Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, individuali įmonė „L. Z. INDIVIDUALI ĮMONĖ“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Teismas nustatė, kad bankrutuojanti L. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismui padavė 2020 m. birželio 12 d. ir pareiškime apie įmonę užsiminė, o kreditorė VMI trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis į L. Z. bankroto bylą buvo įtraukta. Teismo įsitikinimu, nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog jau 2020 m. birželio 12 d. pareiškimo padavimo metu pakankamai ilgą laiko tarpą egzistavo įmonės negalėjimas vykdyti savo finansines prievoles, todėl galėjo būti sprendžiamas įmonės savininko subsidiariosios atsakomybės klausimas dar pareiškėjos L. Z. pareiškimo iškelti bankroto bylą svarstymo metu.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. spalio 14 d., pareiškėjai L. Z. iškelta bankroto byla; ta pačia nutartimi buvo nustatytas ir terminas, per kurį kreditoriai turėjo pateikti savo finansinius reikalavimus – per 30 dienų terminą, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo. Vadinasi, bankrutuojančios L. Z. kreditoriai savo finansinius reikalavimus turėjo pareikšti iki 2020 m. lapkričio 13 d. Iki 2020 m. lapkričio 13 d. kreditorė VMI 1 504,63 Eur finansinio reikalavimo nereiškė. Teismo įsitikinimu, kreditorė VMI aptartą 1 504,63 Eur finansinį reikalavimą turėjo reikšti savalaikiai, t. y. per FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

12. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas atsisakė tvirtinti bankrutuojančios L. Z. bankroto byloje nesavalaikiai pateiktą naują kreditorės VMI 1 504,63 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš prievolės subsidiariai individualios įmonės savininkui atsiskaityti savo (savininko) turtu už individualios įmonės prievoles.

III. Atskirojo skundo argumentai

13.2. Apeliantė nurodo, kad L. Z. 2020 m. birželio 12 d. pateiktame pareiškime teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo nurodyta, jog ji yra įregistravusi individualią įmonę, kuri veiklos nevykdo ir jokių pajamų negauna. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, šiame pareiškime taip pat nebuvo nurodyta, kad įmonė turi piniginių (kildinamų iš mokestinio teisinio reguliavimo) prievolių (įsipareigojimų) valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į tai, VMI savo 2020 m. spalio 26 d. rašte dėl finansinio reikalavimo pateikimo nurodė tik L. Z. prievoles (1 504,63 Eur), apskaitomas pagal VMI Mokesčių apskaitos informacinę sistemą.

13.3. Vadovaudamasi FABĮ 23 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdama į tai, jog IĮ „L. Z. INDIVIDIALI ĮMONĖ“ 1 504,63 Eur mokestinė prievolė atsirado už laikotarpį iki pareiškėjos L. Z. bankroto bylos iškėlimo bei į tai, jog šioms prievolėms įvykdyti neužteko neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto (antstolė grąžino VMI prie FM vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu), VMI pateikė prašymą patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą, t. y. 2 589,98 Eur (1 085,35 Eur + 1 504,63 Eur). Individuali įmonė – tai neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo (neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens) prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, nagrinėjamu atveju pareiškėja L. Z.. Pretenzijų ar prieštaravimų dėl kreditorės VMI kreditorinio reikalavimo dydžio bei paskaičiavimo pagrįstumo byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės prašymas tvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Teismas padarė išvadą, jog jau 2020 m. birželio 12 d. pareiškimo padavimo metu pakankamai ilgą laiką įmonė negalėjo vykdyti savo finansines prievoles, todėl dar L. Z. pareiškimo iškelti bankroto bylą svarstymo metu galėjo būti sprendžiamas įmonės savininko subsidiariosios atsakomybės klausimas. Teismas teisinio pagrindo atnaujinti FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

18. Apeliantė nurodo, jog bankroto administratorė MB „Precedentas“ pateikė prašymą ne tikslinti jau patvirtintą kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų sąrašą, o prašymą patvirtinti naują kreditorės VMI prie FM finansinį reikalavimą, kuris turėtų būti įtrauktas į jau patvirtintą bankrutuojančio asmens kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų sąrašą.

19. Tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. spalio 14 d., L. Z. iškelta bankroto byla. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo patvirtintas VMI 1 085,35 Eur finansinis reikalavimas. Administratorė teismo prašė patvirtinti papildomą 1 504,63 Eur dydžio kreditorės VMI finansinį reikalavimą, kuris kildinamas iš IĮ „L. Z. INDIVIDUALI ĮMONĖ“ įsiskolinimo biudžetui. Šis kreditorės 1 504,63 Eur finansinis reikalavimas nebuvo svarstytas iki administratorė teismui padavė naują ginčo prašymą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs tai, jog naujasis reikalavimas kildinamas iš IĮ „L. Z. INDIVIDUALI ĮMONĖ“ įsiskolinimo biudžetui, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administratorė pateikė prašymą patvirtinti naują (papildomą) kreditorės VMI finansinį reikalavimą, kurio klausimas fizinio asmens bankroto byloje iki buvo priimta nutartis tvirtinti kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų sąrašą nebuvo nei svarstytas, nei spręstas. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas naujo (papildomo) kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne) tvirtinimo klausimą, vadovavosi tuo teisiniu reguliavimu, kuris numato būtent naujo kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūrą.

20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant nagrinėjamu atveju taikyti bankrutuojančiai L. Z. subsidiarią atsakomybę už įmones nesumokėtas mokestines prievoles valstybės biudžetui būtina aiškintis fakto klausimą – nuo kurio momento buvo galima spręsti, jog įmonė negali vykdyti prievolės ir dėl šios priežasties galima inicijuoti subsidiarų reikalavimą įmonės savininkei. Nustatyta, kad IĮ „L. Z. INDIVIDIALI ĮMONĖ“ 1 504,63 Eur pelno mokesčio nepriemoka paaiškėjo 2017 m. balandžio 26 d. pateikus pelno mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 iki 2016 m. gruodžio 31, kurios mokėjimo terminas suėjo 2017 m. birželio 15 d. Kreditorė išieškojimą iš įmonės turto buvo pradėjusi vykdyti jau tada, kai priėmė 2017 m. spalio 4 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką. Kadangi mokestinė nepriemoka nebuvo išieškota, tai kreditorės sprendimas buvo perduotas vykdyti antstolei, kuriai mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko ir VMI sprendimas 2021 m. gegužės 5 d. grąžintas kreditorei VMI su išieškojimo negalimumo aktu.

21. Bankrutuojanti L. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismui padavė 2020 m. birželio 12 d., pareiškime nurodė, jog įmonė veiklos nevykdo. Nors pareiškime nebuvo nurodyta, kad įmonė turi piniginių prievolių (skolų) valstybės biudžetui, tačiau jau nuo 2017 m. gruodžio 19 d. pačios kreditorės iniciatyva vyko mokestinės nepriemokos išieškojimas. Apeliantė apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą buvo informuota, buvo įtraukta į bankroto bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis, žinojo apie terminus, per kuriuos privalo pareikšti savo valią dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad jau 2020 m. birželio 12 d. pareiškimo padavimo metu pakankamai ilgą laiko tarpą jau egzistavo įmonės negalėjimas vykdyti savo finansines prievoles, todėl galėjo būti sprendžiamas įmonės savininko subsidiarios atsakomybės klausimas. Bankrutuojančios L. Z. kreditoriai savo finansinius reikalavimus turėjo pareikšti iki 2020 m. lapkričio 13 d., tačiau iki nurodytos datos kreditorė VMI 1 504,63 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš IĮ „L. Z. INDIVIDUALI ĮMONĖ“ įsiskolinimo biudžetui, nereiškė.

22. Nors kreditorė VMI nepateikė prašymo atnaujinti praleistą FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva vertino ar yra pagrindas atnaujinti FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Nustatyta, jog kreditorė į bankroto procesą įtraukta nuo pat pradžių, t. y. 2020 m. birželio 12 d. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vyko nuo 2017 m. gruodžio 19 d., t. y. net gerokai anksčiau nei buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Vykdomoji byla buvo užbaigta 2021 m. gegužės 5 d., o kreditorės VMI prašymas tvirtinti 1 504,63 Eur finansinį reikalavimą buvo gautas tik 2021 m. gruodžio 9 d., t. y. daugiau nei po 7 mėn. nuo vykdomosios bylos užbaigimo. Kreditoriai savo kreditorinius reikalavimus turėjo pareikšti iki 2020 m. lapkričio 13 d. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų objektyviai pateisinti kreditorės delsimą pareikšti subsidiarų reikalavimą bankrutuojančiai L. Z. per FABĮ numatytus terminus. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teisinio pagrindo atnaujinti FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą nėra.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.