- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- e2-6518-589/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02801-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- V.N.
- Advokatai
- Olegas Juška
Nedalyvaujant ieškovo bankrutavusios Vaidoto Neniškio įmonės bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“ atstovui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės bankrutavusios Vaidoto Neniškio įmonės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“ ieškinį atsakovui V.N., ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V.N. 6218,38 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2019-01-15 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, Vaido Neniškio įmonei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gribžiniai“. Panevėžio apygardos teismo 2019-01-15 nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus dokumentus. Kadangi įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, pagal LR Įmonių bankroto įstatymą 10 str. 7 d. 1p. įmonės savininkas taip pat administratoriui privalo pateikti savo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad nuo 1998-02-03 bankrutavusios įmonės savininku yra atsakovas. Nuo 2016-11-18 iki bankroto administratoriaus paskyrimo atsakovas registruotas bankrutavusios įmonės likvidatoriumi. Atsakovas savo įsipareigojimų iki šiol nėra įvykdęs ir bankrutavusios įmonės turto bei dokumentų nėra perdavęs. Atsakovas, neperduodamas dokumentų, nurodo, jog įmonė buvo įsteigta pasinaudojus pavogtais jo asmens dokumentais. Šias aplinkybes grindžia tuo, kad jis 1998 metais buvo pateikęs pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2008-10-30. Ieškovės nuomone, vien ta aplinkybė, kad buvo pateiktas pareiškimas policijai ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nepanaikina atsakovo kaip įmonės savininko ir likvidatoriaus atsakomybės. Bankrutavusi įmonė įregistruota 1998-02-03, tokiu atveju atsakovas, jeigu ne jis buvo įmonės savininkas, turėjo imtis priemonių ir pašalinti tariamai klaidingus duomenis iš Juridinių asmenų registro, tačiau atsakovas to nepadarė. Bankrutavusi įmonė nebuvo išregistruojama, o buvo leidžiama kauptis it didėtis įmonės įsiskolinimams. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus 2019-05-07 raštu pateiktos informacijos matyti, kad bankrutavusios įmonės įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2010-01-31. Šios aplinkybės patvirtina, kad įmonė buvo nemoki jau nuo 2010 metų pradžios ar net ankstesnio laikotarpio, tačiau jos likvidatorius ir savininkas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei. Panevėžio apygardos teismas 2019-04-15 nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad bankrutavusi įmonė neturi jokio turto, taikė supaprastintą bankroto procesą. Šia nutartimi teismas taip pat patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 4181,90 EUR sumai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas yra atsakovo asmeninė skola. Taip pat iš VSDFV Panevėžio skyriaus 2019-05-07 rašto matyti, kad VSDFV Panevėžio skyriaus kreditorinis reikalavimas 674,52 EUR sumoje yra atsakovo asmeninė skola. Bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma neskaičiuojant įmonės savininko asmeninių skolų sudaro 3218,38 EUR sumą. Pagal LR ĮBĮ 13¹ str. supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas. Panevėžio apygardos teismas 2019-04-26 nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmatą – 3000 EUR visam bankroto procesui. Administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto byloje patvirtintų kreditorinių finansinių reikalavimų suma, neskaičiuojant savininko asmeninių skolų yra 6218,38 EUR, kuri laikytina bankrutavusios įmonės žala, kuria įmonė patyrė dėl to, kad jos likvidatorius ir savininkas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės savininkas ir vadovas nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti pats neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo valdomai įmonei. IŠ VSDFV Panevėžio skyriaus 2019-05-07 raštu pateiktos informacijos matyti, kad bankrutavusios įmonės įsiskolinimai yra susidarę nuo 2010-01-31. Šios aplinkybės patvirtina, kad įmonė buvo nemoki jau nuo 2010 metų pradžios ar net ankstesnio laikotarpio, tačiau jos likvidatorius ir savininkas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei. Įmonės administracijos vadovas yra specialusis subjektas, kuriam taikomi didesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniai bendrovės darbuotojui, įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais ( CK 2.87 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-334/2010). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Panevėžio apygardos teismas įpareigojo perduoti administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įmonės savininkas administratoriui privalėjo pateikti ir savo asmeninio turto sąrašą. Tačiau atsakovas to nepadarė. Toks atsakovo neveikimas negali būti laikomas teisėtu. Todėl minėti atsakovo veiksmai, ar veiksmų neatlikimas, kuriais yra pažeidžiama įsiteisėjusi teismo nutartis bei teisės aktuose nustatytos pareigos yra neteisėti. Atsakovui, nevykdant įstatymų numatytų pareigų: nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdant teismo nutarties nei nerūpestingai ir aplaidžiai valdant įmonę, bankrutavusi įmonę ir jos kreditoriai patyrė žalos. Nebuvo mokamos privalomos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neperduoti jokie įmonės dokumentai bei turtas, dėl ko įmonė net neturi galimybės padengti bankroto administravimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas paaiškino, kad jo sutuoktinė važiavo taksi automobiliu ir tuo metu buvo pavogtas jam priklausantis asmens dokumentas. Dėl dokumentų vagystės kreipėsi į policiją. Atsakovas buvo apklaustas kaip liudytojas. Tuo metu jam tapo žinoma, kad, pasinaudojus jo asmens dokumentais, buvo įsteigta įmonė. Policijos pareigūnai paaiškino, kad jie šiuo metu įmonės neuždarys, o jis pats asmeniškai niekur nesikreipė, nes mano, kad policijos pareigūnai privalėjo imtis priemonių įmonei uždaryti. 2016 metais jo sutuoktinė susirgo sunkia liga, todėl jis kreipėsi į darbo biržą dėl pašalpos. Jam buvo atsisakyta mokėti, nes jo vardu buvo registruota individuali įmonė. Kadangi buvo atsisakyta mokėti pašalpą, jis kreipėsi į prokuratūrą, kur jam buvo paaiškinta, kad jis gali pats kreiptis dėl individualios įmonės uždarymo. Po to, jis kreipėsi į registrų centrą dėl individualios įmonės likvidavimo. Atsakovo nuomone, individualios įmonės likvidavimu turėjo pasirūpinti policijos pareigūnai ir prokuratūra, kadangi ši įmonė buvo įsteigta pasinaudojus jo pavogtais asmens dokumentais. Atsakovo atstovo paaiškino, kad jo nuomone, atsakovas neatliko jokių tyčinių veiksmų ir dėl tos priežasties mano, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovo vardu buvo registruota individuali įmonė, tačiau pats atsakovas atliko tokius veiksmus, kokius jam tuo metu rekomendavo atitinkamų institucijų pareigūnai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vaido Neniškio įmonė buvo įregistruota 1998 m. vasario 3 d. Vaidoto Neniškio įmonės savininko 2016 m. lapkričio 18 d. savininko sprendimu, įmonės statusas įregistruojamas kaip likviduojamos, o likvidatoriumi paskirtas atsakovas V.N.
Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi iškėlė pripažino nemoka ir iškėlė bankroto bylą Vaidoto Neniškio įmonei. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Gribžiniai“. Įmonės savininkas įpareigotas per 10 dienų perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą sudarytą bankroto iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis.
Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi, pripažino bankrutuojančia Vaidoto Neniškio įmonę, bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, nustatant supaprastinto bankroto procesą. Ta pačia nutartimi buvo patvirtintos administravimo išlaidos 3000 EUR bei nustatytas atsiskaitymas ir kreditoriais: VSDFV Panevėžio skyriui 3892,90 EUR sumai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 289 EUR, viso 4181,90 EUR.
Ieškovas reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovui kaip įmonės vadovui. Kaip jau buvo minėta, Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą Vaidoto Neniškio įmonei. Bankroto proceso pagrindinis tikslas - įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinant ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
Įmonių bankroto įstatymo ( toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja įmonės vadovą ir kitus asmenis pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenius reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose ( ĮBĮ 5 straipsnio 2 dalis), paaiškėjus, kad įmonė nemoki, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai įmonei iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui ( kitam kompetentingam asmeniui) kyla atsakomybė. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad minėti asmenys, nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir pavėlavę jį pateikti, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir ( ar) kreditoriai patyrė. Analogiška pareiga ir atsakomybė už jos nevykdymą buvo nustatyta ir nuo 2008 m. liepos 1 d. galiojusių redakcijų ĮBĮ 8 straipsnio 1,4 dalyse, o iki tol atsakomybė už pavėluotą kreipimąsi dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo reglamentuota bendrųjų civilinę atsakomybę nustatančių CK nuostatų ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pažymėtina, kad pagal iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakciją pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei buvo nustatyta vadovui ir įmonės savininkui, kuriais buvo laikomi įmonės dalyvis ( dalyviai).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šios asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos ( nuostolių ) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ( CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu , turi bendrovės vadovas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, nurodo, kad jis nebuvo įmonės savininkas, įmonė buvo įsteigta pasinaudojus jo pavogtas asmens dokumentais. Atsakovas kreipėsi į policiją dėl asmens dokumentų vagystės ir dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, Vaidoto Neniškio įmonė buvo įregistruota 1998 metais. Iš pateikiamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2019-04-25 rašto Nr. 50-S-7485(1.30) ( b.l. 34), ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 1998 m. birželio 11 d., tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2008 m. spalio 30 d., vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 18 d. atsakovas kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ dėl likviduojamos įmonės statuso suteikimo Vaidoto Neniškio įmonei. VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas įmonės savininko Vaidoto Neniškio sprendimas likviduoti įmonę, įmonės likvidatoriumi paskirti Vaidotą Neniškį. Remiantis šiuo įmonės savininko sprendimu, VĮ „Registrų centras“ įregistravo Vaidoto Neniškio įmonės statusą kaip likviduojamos įmonės, o įmonės likvidatoriumi paskirtas atsakovas. Šiuo nagrinėjau atveju, vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jam nieko nebuvo žinoma apie įmonės veiklą. Vien ta aplinkybė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamai rūpintis įmonės, įregistruotos jo vardu, veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2008 metais. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo nuomone, atitinkamai policijos pareigūnai ir prokuratūra turėjo imtis veiksmų dėl atsakovo vardu registruotos įmonės likvidavimo, kadangi įmonė buvo įsteigta pasinaudojus jo pavogtais asmens dokumentais. Kaip jau buvo minėta, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2008 metais. Tik 2016 metais atsakovas, negavęs pašalpos, nes jo vardu buvo registruota individuali įmonė, kreipėsi dėl įmonės likvidavimo į VĮ „ Registrų centrą“. Pradėjus likvidavimo procedūras, paaiškėjo, kad įmonės neleidžiama likviduoti, nes yra skola Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau su tokiais atsakovo argumentais, sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos yra asmeninė atsakovo skola, t.y. bauda už administracinį teisė nusižengimą. Be to, nutraukus ikiteisminį tyrimą ar šio tyrimo metu, atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nutraukta jo vardu įregistruotos įmonės veikla, tuo pačiu prisiimdamas atsakomybę kaip įmonės savininko ir vadovo. Įrašas VĮ“Registrų centras“ apie likviduojamos įmonės statuso suteikimo ir atsakovui likvidatoriaus suteikimo, nėra panaikintas. Šios paminėtos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas buvo įmonės savininkas ir įmonės likvidatorius iki bankroto bylos iškėlimo.
Žinodamas apie tai, kad jo vardu yra registruota įmonė, kurios savininkas atsakovas buvo, augant įmonės kreditoriniams įsiskolinimams, atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui, kitam asmeniui pagal kompetenciją nustatyta todėl, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeidžia ar gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus ( jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus ( jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir/ar teiktų paslaugas). Atsakovui nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo ir augant įsiskolinimui, VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įsiskolinimas VSDFV Panevėžio skyriui buvo susidaręs nuo 2010 m. sausio 31 d. Šiuo atveju atsakovas neįvykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, Panevėžio apygardos teismas, iškėlęs bankroto bylą, įpareigojo bankrutavusios įmonės vadovą ir savininką per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą pagal sudarytą balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Kadangi bankrutuojanti įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įmonės savininkas administratoriui privalėjo pateikti ir savo asmeninio turto sąrašą ( ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas neperdavė jokių įmonės dokumentų, nepateikė savo asmeninio turto sąrašo bei laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė CK 6.263 straipsnyje numatytą pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, nepadarant savo veiksmais žalos kitam asmeniui.
Kaip jau buvo minėta Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi, pripažino Vaidoto Neniškio įmonę bankrutavusia, patvirtino administravimo išlaidas, kurios sudaro 3000 EUR, taip pat patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 4181,90 EUR sumai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas 289 EUR sumai yra atsakovo asmeninė skola. VSDFV Panevėžio skyriaus kreditorinis reikalavimas 674,52 EUR sumoje yra atsakovo asmeninė skola. Bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų neskaičiuojant įmonės savininko asmeninių skolų sudaro 3218,38 EUR. Administravimo išlaidos 3000 EUR.
Byloje nėra jokių duomenų apie įmonės finansinę veiklą. Tokiu atveju, kai nėra jokių objektyvių įrodymų apie įmonės finansinę veiklą, t.y. nesant galimybių įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo ( ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, yra pagrindas konstatuoti, kad kreditoriams padaryta žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams ( Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-790/370/2015). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas neperdavė jokių įmonės dokumentų ir turto bankroto administratoriui, taip pat neperdavė ir savo asmeninio turto sąrašo, kas yra privaloma bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, dėl ko negalima nustatyti ir įvertinti įmonės turimo ( ar turėto turto), laikytina, kad žala buvo padaryta įmonės kreditoriams patvirtintų finansinių reikalavimų sumai bei bankroto administravimo išlaidų sąmatos sumai.
Nemokios įmonės bankroto procesą administruoja ir bankroto procedūras atlieka teismo paskirtas bankroto administratorius ( ĮBĮ 11 straipsnis). Kiekvieno įmonės bankroto proceso metu yra patiriamos administravimo išlaidos, kurios yra nustatomos ir skiriamos ĮBĮ įtvirtinta tvarka ir kurios yra apmokamos pirmiausi iš įmonės visų rūšių lėšų ( gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų ( ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos yra atlygintinos ir jos apmokamos iš bankrutuojančios ( bankrutavusios ) įmonės biudžeto. Administravimo išlaidos – tai nemokios įmonės skola, kuri susidaro dėl vykdymo bankroto proceso ir yra apmokama pirmiausia iš bankroto proceso metu surinktų lėšų. Todėl, atsiradus įstatyme nustatytoms įmonės nemokymo sąlygoms bei teisiniams pagrindams kelti bankroto bylą ir ją laiku iškėlus, įmonė įprastai turi visas galimybes apmokėti bankroto administravimo išlaidas ir dalį, atskirais atvejais – visas skolas ( kreditorių reikalavimus). Dėl to ĮBĮ normos ir įpareigoja ( nustato pareigą) įmonės atsakingus asmenis nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, tačiau atskirais atvejais dėl pavėluoto kreipimosi į teismą ar kitų priežasčių įmonės nemokumas yra tokio lygio, kad bankroto proceso metu gautų lėšų nepakanka ne tik kreditorių reikalavimams, bet ir administravimo išlaidoms padengti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019). Šiuo nagrinėjamu, nuostoliai atsirado ir tuo pagrindu, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, todėl administravimo išlaidos pripažįstamos kaip nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovas.
Esant šioms anksčiau paminėtoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 6218,38 EUR žalos atlyginimo.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią privalo sumokėti už praleistą terminą. Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – tenkintinas.
Atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų ( išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), kadangi jam buvo teikiama šimtą procentų apmoka antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei – nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V.N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6218,38 EUR ( šešis tūkstančius du šimtus aštuoniolika eurų 38 centus ) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2019-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei - bankrutavusiai Vaidoto Neniškio įmonei, kodas 148202991, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Gribžiniai“, kodas 304059458.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.