- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- N-63-1973-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarimo G. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 9 d. surašė G. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 14.10 val., Rodūnios kelio gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytos 1,24 promilės), nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarimu pripažino G. T. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytas veikas ir skyrė už tai, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, subendrintą nuobaudą - 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių. Teismas nurodė, jog G. T. savo kaltės dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neneigia, tačiau aiškina, jog automobilį vairavo blaivus. Paaiškino, jog 2009 m. liepos 9 d., apie 14.10 val., automobiliu atvažiavo į Vilniaus oro uostą, kur automobilį turėjo perduoti iš užsienio grįžusiam įmonės direktoriui L. L., kurio belaukdamas greta pastebėjo taksi automobilio vairuotoją O. M., kurį gerai pažinojo, ir kuris pasiūlė pasivaišinti samane. Žinodamas, kad automobilio nevairuos, nes jį perims direktorius, pasivaišino, ir tik tada priėjo policijos pareigūnas. Teismas nurodė, jog tokius paaiškinimus vertina kritiškai, nes jie nuo pat protokolo surašymo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs. Liudytoju apklaustas pareigūnas G. T. kategoriškai paneigė, jog jis būtų negalėjęs pastebėti, kaip taksi vairuotojas paduoda G. T. visą butelį, o šis iš jo geria, taip pat parodė, jog abu asmenys nuolat buvo jo akiratyje, jie tik trumpai pasikalbėjo. Teismas pažymėjo, jog teritorija stebima vaizdo kameromis, išlipęs iš automobilio vairuotojas matė tiek policijos pareigūną, tiek oro uosto apsaugininkus, praėjo pro juos sutrikęs, nuleidęs galvą, tad kad tokiomis aplinkybėmis dar vartotų alkoholį, neįtikėtina. Teismas pabrėžė, jog netikėti policijos pareigūno parodymais neturi jokio pagrindo, tuo tarpu teisme iškelta G. T. versiją su taksi vairuotoju vertina kaip bandymą išvengti griežtos nuobaudos. Teismas pažymėjo, jog O. M., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje davė melagingus parodymus, dėl ko šiam iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius pažeidimo, įtvirtinto ATPK 187² straipsnyje.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarimu, G. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde dėstydamas analogiškas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, įvykio aplinkybes pabrėžia, jog privalomojo draudimo dokumento iš tiesų policijos pareigūnui nepateikė, tačiau byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad jis automobilį vairavo neblaivus. Pažymi, jog teismas rėmėsi pareigūno parodymais, tačiau jie nuo tarnybiniame pranešime fiksuotų aplinkybių skiriasi, t. y. teisme nurodė, jog priėjo prie jo, kai jis stovėjo šalia automobilio, tarnybiniame pranešime – jog jis sėdėjo automobilyje, be to, teisme pareigūnas nurodė matęs jį bendraujantį su taksi vairuotoju, tačiau kartu nurodė, kad bendravo ir su kitais asmenis, kas kelia abejones tuo, jog jis matė visą jo bendravimą su taksi vairuotoju. Teigia, jog teismas nurodė, kad teritorija stebima vaizdo kameromis, tačiau vaizdo įrašas prie bylos medžiagos neprijungtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. T. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
G. T. jam inkriminuotą pažeidimą (ATPK 126 str. 1 d.) neigia tvirtindamas, jog automobilio neblaivus nevairavo, o kitokios išvados teismas priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais policijos pareigūną G. T. ir G. T. nurodytą asmenį O. M., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad šiuo atveju kertiniai yra policijos pareigūno, betarpiškai stebėjusio daromus pažeidimus, parodymai, kuriais vienareikšmiškai paneigta apelianto versija. Jokių esminių prieštaravimų tarp minėto liudytojo parodymų ir jo surašytame tarnybiniame pranešime fiksuotų aplinkybių, nėra. Pastebėtina, jog teisme aiškinantis įvykio aplinkybes pareigūnas detaliai nupasakojo situaciją (tame tarpe ir priėjimo prie vairuotojo momentą), tuo tarpu tarnybiniame pranešime fiksuotos tik esminės įvykio aplinkybės, kurios, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neneigiant kaltę, buvo tik glaustai aprašytos. Liudytojas G. T. nurodė, jog G. T. buvo stebimas nuolat, nes įtarimą sukėlė jau jo išlipimas iš automobilio (įtartinai svirduliavo), todėl apelianto teiginiai, nenustačius jokio pareigūno suinteresuotumo bylos baigtimi, kad G. T. galėjo nematyti alkoholio gėrimo momento, atmestini.Liudytojo O. M. parodymais bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, jų atmetimo motyvus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja. Teisėjų kolegija pastebi, kad G. T., pasiaiškindamas dėl pažeidimų, administracinio teisės pažeidimo protokole įrašė, jog su jais sutinka ir širdingai gailisi (b. l. 2), tuo tarpu teismuose keldamas naują įvykio versiją tai aiškina nematymu po kuo pasirašė. Pažymėtina, jog asmuo ne tik įrašė paaiškinimą, bet ir pasirašė alkotesterio kvite, kur fiksuotas jam nustatytas girtumas. Taigi, visa tai leidžia teisėjų kolegijai vertinti pastarojo teiginius kritiškai ir pripažinti teismuose teikiamus paaiškinimus kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės.Dėl G. T. teiginio, jog apylinkės teismas nutarime mini vaizdo įrašą, tačiau jis į bylą neišreikalautas, pasakytina, kad byloje tikslių duomenų, ar ta vieta, kur apeliantas stovėjo, buvo filmuojama, nėra, be to, byloje įrodymų nepakankamumo problema iškilusi nebuvo, todėl joks įrašas į bylą nebuvo išreikalautas. Apie vaizdo įrašą kalbėjo teisme apklaustas pareigūnas, abstrakčiai nurodydamas, jog G. T. paaiškinimai nelogiški, nes išeina taip, jog „žmogus atvažiuoja į oro uostą, ten kameros, stebi apsauga, pasigeria ir palieka mašiną“ (b. l. 24). Pasiremdamas analogišku situacijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmetė G. T. paaiškinimus.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.