Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2015 m. gruodžio 14 d. išvadą Nr. 4S-4127 (toliau – ir Išvada).Nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1S-90 (toliau – ir Taisyklės), 17 punktu, priėmė Išvadą dėl vykdomo atviro konkurso „Projekto „Šiauliai–Radviliškis atkarpos modernizacija ir elektrifikacija, I etapas“ projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos 2015/MO-7.10“ (toliau – ir Konkursas), kurioje nurodė pareiškėjo galbūt padarytus VPĮ pažeidimus bei įpareigojo pareiškėją pakeisti Konkurso dokumentų nuostatas, VPĮ nustatyta tvarka patikslinti Konkurso dokumentus ir raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.Pareiškėjas tvirtino, kad, priimdamas skundžiamą Išvadą, atsakovas viršijo savo įgaliojimus, nepaisė Taisyklių 17 punkte apibrėžtų vertinimo ribų, įsiterpė į teisminės valdžios funkcijas, paneigė pamatinį sutarčių laisvės principą. Nepritarimas pirkimo sutarčių sąlygoms, reglamentuojančioms šalių atsakomybę ir jos ribas, nesudaro pagrindo laikyti pirkimo dokumentų netiksliais ir/ ar neaiškiais arba parengtais nesilaikant VPĮ reikalavimų (VPĮ 3 str. 1 d. ir 24 str. 9 d.). Nei VPĮ, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) imperatyviai neriboja teisės Projektavimo ir Projekto vykdymo priežiūros sutartyse (toliau – ir Sutartys) nustatyti tiekėjo atsakomybės sąlygas, dėl kurių Tarnyba nagrinėjamu atveju pateikė neigiamą Išvadą. VPĮ numato Tarnybai teisę kreiptis į teismą dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir tik teismai turi teisę spręsti dėl sutarčių negaliojimo.Pareiškėjo įsitikinimu, nebuvo pažeista VPĮ 24 straipsnio 9 dalis, nes Sutarčių nuostatos, apibrėžiančios sutartis sudariusio tiekėjo atsakomybę, suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai bei parengtos vadovaujantis VPĮ nuostatomis. Vadovaudamasis Taisyklių 4 punktu, 10.5 punktu ir 17 punktu, pareiškėjas teigė, kad, vertinant pirkimo dokumentus, nėra numatytas pirkimo sutarties projekto atitikties VPĮ 18 straipsnio 6 dalies nuostatoms vertinimas, todėl Tarnyba nepagrįstai, viršydama savo kompetenciją, vertino Sutarčių projektuose nustatytų tiekėjų atsakomybės sąlygų turinį.Be to, vadovaujantis CK 6.73 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Tarnyba neturi pagrindo kvestionuoti pareiškėjo nustatomų delspinigių dydžio, nes tokia funkcija priskirta teisminei valdžiai.Pareiškėjas taip pat nesutiko su Tarnybos nuomone, kad Sutarčių projektuose nustatyta tiekėjų pareiga ne ginčo tvarka atlyginti žalą perkančiajai organizacijai ar pastarosios teisė atlikti įskaitymą esant CK ir/ ar teismų praktikoje suformuluotiems pagrindams prieštarauja CK 5 straipsnio 1 daliai. Tokią savo poziciją grindė CK 6.130–6.140 straipsniais. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, Tarnyba nepagrįstai nurodė, jog, neįskaičiuodamas atsiskaitymo terminų į sutarties galiojimo trukmę, pareiškėjas netinkamai apibrėžia sutarties galiojimą ir todėl Konkurso dokumentai laikytini netiksliais ir neaiškiais. Tokį savo nesutikimą pareiškėjas grindė VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 9 punktu.Pareiškėjas taip pat nesutiko su Tarnybos išvada, kad pareiškėjas, nenustatydamas Konkurso dokumentuose reikalavimo, kad elektros tiekimo projekto dalies vadovas (kontaktiniam tinklui) būtų atestuotas, bei, nereikalaudamas kvalifikacijos atitikties šiam reikalavimui patvirtinančio dokumento, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad elektros kontaktinio tinklo dalis, kuri bus projektuojama Konkursą laimėjusio tiekėjo, nepriskiriama prie ypatingų statinių, t. y. nepriskiriama Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2013 nustatytam ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašui – projektuojamo tinklo įtampa nesiekia 110 kW., o minėtos nuostatos nereglamentuoja neypatingų statinių vadovų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos, t. y. atestatai tokiems vadovams neišduodami.Pareiškėjas nesutiko ir su Tarnybos išvada, kad tiekėjo Ardanuy Ingeneria S. A. (toliau – ir Bendrovė) raštas turėjo būti laikomas pretenzija. Šiame rašte Bendrovė prašė pareiškėjo koreguoti ir paaiškinti Konkurso sąlygas ir Konkurso sąlygų priedus, t. y. ji pasinaudojo Konkurso sąlygų VII skyriuje numatyta teise prašyti patikslinti pirkimo dokumentus, šiame rašte Bendrovė taip pat nenurodė, jog tai yra pretenzija, neteikė jokių nuorodų į VPĮ V skyriaus nuostatas, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo šį raštą vertinti kaip pretenziją.Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl Tarnybos kompetencijos, atsakovas vadovavosi VPĮ 8 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsniu ir nurodė, kad įstatymų leidėjas pavedė atsakovui prižiūrėti kaip Lietuvos Respublikoje atliekami viešieji pirkimai ir vykdomos viešojo pirkimo-pardavimo sutartys, ir, esant pagrindui, konstatuoti VPĮ ar kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus. Tam, kad būtų tinkamai nustatyti ir konstatuoti pažeidimai, būtina vertinti ne tik VPĮ, bet ir kitus teisės aktus, todėl pareiškėjas netinkamai interpretavo atsakovo funkcijas, nepagrįstai jas susiaurindamas ir teigdamas, kad atsakovas neturi teisės vertinti viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių projektų. Pažymėjo, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis, o atsakovas, vadovaudamasi VPĮ nuostatomis ne tik turi teisę, bet ir pareigą vertinti viešojo pirkimo dokumentų visumą. Taip pat manė, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, viešojo pirkimo-pardavimo sutartims yra ir turi būti taikomas VPĮ ir viešųjų pirkimų principai, o tokią išvadą grindė LAT praktika bei VPĮ 2 straipsnio 34 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Atsakovas taip pat teigė, kad pareiškėjo nustatyti įsipareigojimai tiekėjui yra neproporcingi pirkimo objektui, nes tiekėjui tenka prisiimti atsakomybę ir visą riziką ne tik dėl savo paties klaidų rengiant techninį projektą, bet ir dėl pareiškėjo, kaip užsakovo, padarytų klaidų rengiant projektavimo užduotį, kuri yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Būtent pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą projektavimo užduoties parengimą (VPĮ 24 str.).Pasisakydamas dėl Projektavimo sutarties sąlygų 3.4 ir 10.2 punktų bei Projekto vykdymo priežiūros sutarties sąlygų 10.3 punktų neaiškumo, nurodė, kad šios sąlygos reiškia, jog tiekėjas turėtų kompensuoti pareiškėjo išlaidas už papildomus darbus net jeigu bendra statybų kaina nepadidėtų, t. y. pareiškėjas nepatirtų realių nuostolių ar statybos darbų atlikimo terminas nepailgėtų, o tai lemtų nepagrįstą pareiškėjo praturtėjimą. Projektavimo sutarties sąlygų 21.3 punktas bei Projekto vykdymo priežiūros sutarties sąlygų 10.7 punktas taip pat prieštarauja proporcingumo principams. Projektavimo sutartimi iš anksto nustatytas žalos dydis, kurį turėtų kompensuoti tiekėjas – žalos dydis yra lygus prarasto finansavimo dydžiui. Atsakovas manė, kad pareiškėjo skunde pateiktas sutarties termino interpretavimas yra neteisingas ir neatitinka VPĮ nuostatų, o Pirkimo sąlygų 13 punkte buvo neužtikrintas VPĮ 24 straipsnio 9 dalies nuostatų laikymasis, nes pirkimo dokumentų nuostatos, susijusios su viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimu, yra neaiškios ir dviprasmiškos – neaišku, kokia yra maksimali sutarties trukmė, t. y. 728 dienos ar ilgesnė, atsižvelgiant į tai, kad į jos terminą nebuvo įtrauktas pareiškėjo atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminas. Pareiškėjas neteisėtai sutapatino sutarties galiojimo terminą su vienos prievolės (projektavimo paslaugų teikimu) įvykdymo terminu. Pareiškėjas neteisėtai sutapatino sutarties galiojimo terminą su vienos prievolės (projektavimo paslaugų teikimu) įvykdymo terminu.Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad elektros kontaktinio tinklo dalis, kuri bus projektuojama Konkursą laimėjusio tiekėjo, nepriskiriama prie ypatingų statinių, todėl atestato šio projekto vadovui Konkurso sąlygose po jų patikslinimo nereikalaujama. Akcentavo, kad projektavimo užduotyje yra nurodoma, jog projektuojamas statinys yra ypatingas. Tai patvirtina ir STR 1.10.06:2013 5 punktas bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 3 punktas.Atsakovas nesutiko, jog Bendrovės pateiktas raštas nėra pretenzija ir tokią savo poziciją grindė tuo, kad šiuo raštu buvo kreiptasi į pareiškėją dėl, Bendrovės nuomone, akivaizdžiai perteklinių, neproporcingų, nesąžiningų Pirkimo sąlygų nuostatų panaikinimo bei prašoma pakeisti Pirkimo sąlygų nuostatas, tačiau pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, jog šių sąlygų nekeis. Iš Bendrovės pateikto turinio aiškiai matyti, kad juo nėra prašoma paaiškinti Pirkimo sąlygas, o reikalaujama jas pakeisti, o vien dokumento pavadinimas nesudarė pagrindo šio rašto nelaikyti pretenzija (turinio prieš formą viršenybės principas), todėl šio rašto nenagrinėjęs kaip pretenzijos, pareiškėjas pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostatas.