Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – notarė A. P., S. Ž., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. Ž. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Apie teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini) S. Ž. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė D. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). V. Ž. vaikai yra pareiškėja D. Ž. ir suinteresuotas asmuo S. Ž.

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. balandžio 19 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra sudaryti V. Ž. oficialieji testamentai. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. Ž. priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. sausio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas V. Ž. vardu. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. balandžio 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas D. Ž. vardu. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. balandžio 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – garažas, pastatas – ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti D. Ž. vardu. Pareiškėjos tėvai V. Ž. ir D. Ž., būdami santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo anksčiau nurodytą nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad V. Ž. yra sudaryti du oficialieji testamentai. (duomenys neskelbtini) testamentu V. Ž. jam nuosavybės teise priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais paliko dukrai (pareiškėjai) D. Ž. (el. b. l. 14). (duomenys neskelbtini) testamentu V. Ž. visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines ir neturtines teises, paliko dukrai (pareiškėjai) D. Ž. (el. b. l. 15). Nustatyta, kad po tėvo V. Ž. mirties pareiškėja per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, priėmė visą mirusiajam priklausiusį turtą, t. y. visus tėvui priklausius asmeninius daiktus bei jam priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, palikimą ėmusi faktiškai valdyti. Pareiškėja po tėvo mirties perėmė ir sutvarkė visus tėvui priklausiusius asmeninius daiktus (nebegaliojančius V. Ž. asmens dokumentus – (duomenys neskelbtini); mirusiojo V. Ž. sveikatos dokumentus ((duomenys neskelbtini) ir kitus mirusiojo sveikatos dokumentus ((duomenys neskelbtini)); asmeninę korespondenciją; perėmė tėvui V. Ž., kuris buvo (duomenys neskelbtini), priklausiusią biblioteką (knygos su (duomenys neskelbtini) V. Ž., (duomenys neskelbtini) ir kt.); (duomenys neskelbtini) dokumentus ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja po tėvo mirties ėmė mokėti visus mokesčius už tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą (byloje pateikti 2015-2016 m. pareiškėjos sąskaitos išrašai už atliktus pavedimus AB „Lesto“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „Energijos skirstymo operatorius“) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 29-31); 2015-2016 m. pareiškėjos sąskaitos išrašai už atliktus pavedimus AB „Lesto“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 107-109); 2015-2016 m. pareiškėjos sąskaitos išrašai už atliktus pavedimus AB „Lesto“, AB „Lietuvos draudimas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ už sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 209-210). Taip pat byloje yra pateiktos vėlesnių laikotarpių pareiškėjos pavedimo kopijos (mokėjimo nurodymai nuo 2021 m. sausio 1 d.), iš kurių matyti, kad pareiškėja kiekvieną mėnesį mokėjo mokesčius butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame bute toliau gyveno pareiškėjos (duomenys neskelbtini), kuria rūpinosi pareiškėja. Byloje yra pateiktos vėlesnių laikotarpių pareiškėjos pavedimo kopijos (nuo 2021 m. sausio 1 d.), iš kurių matyti, jog pareiškėja kiekvieną mėnesį mokėjo mokesčius butui, adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog pareiškėja D. Ž. priėmė tėvo palikimą, įskaitant ir butą adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama, patvirtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesį iš šio buto buvo aplietas kitas butas. Atsižvelgiant į tai, jog įvykis buvo draudiminis, pareiškėja D. Ž. AB „Lietuvos draudimas“ regreso tvarka atlygino žalą ir padengė visas bylinėjimosi išlaidas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 153-203). Pareiškėjos teigimu, ji pastarajame bute leidžia gyventi savo (duomenys neskelbtini) S. Ž. Pareiškėja nurodo, kad sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), renovavo (pridėjo tai patvirtinančias nuotraukas).

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja D. Ž. atliko aktyvius veiksmus po jos tėvo V. Ž. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog pareiškėja D. Ž. priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos D. Ž. subjektinėmis teisėmis įforminant V. Ž. palikimą.

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 54 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio, 53 Eur žyminio mokesčio permoka pareiškėjai grąžintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos tėvo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. Ž., paveldėjimo.

Grąžinti pareiškėjai D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, žyminio mokesčio užduoties kodas – (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.