikti mokėjimai neturi prioriteto prieš Pareiškėjai privalomus atlikti mokėjimus mokestinei nepriemokai dengti, nei karto nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti. AB SEB bankas atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2018 m. spalio 1 d. buvo 7,76 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pajamos šioje sąskaitoje sudarė 28 112,40 Eur, tuo tarpu išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 28 084,92 Eur, iš jų: 921,97 Eur sumokėta 2019-04-24 (duomenys neskelbtini), 2 989,17 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini), 5 065,00 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas, 368,56 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini), 856,39 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini) už patalpų nuomą ir 1 802,81 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, tuo tarpu Pareiškėjai per šį laikotarpį iš šios sąskaitos Bendrovė nemokėjo mokestinei nepriemokai padengi, buvo priverstinai išieškota 10 802,91 Eur. Likutis sąskaitoje 2019 m. gegužės 31 d. sudarė 35,24 Eur. Apibendrinant aukščiau Bendrovės atliktas laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2019-05-31 operacijas jos turimoje atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, darytina išvada, kad per šį laikotarpį į šią Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą įplaukė 28 112,40 Eur pajamų, o išlaidos per šį laikotarpi iš šios sąskaitos sudarė 28 084,92 Eur, tačiau Bendrovė per šį laikotarpį Pareiškėjai iš šios sąskaitos nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti. Tokiu būdu, Bendrovė vykdydama mokėjimus kitiems kreditoriams pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930-1 str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš kasos buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Šių veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi šie mokėjimai (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybių biudžetams. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas – V. B.. Iš pateikto piniginių lėšų judėjimo per kasą ir Bendrovės sąskaitą banke, laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2019-05-31 matyti, kad V. B., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tokios atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad V. B., žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti ir dėl V. B. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovo veiksmai, kuomet jo vadovaujama Bendrovė būdama skolinga VMI pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog V. B. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

V. B. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį – nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę – dirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už tokio pobūdžio nusižengimus anksčiau nebaustas, V. B. skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.