- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- 2K-314/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Josifas Tomaševičius, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- D. S.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalimis jis įpareigotas šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. P. padarytą turtinę žalą – 450 Lt, per laisvės apropojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat D. S. šį laikotarpį privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 29 d., apie 19.30 val., Kaune, prie Pramonės pr. 40 namo, suduodamas A. P. ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veidą, o šiam nukritus ant žemės, įspirdamas ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu D. S. prašo panaikinti teismų sprendimus, jo atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nepripažino, jog nukentėjusysis A. P. savo veiksmais (smūgių sudavimu į veidą ir pastangomis jį pargriauti) kėsinosi į jo (D. S.) sveikatą. Kadangi nukentėjusiojo veiksmai buvo puolamieji, todėl buvo būtinosios ginties situacija, o jis, siekdamas apsiginti, ir sudavė kelis smūgius ranka A. P. Būtinosios ginties ribų jis neperžengė, todėl teismų išvados, kad jis tyčia sužalojo nukentėjusįjį yra nepagrįstos. Kasatoriaus nuomone, žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė teisę, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų vertinant įrodymus, kas sukliudė priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo D. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Paškevičius siūlo jį atmesti.
Prokuroras nurodo, kad iš kasacinio skundo turinio matyti, jog kasatorius minėdamas liudytojų L. M., V. S., D. K. parodymus, ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su įrodymų vertinimų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai nurodyta, kodėl pripažįstama, kad būtent D. S. pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kasatorius atkartodamas apeliacinio skundo motyvus deklaratyviai nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, tačiau kasaciniame skunde nepateikia apie tai jokių motyvų.
Atsiliepimu į nuteistojo D. S. kasacinį skundą nukentėjusysis A. P. siūlo jį atmesti ir palikti galioti priimtus teismų sprendimus. Nukentėjusiojo nuomone, teismai tinkamai išaiškino nusikaltimą ir priėmė teisingą nuosprendį, o nuteistojo parodymai yra melagingi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 28 straipsnio taikymo
Nuteistasis D. S. teigia, kad jo veiksmai turi būti vertinami kaip padaryti esant būtinajai ginčiai, nes jis gynėsi nuo pavojingo nukentėjusiojo A. P. kėsinimosi į jo sveikatą.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimas yra viena iš būtinųjų būtinosios ginties sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti kaltininką veikus esant būtinosios ginties situacijai.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp D. S. ir A. P. kilo žodinis konfliktas, po kuriuo D. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam A. P. ir taip nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Kasatorius teigia, kad tik po nukentėjusio suduoto smūgio jam į veidą, jis atsakydamas į tai, sudavė kelis smūgius ranka atgal nukentėjusiajam, t. y. jis taip gynėsi nuo nukentėjusiojo kėsinimosi į jo sveikatą. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. S. veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Kasatoriui nebuvo nuo ko gintis, nes tiek nukentėjusio, tiek liudytojos V. S. parodymais paneigiama tik nuteistojo iškelta versija, kad buvo būtinosios ginties situacija. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta jog nuteistajam D. S. buvo padaryti kokie nors sužalojimai.
Taigi, esant šioms aplinkybėms, nuteistojo D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. S. kasacinį skundą atmesti.