- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- eI2-5489-394/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. O., R. O.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. O. ir R. O., atstovaujamų advokatės E. R., skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. O. ir R. O. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė) neteisėtais veiksmais (neteisėtu 2024-08-28 aktu) padarytą 200 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro pareiškėjų turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti ir skundui Lietuvos administracinių ginčų komisijai pateikti, ir bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjai nurodė, kad jie nusprendė sujungti jiems priklausančias negyvenamosios paskirties administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbiami), ir jas padalinti į 18 nekilnojamojo turto kadastro objektų, kurių naudojimo paskirtis lieka tokia pati, kaip ir buvusių prieš sujungimą ir atidalijimą patalpų (t. y. nekeičiant administracinių patalpų naudojimo paskirties, išplanavimo, fizinių parametrų ar ploto). Pareiškėjai parengė administracinių patalpų sujungimo ir padalinimo į turtinius vienetus schemą ir 2024-07-19, vadovaujantis STR 1.07.03:2017 119 punktu, pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą išduoti pažymą dėl galimybės naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus naudoti pagal paskirtį, kuri išlieka tokia pati kaip ir šiuo metu įregistruotų, prieš sujungimą ir padalinimą, patalpų paskirtis. Atsakovė 2024-08-28 sprendimu atsisakė atlikti STR 1.07.03:2017 119 – 121 punktuose numatytą viešojo administravimo procedūrą ir išduoti STR 1.07.03:2017 12 priede nurodytą pažymą. Pareiškėjai nesutiko su šiuo atsakovės sprendimu ir 2024-09-25 patikslintu skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydami jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą ir išduoti nustatytos formos pažymą. Komisija 2024-10-17 sprendimu patenkino pareiškėjų skundą iš dalies, panaikino 2024-08-28 sprendimą ir įpareigojo atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti pareiškėjams atsakymą dėl pareiškėjų 2024-07-19 prašymo. Komisijos sprendimas įsiteisėjo 2024-11-21, atsakovė Komisijos sprendimo neskundė, su juo sutiko, iš naujo išnagrinėjo 2024-07-19 prašymą ir 2024-11-11 priėmė naują sprendimą, kuris pareiškėjų vertinimu taip pat yra nemotyvuotas ir prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, dėl ko pareiškėjai 2024-11-26 pateikė skundą Komisijai. Pažymėjo, kad 2024-09-25 skundą Komisijai surašė ir pateikė pareiškėjų atstovė advokatė E. R. ir jai už teisinę pagalbą ir skundo paruošimą buvo sumokėta 200 (dviejų šimtų) Eur suma, t. y. pareiškėjams atsakovės veiksmais, kurie įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu pripažinti neteisėtais, buvo padaryta turtinė žala. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo įstatymas nenumato galimybės prisiteisti ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjai turėtas išlaidas, Komisijai nagrinėjant 2024-09-25 skundą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, laiko patirta turtine žala dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų ir pažymi, kad šią žalą priteisti iš atsakovės yra visos būtinosios sąlygos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2024-09-25 skundą dėl VMSA 2024-08-28 sprendimo, pripažino, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti, sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, pritaikytos visiškai neproporcingos priemonės ir savivaldybės veiksmuose nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Pareiškėjų vertinimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl atsakovės veiksmų neteisėtumas šiuo atveju yra įrodytas įsiteisėjusiu Komisijos 2024-10-17 sprendimu, su kuriuo atsakovė sutiko ir šio sprendimo neginčijo.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjų nurodomi nuostoliai susiję su kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimu, kuris pagal savo pobūdį tiesiogiai sietinas su anksčiau nurodytais neteisėtais atsakovės veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas 2024-08-28 sprendimas, pareiškėjams nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias 200 Eur išlaidas, dėl to egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis tarp nurodytų 2024-08-28 atsakovės neteisėtų veiksmų (nepagrįsto, nemotyvuoto ir neproporcingo administracinio sprendimo, pažeidusio pareiškėjų teisę valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą) ir pareiškėjų patirtų nuostolių, todėl pareiškėjai laiko, kad identifikuotos visos sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir nuostoliai), reikalingos atsakovės atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti ir pareiškėjų teisei į nuostolių atlyginimą atsirasti.
Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju jie siekia atgauti būtent neteisėtu atsakovo sprendimu padarytos turtinės 200 Eur dydžio žalos atlyginimą. Nepaisant to, jog Komisijos 2024-10-17 sprendime nurodyta, kad sprendimas yra patenkintas iš dalies, akivaizdu, kad pareiškėjų skundas iš esmės buvo patenkintas visa Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apimtimi, t. y. atsakovės administracinis sprendimas buvo panaikintas visa apimtimi ir atsakovė įpareigota priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjų vertinimu, formali aplinkybė, kad skundas patenkintas iš dalies taip pat nekeičia pareiškėjams neteisėtu administraciniu sprendimu padarytų nuostolių dydžio ir aplinkybės, kad pareiškėjams kilo poreikis kreiptis į Komisiją dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Komisijos 2024-10-17 sprendimu netenkinta 2024-09-25 skundo dalis iš esmės yra orientuota į būsimą administracinį sprendimą (teisinius santykius), kurie tik atsiras atsakovui nagrinėjant pareiškėjų prašymą iš naujo, panaikinus neteisėtą 2024-08-28 sprendimą. Ši aplinkybė negali turėti jokios esminės įtakos 2024-08-28 sprendimo neteisėtumui ar tuo labiau neteisėtu sprendimu sukeltos žalos dydžiui, nagrinėjamu atveju, teisinių paslaugų, paruošiant skundą Komisijai, kainai.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Komisija 2024 m. spalio 17 d. sprendimu byloje Nr. AG-751/03-2024 (Sprendimas 1) patenkino pareiškėjų skundą iš dalies ir priėmė sprendimą panaikinti administracijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir įpareigoti administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti pareiškėjams atsakymą dėl pareiškėjų 2024 m. liepos 19 d. prašymo. Administracija, vykdydama Komisijos sprendimą, pareiškėjams 2024 m. lapkričio 11 d. pateikė sprendimą Nr. A256-1459/24(2.15.2.48E-ARC). Skunde nurodoma, kad Pareiškėjai siekia atgauti būtent neteisėtu administracijos Sprendimu 1 padarytos turtinės 200 Eur dydžio žalos atlyginimą. Savo reikalavimą pareiškėjai grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Visų pirma, pareiškėjai byloje Nr. AG-751/03-2024 neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, į bylą nebuvo teikti įrodymai, pagrindžiantys, kad išties buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, nagrinėjamu atveju Komisija net nevertino bylinėjimosi išlaidų byloje (ne)priteisimo klausimo, kadangi tokio prašymo pareiškėjai net nebuvo pateikę. Taigi pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu nevertino, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, o vertinti pradėjo tik po to, kai Komisijos sprendimas įsiteisėjo ir buvo įvykdytas. Antra, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Išankstinis ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas, palyginti su teismais, išsiskiria tuo, kad procesas yra greitesnis, nėra taip stipriai formalizuotas, pareiškėjui jis nekainuoja ir jame nėra privalomas atstovavimas. Komisijos tikslas yra užtikrinti greitą, neformalų ir mažiau kaštų reikalaujantį administracinių ginčų sprendimą. Komisija nėra teismas, todėl joje nėra taikoma išsami teisminio proceso praktika, įskaitant bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Skundžiamame sprendime, dėl kurio panaikinimo pareiškėjai kreipėsi į Komisiją, buvo labai aiškiai nurodyta, kad „Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui <...>, Lietuvos administracinių ginčų komisijai <...> ar Regionų administraciniam teismui <...> Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. <...>.“ Pareiškėjai turėjo tris alternatyvas kaip jie galėjo apskųsti jiems nepriimtiną administracinį sprendimą, pasirinkus vieną iš apskundimo alternatyvų, atitinkamai pareiškėjai turėjo priimti ir su tokiu sprendimu susijusias pasekmes, t. y. kad galimai turėtos atstovavimo išlaidos jiems nebus priteistos, kadangi to nenumato specialusis įstatymas, reguliuojantis Komisijos veiklą. Kreipiantis į Komisiją šalims nereikia mokėti žyminio mokesčio, skundui nėra keliami itin aukšti ar sudėtingi reikalavimai, ikiteisminė ginčų dėl teisės nagrinėjimo stadija nereikalauja privalomo profesionalaus teisininko dalyvavimo.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjų prašoma atlyginti turtinė žala – 200 Eur dydžio atstovavimo išlaidos patirtos rengiant skundą Komisijai, pagal savo turinį ir esmę, yra bylos nagrinėjimo išlaidos. Pareiškėjai nepagrįstai teigia (vertina), kad šios išlaidos laikytinos žala pagal CK 6.271 straipsnį. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame, ir baudžiamajame procese, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl Komisijoje nagrinėtos bylos. Kadangi tiek administraciniame, tiek civiliniame, tiek ir baudžiamajame procese bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe ir atstovavimo išlaidų) (ne)priteisimo klausimas yra procesinis klausimas, tad akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju jis turėjo būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu. Net jeigu Komisija nebūtų tenkinusi tokio pareiškėjų prašymo, tai pareiškėjai turėtų teisę tokį Komisijos sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka skųsti teismui, kuris ir spręstų dėl tokio prašymo (ne)pagrįstumo ir atitinkamai formuotų aktualią praktiką atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant ikiteisminėje administracinių ginčų nagrinėjimo institucijoje, (ne)priteisimo. Atsakovės nuomone, tenkinus šioje byloje pareiškėjų skundą ir priteisus atstovavimo išlaidas, kurios savo esme yra procesinio pobūdžio išlaidos, kadangi susijusios su buvusiu procesu, kaip žalą, iš esmės tai galėtų būti vertinama ir kaip įsiteisėjusio procesinio sprendimo revizavimą. Teismams nėra suteikta kompetencija tikrinti/peržiūrėti įsiteisėjusio Komisijos sprendimo. Procesiniai klausimai ir turi būti sprendžiami tame konkrečiame procese, kitaip tariant, atstovavimo išlaidų klausimas ir turėjo būti keliamas bylos nagrinėjimo Komisijoje metu, Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad pareiškėjams atstovavimo išlaidos visgi priteistinos CK 6.271 straipsnio pagrindu, pareiškėjai neturi teisės reikalauti, kad jiems būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi, kadangi, kaip matyti iš Komisijos sprendimo rezoliucijos, pareiškėjų skundas buvo tenkintas iš dalies. Teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjai nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų priimant 2024 m. rugpjūčio 28 d. administracinį sprendimą, kurį Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. spalio 17 d. sprendimu panaikino kaip neteisėtą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013, 2012-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes būtina nustatyti, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, veiksmai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti pažymą dėl galimybės naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus naudoti pagal paskirtį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos architektūros skyrius 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. A256-1093/24 „Dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymos neišdavimo adresais (duomenys neskelbiami)“ pažymą išduoti atsisakė. Nesutikdami su šiuo administraciniu sprendimu pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydami jį panaikinti ir įpareigoti administraciją išnagrinėti prašymą bei išduoti nustatytos formos pažymą.
Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą iš dalies tenkino, panaikino skundžiamą 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti pareiškėjams atsakymą dėl pareiškėjų 2024 m. liepos 19 d. prašymo, likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Administracinių ginčų komisija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti skundžiamo sprendimo neteisėtumą, yra tai, jog atsakovė sprendime nepagrindė savo išvados, kad naujai formuojamas patalpas nebus galimybių naudoti pagal jų esamą paskirtį – administracinę; šiuo atveju pasirinkta priemonė – atsisakyti išduoti pažymą atidalijimui ir taip užkirsti kelią savininkams atsidalinti turtą, nenustačius, kad naujai formuojamos patalpos negalėtų būti naudojamos pagal įregistruotą paskirtį, buvo neproporcinga priemonė. Komisija vertino, kad atsakovė sprendime nenurodė tinkamo teisinio ir faktinio pagrindo, todėl sprendimas naikinamas.
Nagrinėjamojo byloje nėra jokių duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų apskundusi Administracinių ginčų komisijos sprendimą teismui, pareiškėjai pateikė Administracinių ginčų komisijos lydraštį, kuriame nurodyta, jog siunčiama įsiteisėjusio 2024 m. spalio 17 d. sprendimo kopija, todėl darytina išvada, kad komisijos 2024 m. spalio 17 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir proceso šalims sukelia teisines pasekmes.
Taigi nagrinėjamu atveju esminė viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai – nustatyta įsiteisėjusiu Administracinių ginčų komisijos sprendimu.
Pareiškėjai nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 200 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro jų turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti ir skundui Lietuvos administracinių ginčų komisijai pateikti.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.
Pažymėtina, jog vienas iš teisės į teisminę gynybą užtikrinimo aspektų yra susijęs su asmens galimybe prisiteisti patirtas išlaidas ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl LVAT jurisprudencijoje iš esmės vieningai laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai turėtų būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. LVAT yra išaiškinęs, kad nors ABTĮ nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (LVAT 2008-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009 suformavo taisyklę, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis. Minėtoje administracinėje byloje LVAT pažymėjo, kad išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kurios sprendimas nebuvo apskųstas teismui, galėtų būti pripažintos atlyginamomis pagal analogiją taikant ABTĮ nuostatas tokiu atveju, jei byla pasiektų teismą (LVAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4527-968/2020, 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1940-789/2021 ir kt.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai, sumokėję advokatei už procesinio dokumento parengimą, patyrė turtinę žalą.
Iš byloje esančios 2024 m. rugsėjo 17 d. sąskaitos už teisines paslaugas ER Nr. 438 ir 2024 m. rugsėjo 19 d. Lėšų pervedimo nurodymo matosi, kad už skundo parengimą pareiškėjas R. O. advokatei E. R. sumokėjo 200 Eur. Nors sąskaitoje nenurodyta, už kokio skundo parengimą susidarė šios išlaidos, tačiau iš sąskaitos išrašymo datos ir Administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo datos galima daryti išvadą, kad išlaidos susidarė būtent už Administracinių ginčų komisijai surašytą skundą. Pareiškėjai skunde teismui taip pat nurodo, kad skundą surašė ir 2024-09-25 Komisijai pateikė pareiškėjų atstovė advokatė E. R. ir jai už teisinę pagalbą buvo sumokėta 200 Eur suma.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijos rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, nėra įtvirtintas. Kita vertus, Rekomendacijų 8.1 punkte įtvirtinta, jog už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamos bylos kontekste, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog šiuo atveju vertinant turtinės žalos dydį yra teisinis pagrindas vadovautis Rekomendacijų 8.1 punkto nuostatomis.
Advokatė skundą Administracinių ginčų komisijai parengė ir pateikė 2024 m. rugsėjo mėn., d., t. y. trečią metų ketvirtį, užpraeitas ketvirtis buvo 2024 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2161,00 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 648,00 Eur (2161,00 × 0,3). Už skundo parengimą prašoma priteisti suma yra 200,00 Eur, ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistina kaip turtinė žala. Nors Administracinių ginčų komisija išvestinį pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkino iš dalies, įpareigodama atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti pareiškėjams atsakymą dėl pareiškėjų prašymo, kadangi komisija negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio sprendimo – įpareigoti išduoti nustatytos formos pažymą, tačiau priteistinos žalos dydžiui ši aplinkybė neturi reikšmės, nes iš esmės buvo patenkinti abu pareiškėjų reikalavimai – panaikinti sprendimą ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.
Pareiškėjai taip pat prašo priteisti teisme patirtas atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 600 Eur už skundo teismui parengimą, pateikė 2024 m. gruodžio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ER 454 bei 2024 m. gruodžio 11 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1147877.
Rekomendacijų 8.2. papunktyje numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Advokatė skundą teismui parengė ir pateikė 2024 m. gruodžio 3 d., ketvirtą metų ketvirtį, užpraeitas ketvirtis buvo 2024 m. II ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2196,4 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 5491,00 Eur (2196,4 × 2,5). Už skundo parengimą prašoma priteisti suma yra 600,00 Eur, ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. O. ir R. O. skundą patenkinti.
Priteisti pareiškėjams V. O. ir R. O. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 200,00 Eur (du šimtai Eur 00 ct) turtinei žalai atlyginti bei 600,00 Eur (šeši šimtai Eur 00 ct) atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.