Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. P., V. N., A. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą D. A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

2. Nurodo, kad 2023 m. spalio 16 d. grįžo iš Prancūzijos ligoninės, kurioje dėl sunkios ligos praleido 4 mėnesius, iš jų 2 mėnesius sunkios komos būsenoje. Į Lietuvą grįžo tęsti gydymą. (Duomenys neskelbtini) mirė mama D. A. M.. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė labai didelį emocinį stresą, nes grįžus į Lietuvą jo sveikatos būklė buvo dar labai sunki, jis negalėjo vaikščioti, buvo emociškai išsekęs ir mamos mirtis dar labiau apsunkino sveikatos būklę. Laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes sveikatos būklė buvo sunki, teko lankytis pas įvairiausius gydytojus, lankyti reabilitacijas ir tęsti gydymą. Rūpintis teisiniais dalykais neturėjo sveikatos. Taip pat nurodo, kad nežinojo, jog pas notarą reikia kreiptis per 3 mėnesius. Tai planavo padaryti vėliau, kai pagerės sveikatos būklė. Pažymi, kad jam svarbu priimti palikimą, nes dėl ligos tapo nedarbingas ir prarado pagrindinį pajamų šaltinį.

3. Suinteresuotas asmuo V. N. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodo, kad yra mirusios D. A. M. dukra. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-493-1071/2022 D. A. M. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1888-1071/2022 D. A. M. buvo nustatyta nuolatinė globa tiek turtinių, tiek neturtinių santykių srityse, jos globėju bei turto administratoriumi buvo paskirtas G. B.. (Duomenys neskelbtini) mama D. A. M. mirė. Po motinos D. A. M. mirties, ji (V. N.), būdama pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą, įstojo į paveldėjimo bylą. 2023 m. lapkričio 16 d. išduotu Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarės liudijimo pagrindu, kuris suteikė teisę įpėdiniams gauti informaciją apie mirusiojo turtą, įskaitant bet neapsiribojant pinigines lėšas, 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“ su tikslu sužinoti informaciją apie palikėjos pinigines lėšas. Gavus duomenis (sąskaitos išrašą) apie mirusios motinos D. A. M. atsiskaitomojoje banko sąskaitoje esančias piniginės lėšas, paaiškėjo, kad pareiškėjas G. B., galimai neturėdamas teisėto pagrindo, iš D. A. M. priklausančios atsiskaitomosios banko sąskaitos pervedė į savo banko sąskaitą 20 240 Eur. Be to, pareiškėjas, galimai neturėdamas teisėto pagrindo, pasinaudodamas D. A. M. priklausančia banko kortele išgrynino 11 600 Eur. Taip pat pareiškėjas, galimai neturėdamas teisėto pagrindo, pasinaudodamas D. A. M. priklausančia banko kortele atsiskaitinėjo prekybos centruose, vaistinėse, iš viso atlikta finansinių operacijų 368,46 Eur sumai. Dėl tokių galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų, Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00185-23. Tai, kad pareiškėjas žinojo apie palikimo priėmimo terminus bei sąmoningai nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, patvirtina ir tai, kad po motinos (duomenys neskelbtini) mirties, net jos mirties dieną, iš D. A. M. priklausančios atsiskaitomosios banko sąskaitos pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. spalio 30 d. pervedė į savo banko sąskaitą viso 6 290 Eur piniginių lėšų. Be to, 2023 m. spalio 30 d., galimai neturėdamas teisėto pagrindo, pasinaudodamas mirusiai D. A. M. priklausančia banko kortele, iš bankomato išgrynino dar 700 Eur. Taigi, suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjui buvo žinomi palikimo priėmimo terminai ir jis sąmoningai nesikreipė į notarą būtent dėl to, kad jam buvo žinoma, jog motinos banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, nes pats sąmoningai savo veiksmais sudarė tokią situaciją. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas negali gintis savo sunkia sveikatos būkle, kas neva tai taip pat nulėmė termino praleidimą palikimui priimti, nes: pirma, dėl sunkios sveikatos būklės ligoninėje gulėjo iki motinos mirties, ką iš esmės patvirtina ir pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybes; antra, (duomenys neskelbtini) mirus motinai D. A. M., pareiškėjas taip pat dalyvavo laidotuvėse, neturėjo jokių sunkių sveikatos sutrikimų, dėl kurių nebūtų galėjęs vaikščioti ar jam reikėjo naudotis kitų asmenų pagalba arba neįgaliojo vežimėliu; trečia, pareiškėjo neva tai sunki sveikatos būklė nesutrukdė pervedinėti, išgryninti (fiziniu būdu iš bankomato) savo naudai motinos pinigines lėšas tiek iki jos mirties, tiek po; ketvirta, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo fizinę sveikatos būklę už laikotarpį, per kurį pareiškėjas turėjo galimybę priimti palikimą; penkta, palikimo priėmimo veiksmus galima atlikti tiek asmeniškai, tiek per atstovą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo veiksmai laiku priimti palikimą nebuvo sąlygoti objektyvių priežasčių, kurias nurodo pareiškėjas pareiškime (negalėjau vaikščioti, buvau emociškai išsekęs, palikimo priėmimas yra sąlygotas banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų). Medicininių duomenų, kad pareiškėjas negalėjo vaikščioti nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. sausio 22 d. pateikta nėra. Tiek per mamos laidotuves, tiek ir po jų pareiškėjas vaikščiojo pats, jokia pagalba jam nebuvo reikalinga. Pareiškėjas iki pat mamos mirties jos banko sąskaitas valdė kaip globėjas. Ikiteisminio tyrimo byloje yra duomenys, kiek ir kokių lėšų tiek prieš mamos mirtį, tiek po jos pareiškėjas galimai pasisavino. Pagal teikiamus duomenis, pažymi, kad mirusiosios banko sąskaitos likutis (2023 m. lapkričio 17 d.) po jos mirties yra 5,29 Eur. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškimą, nes pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, koks palikimas (ar jo dalis) yra nepriimta.

5. Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodo, kad yra mirusios D. A. M. vaikaitė bei palikėjos įpėdinė pagal testamentą. Jos nuomone pareiškimas yra nepagrįstas, nes pareiškėjo sveikatos būklė leido jam atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatymo nustatytus terminus. Mirus močiutei, pareiškėjas dalyvavo laidotuvėse, pats savarankiškai vaikščiojo be kitų asmenų pagalbos, nereikėjo papildomų tam techninių priemonių. Be to, su pareiškimu pateikti medicininiai duomenys nepatvirtina, kad po močiutės mirties pareiškėjas neturėjo galimybės kreiptis į notarus per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo tokią sveikatos būklę, dėl kurios nebuvo galimybės kreiptis į notarus (pvz. visus 3 mėn. po motinos mirties gulėjo ligoninėje, negalėjo vaikščioti ir pan.). Pareiškėjo neva tai nežinojimas apie 3 mėnesių terminą, per kurį pareiškėjas turėjo galimybę įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises, yra tik gynybinė versija nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Iš byloje pateiktų duomenų yra matyti, kad pareiškėjo veiksmai, mirus jo mamai, buvo visiškai žinomi ir suprantami, jo nesikreipimas į notarą per trijų mėnesių laikotarpį buvo sąlygotas išimtinai jo išskaičiavimo, nes jis, kaip buvęs globėjas, puikiai žinojo mamos turtinę padėtį iki jos mirties. Jam buvo žinoma, kad sąskaitoje, kurią jis turėjo teisę valdyti, lėšų nėra. Toks pavėluotas kreipimasis į teismą dėl palikimo priėmimo buvo sąlygotas išimtinai pareiškėjo interesų, pradėjus ikiteisminį tyrimą.

7. Suinteresuotas asmuo D. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

8. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti. Papildė, kad ilgą laiką gulėjo ligoninėje Prancūzijoje, jo sveikatos būklė buvo sunki, jam ten išgelbėjo gyvybę. Po to sekė ilgas reabilitacijos laikas. Po ligos jis turi neįgalumą. Po grįžimo į Lietuvą jis buvo sunkios būklės, jis per dieną galėjo vaikščioti tik 1-2 valandas. Jis neturėjo lėšų kreiptis į atstovus, teisininkus. Jis nežinojo, kad palikimui priimti yra 3 mėn. terminas.

9. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo D. P. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad yra pareiškėjo sesuo. Pareiškėjas ilgą laiko sirgo, jo būklė buvo sunki, jis po grįžimo į Lietuvą lankėsi pas gydytojus.

10. Teismo posėdyje suinteresuotų asmenų V. N. ir A. A. atstovas prašė pareiškimą atmesti, rėmėsi atsiliepimuose nurodytai motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. A. M., kuri buvo pareiškėjo G. B., suinteresuotų asmenų D. P., V. N. mama bei suinteresuoto asmens A. A. močiutė. Po D. A. M. mirties jos palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė V. N. ir testamentinė įpėdinė A. A.. Kadangi pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą, prašo jį atnaujinti.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti po motinos mirties, svarbia priežastimi nurodo sunkią savo sveikatos būklę ir objektyvų nežinojimą, jog palikimą reikia priimti per 3 mėnesius.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo G. B. mama D. A. M. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo hospitalizuotas Prancūzijos ligoninės reanimacijos skyriuje, nuo 2023 m rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. spalio 12 d. Prancūzijos ligoninės F skyriuje dėl kaklo srities celiulito gydymo. Nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. pareiškėjas buvo nedarbingume. 2024 m. balandžio 18 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus spendimu dėl dalyvumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatytas 45 proc. dalyvumo lygis ir 55 proc. netekto dalyvumo lygis, dayvumo lygio terminas nustatytas nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. spalio 17 d. 2024 m. balandžio 18 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus priėmė spendimą dėl darbo pobūdžio sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu.

15. Taigi, pareiškėjas G. B. dėl sveikatos būklės bei, kaip pats nurodė posėdžio metu, dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad mirusios mamos palikimą reikia priimti per 3 mėnesius. Pažymėtina, kad nors suinteresuoti asmenys V. N. ir A. A. prieštarauja palikimo priėmimo termino atnaujinimui, tačiau iš bylos duomenų yra akivaizdu, kad pareiškėjas nors ir dalyvavo mamos laidotuvėse, tačiau buvo po sunkios ligos bei visą laiką iki 2024 m. balandžio mėn. buvo nedarbingume. Nors suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjas tiek per mamos laidotuves, tiek vėliau vaikščiojo savarankiškai, tačiau teismas tokius suinteresuotų asmenų teiginius vertina, kaip subjektyvią nuomonę apie pareiškėjo sveikatos būklę, nepaneigiančią, kad pareiškėjas iki pat jam nustatant neįgalumo lygį buvo nedarbingas. Be to, sutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad buvo ribotos ir finansinės jo galimybės turėti atstovą, nes jis ilgą laiką buvo nedarbingas. Vien suinteresuotų asmenų teiginiai, kad pareiškėjas galimai naudojosi savo motinos banko sąskaitoje esančiais pinigais, nėra pagrindas teigti, jog jis buvo fiziškai pajėgus eiti į notarų biurą, teikti prašymą dėl palikimo priėmimo, atlikti kitus sekančius notarų pavedimus ir kitus veiksmus dėl paveldėjimo. Dėl suinteresuotų asmenų teiginių, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad palikimą reikia priimti ir tai patvirtina jų susirašinėjimas pastebėtina, kad V. N. atsiliepime minima susirašinėjimo ištrauka „Sąžinės nors truputi yra pasiėmei butą kuris kainuoja mažiausiai 100.000 kuri?? gavo mūsų tėvas o ne tavo mama palikai mes dabar abu invalidai nesikreipėme dėl aplikimo ko dar nori??“ nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, jog pareiškėjas žinojo apie 3 mėnesių terminą, per kurį reikia priimti palikimą. Pastebėtina ir tai, kad neaiškūs ir šios žinutės susirašinėjimo asmenys bei kontekstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, o ypač atsižvelgiant į tai, kad po pareiškėjo 2 mėnesių komos reabilitacijos laikotarpis užsitęsė ilgą laiką, dėl ko jis buvo nedarbingas, o terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, teismui nekyla abejonių dėl objektyvių priežasčių, kodėl buvo praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo spręsti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priežastys (teisinių žinių stoka bei itin sunki sveikatos būklė) ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, jog nebuvo spėta laiku realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

17. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

18. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad terminas D. A. M. palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57, 1.5 straipsniai).

19. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus veikia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus pareiškėjo prašymą, atmestinas suinteresuotų asmenų V. N. ir A. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po mamos D. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.