- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 1-25-169/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- R. D.
- Advokatai
- Vidas Peikštenis
neviešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-08-29 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. bei bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 1, 4 d., 15 MGL – 1950 Lt dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. perduotas teismui kaltinant tuo, jog 2009 m. birželio 7 d. apie 8 val. įsibrovęs į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. J., gyvenamas patalpas, virtuvės kambaryje griežtu balso tonu pareikalavo, kad nukentėjusioji I. S. jį patenkintu oraliniu būdu, išsitraukęs savo lytinį organą bei paėmęs nukentėjusiosios I. S. galvą, jėga palenkęs ją link savo ištraukto lytinio organo, per prievartą įkišo savo lytinį organą į nukentėjusiosios burną, tenkino savo lytinę aistrą su I. S. prieš jos valią oraliniu būdu.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Paulius Geryba baigiamojoje kalboje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsniu, prašė perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Nurodė, jog BK 150 straipsnio 1 dalies dispozicija reikalauja, kad nukentėjusio asmens valia būtų palaužta grasinant panaudoti smurtą ar naudojant smurtą prieš pat seksualinį prievartavimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamasis R. D. parodė prievartos nenaudojęs, nukentėjusios I. S. valia nebuvo palaužta. Pažymėjo, jog faktą, jog buvo lytinis aktas, patvirtina specialisto išvada, to neneigia ir kaltinamasis R. D., tačiau nei nukentėjusios I. S., nei liudytojų T. V. ir R. J. parodymai nepatvirtina, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas).
Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes pagal BPK 220 straipsnio 2 dalies nuostatas svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui ir teismas, ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006 yra pasisakiusi, jog byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.
BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajame akte, kuriame R. D. kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, nėra nurodyta, kokius veiksmus nukentėjusiosios esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti panaudojo kaltinamasis, t. y. nenurodant esminių seksualinio prievartavimo sudėties požymius apibūdinančių aplinkybių, neaprašant kaltinamojo veikos taip, kad būtų galima ją laikyti uždrausta baudžiamuoju įstatymu, spręstina, jog toks kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3, 5 punktų reikalavimų ir šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą.
Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo, padarius nusikalstamą veiką, klausimą, ikiteisminio tyrimo metu priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarimas). Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstyta, baudžiamoji byla perduotina prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, nes yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
baudžiamąją bylą, kurioje R. D. kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Teismo nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.